Apžvalga po „Žalgirio“ pergalės: uraganinis puolimas ar geležinė gynyba?

Zalgiris.lt nuotr.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sužaidė antrąsias kontrolines rungtynes. Penktadienį Martino Schillerio auklėtiniai „Žalgirio“ arenoje rezultatu 102:71 (20:18; 28:10; 33:20; 21:23) sutriuškino Utenos „Juventus“ komandą.

Po šio mačo „Žalgiris Meme Book“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti:

„Priešininkas

Utenos Juventus – viena mažiausiai nuspėjamų LKL komandų, kuri tampa vis sunkiau įveikiama sezono metu. Tai, kad antra stipriausia Lietuvos komanda dažniau pralaimi Utenai nei prieš ją laimi, daug ką pasako. Urbonas ambicingas treneris, kuris moka išsireikalauti iš žaidėjų, kad jie vykdytų numatytą žaidimo planą. O emocijomis ir skambiais pareiškimais šiek tiek primena Šarą. Be to, Juventus šiais metais surinko bene stipriausią sudėtį per visą savo 21-erių metų istoriją.

M. Schiller, paklaustas, ar su varžovu pažindinosi taip pat mažai, kaip ir su Rygos VEF, atsakė, kad komandą jie analizavo daugiau, nes jie yra išlaikę komandos branduolį, todėl buvo aiškesnė ir jų trenerio strategija. Taigi, priešininkas atrodė daug įdomesnis, nei svečiai iš Rygos.

Lyderiai

Pirmus du kėlinius beveik pratylėjo Grigonis. Nors ir pradėjo varžybas startiniame penkete, vis dėlto daugiau iniciatyvos ėmėsi Steve Vasturia ir Nigel Hayes, kurie varžybas atitinkamai pabaigė sumesdami po 11 ir 9 taškus. Nigel ir vėl šaudė nuo tritaškio linijos ir tą darė visai neblogai, sumesdamas 3/4. Taip pat šiose rungtynėse buvo kur kas ryškesnis Vasturia, kuris sukratė 3/3 tritaškių bei buvo kur kas agresyvesnis nei pirmose varžybose, kuriose buvo užgožtas puikaus kito naujoko Lauvergne pasirodymo. Vis dėlto kovoje su Juventus, Joffrey pradingo ir liko su 4 taškais, 5 atkovotais bei 3-im rezultatyviais perdavimais, kurie ir vėl buvo atlikti tinkamai – iš baudos aikštelės atmetant kamuolį perimetre esantiems krepšininkams.

Antrame kėlinyje iniciatyvos ėmėsi Thomas Walkup, kuris aštriais prasiveržimais ir rezultatyviais perdavimais ir pats pelnė taškus, ir į puolimą įtraukė daugiau žaidėjų. Thomas varžybas baigė su 11 taškų ir 7 rezultatyviais perdavimais. Akivaizdu, kad Šaro indėlis į Walkup sugebėjimų ugdymą įžaidėjo pozicijoje nenuėjo veltui, ir naujasis treneris Thomą taip pat mato toje pozicijoje. Tai ir džiugina, nes Thomas akivaizdžiai pradeda puikiai susitvarkyti su šiomis pareigomis, ir neramina, nes tokiu atveju Rokui Jokubaičiui lieka visai mažai žaidybinio laiko.

Antroje varžybų pusėje įsišaudo Milas, kuris varžybose surinko 12 taškų (4/7 tritaškių) bei Mariukas, kurio sąskaitoje paliko 17 taškų ir 3 rezultatyvūs perdavimai. Labiausiai džiugina tai, kad Marius tapo lyderiu ir vėl tada, kai komandai būdavo sunkesnė atkarpa. Antroji varžybų pusė ir buvo tas laikas, kai Grigulica pradėjo žibėti. Tiesa, jis prarado 4 kamuolius. Kita vertus, tie prarasti kamuoliai buvo visos komandos problema.

Puolimas

Dvi varžybos, o pelnomų taškų vidurkis – 97 taškai. Mano manymu, tam yra trys priežastys. Visų pirma, kaip interviu sakė Marius Grigonis, „žaidėjai yra išsiilgę krepšinio, todėl labiau stengiasi bėgti/lėkt/mesti“. Toks žaidėjų nusistatymas – visiškai suprantamas, nes po ilgos pertraukos norisi ne tik save pasitikrinti, bet ir kitiems parodyti, jog dulkės ant kaulų sėdo lėčiau, nei visi mano. Antra priežastis – naujas treneris ir jo noras žaisti greitesnį krepšinį, o ne tokį pozicinį ir klampų, kokį stengdavomės demonstruoti prie Šaro (kas dažnai atvesdavo į pergales, bet buvo mažiau patrauklus akiai). Trečia – tritaškiai metimai. Labai ilgą laiką „Žalgiryje“ tritaškiai metimai buvo didelis klaustukas, kuris man asmeniškai keldavo nerimą, o išmestas kamuolys nuo perimetro sukeldavo daugiau streso, nei entuziazmo. Komanda paprasčiausiai neturėjo puikių žudikiškų snaiperių, o ir pats žaidimas nesisukdavo aplink tritaškio liniją. Vis dėlto labai panašu, kad tai – praeitas etapas. Nes šiais metais „Žalgiris“ – snaiperių komanda. Per dvi varžybas tritaškiai tapo vienu pagrindinių ginklų – su VEF‘u sumetėme 15/32 (47%), o su Juventus 18/29 (net 62%). Ir tritaškius meta ne du-trys žaidėjai. Juos realizuoja Milas, Lukas, Thomas, Steve, Nigel, Marius, Paulius, Rokas. Taigi labai panašu, kad jaudulio bus šiek tiek mažiau, kai matysime svaidant bombas, nei buvo anksčiau.

Tiesa uraganinis puolimas turi ir savo trūkumų, kuriuos pripažino ir M. Schiller – tai prarasti kamuoliai. Vakar varžybose jų praradome net 20. Visgi tai man nekelia didelio galvos skausmo dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, tai – pasirengiamosios varžybos, kurios žaidžiamos po pusmečio pertraukos be krepšinio, komandoje nauji veidai, naujos žaidimo schemos, nepažintas treneris. Ne visi žino, ko reikia vieniems iš kitų tikėtis. Taigi susižaidimas ateis natūraliai. Antra, „Žalgiris“ daug metų vargo su šia problema, kurios išspręsti, deja, nepavyko ir Šarui. Tad iš esmės esame pripratę prie 15-os klaidų vidurkio Eurolygoje. O jeigu naujajam treneriui pavyks jį sumažinti, būsime laimingi.

Gynyba

Gynyba antrose varžybose iš dviejų tiesiog džiugina. VEF‘as į mūsų krepšį sumetė tik 59-is, o Juventus – 71 tašką. Nors Utena primetė ir daugiau taškų, vis dėlto „Žalgiris“ buvo susikaupęs ties puolimu ir turėjo prastesnių gynybinių atkarpų, bet kai reikėdavo, atlikdavo kokybiškesnį spaudimą ir atimdavo galimybes iš priešininkų. Be to, Juventus nemažai taškų sumetė po itin dažnų mūsų klaidų greitajame puolime. Todėl visko suversti klaidoms gynyboje negalima. Juolab, kad treneris tiek žaidėjams, tiek fanams perdavė žinutę apie savo gynybos filosofiją: „Manau, kad turėjome gerų gynybinių atkarpų, apskritai pirmoji varžybų pusė gynyboje buvo labai gera. Ir tada praradome susikaupimą [savoje aikštės pusėje]. Ir ties tuo mes turime dirbti. Nes koncentracija gynyboje turi būti svarbiausias mūsų žaidimo elementas.“

Taigi tos dvi problemos, kurių šleifas mus lydi daug metų (tritaškių neišnaudojimas ir silpna gynyba, kai žaisdavome „keturi prieš penkis“) turėtų eiti į pabaigą. Su nauja trenerio filosofija turime nemažai galimybių žengti žingsnį į priekį ir šiose srityse.

Pabaigai

Taigi žaidimas dar yra toli nuo kokybiško, be to, vakar ir vėl nežaidė nei Rubit, nei Garino, klaidų daug tiek puolant, tiek ginant krepšį. Tačiau labai džiugina keli dalykai. Visų pirma, tai individualūs pasirodymai: Nigel stipriai pagerino pataikymą iš perimetro; Grigonis, atrodo, nejaučia traumos ir ilgo laiko be kamuolio pasekmių ir renka gražius skaičius; naujokai – kol kas neatskleista paslaptis, bet Steve gali pataikyti, o Joffrey moka dalintis kamuoliu bei juos nusiimti po krepšiu, Rubit ir Garino turėtų būti ramstis gynyboje; naujasis treneris – atnešė greitesnio, gražesnio žaidimo koncepciją puolime, tačiau labai koncentruojasi ir į gynybą. Be to, žaidėjai, atrodo, greitai pajuto pergalių skonį, todėl šiandien viskas atrodo tikrai viltingai“, - rašo „Žalgiris Meme Book“.

Krepsiniozinios.lt