Ar „Žalgiris“ pakartos 2012-ųjų metų Eurolygos startą 5-0? (Apžvalga)

Zalgiris.lt nuotr.

Kauno „Žalgirio“ komanda spalio 22 dieną „Žalgirio“ arenoje sužais Eurolygos penktojo turo rungtynes su Valensijos „Basket“ krepšininkais.

Šiuo metu Martino Schillerio auklėtiniai savo sąskaitoje turi visas keturias pergales ir turnyrinėje lentelėje užima pirmąją vietą.

Apie šias artėjančias rungtynes pasisakyti nusprendė ir „Žalgirio metraštis“. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Šis sezono startas – tai, ko reikėjo tiek pačiam „Žalgiriui“, išgyvenančiam permainų laikotarpį, tiek naujam treneriui, kuriam dabar svarbu įrodyti savo vertę, tiek ir sirgaliams, kurie buvo įpratę gyventi krepšinio pasakoje. Tiek daug pergalių sezono pradžioje mums apskritai nėra įprastas dalykas, o pernai sezone ketvirtąją pergalę apskritai pasiekėme tik 16-tame ture. Taigi kol kas viskas (ir dėl pačios komandos, ir dėl sukrentančių aplinkybių) klostosi puikiai. Tad žvilgtelkime į 2012-13 metų „Žalgirio“ Eurolygos sezoną, kai, vadovaujant J. Plazai, startavome net penkiomis pergalėmis iš eilės ir palyginkime abi komandas.

Komandų sudėtys

2012-13 metų sezonas atrodo taip toli, lyg būtų buvęs praeitame šimtmetyje. Bet taip yra tik todėl, kad po jo buvo ir sunkių metų, ir nauja (Šaro) era, ir Romanovo pasitraukimas iš komandos. Tą sezoną komandoje dar žaidė Marko Popovič, jau spėjęs tapti vienu mėgstamiausių komandos legionierių, ir broliai Lavrinovičiai, tuo metu buvę aplink savo piką, ir pats mūsų sporto direktorius Javtokas. Beje, faktas, kad tada žaidė ir Jankūnas, turbūt nestebina nieko. Man kartais atrodo, kad Paulius žaidė komandoje apskritai nuo 1944-ųjų.

Komandos vienvaldis lyderis tuo metu buvo Marko, rinkęs po 13.4 taško ir 2.2 rezultatyvaus perdavimo. Jam visai neblogai talkino ir T. Dardenas, kuris vienintelis be Popo rinko po 10 taškų per varžybas. 2012-ais metais, kaip ir šiemet, komandą į priekį tempė gynėjų grandis. Tiesa, tų metų komanda buvo labai įdomiai sukomplektuota: centro pozicijoje mes turėjome Javtoką (4 taškai ir 3 atkovoti kamuoliai) ir Foote‘ą (3.6 taško ir 3 atkovoti kamuoliai), kurie puolime apskritai pasitarnavo labiau kaip tvirtų užtvarų statytojai, nes komandos rezultatyvumas vargiai priklausė nuo penktos pozicijos žaidėjų.

Kitas reikalas buvo broliai Lavrinovičiai (Kšištof – 8.5 taško ir 4 atkovoti, Darjuš – 9 taškai ir 3.8 atkovoto kamuolio), kurie, kartu sudėjus, buvo labai didelė paspirtis tiek puolime, tiek ir gynyboje aukštų žmonių rotacijoje. Kur čia tas komplektacijos įdomumas? Ogi be Popo ir Dardeno, kurie rinko po 10+ taškų, dar 6 žaidėjai rinko po 7-9 taškus per varžybas. Taigi be vieno išreikšto lyderio kroato vaidmenyje, “Žalgiryje“ puolimo skaičius apylygiai pasidalino didžioji dalis komandai svarbių žaidėjų. Tai reiškia, kad jeigu priešininkai sufokusuodavo dėmesį į vieną ar kelis žaidėjus, visai nesudėtingai atsiskleisdavo kiti žaidėjai. Manau, tokia komandos sudėtis ir krūvio paskirstymas (7 žaidėjai žaidė po 21 minutę ir daugiau) leido komandai nuo pat sezono pradžios rodyti gerą sportinę formą.

Šiųmetis „Žalgiris“ turi ir panašumų ir skirtumų, lyginant su 2012-ųjų komanda. Visų pirma, žaidėjų rotacija irgi yra didelė ir kol kas 6 žaidėjai žaidžia po 21 minutę ir daugiau (Walkup 21, Hayes 23, Jokubaitis 20.5, Grigonis 26, Lauvergne 21 ir Milas 21). Taip pat turime vieną lyderį, kuris kaip ir Popas, pelno po 14 taškų, tai yra Marius Grigonis (abu žaidžia toje pačioje pozicijoje). Antras komandoje yra Lauvergnė, kuris renka po 11.6 taško (kiek daugiau nei Dardenas, tačiau jie žaidžia skirtingose pozicijose ir atlieka skirtingas užduotis puolime: Joffrey turi privilegiją žaisti du prieš du ir taip surinkti dalį savo taškų kraičio). Komandoje taip pat turime penkis žaidėjus, kurie renka po 7-10 taškų per varžybas. Tai reiškia, kad, kaip ir 2012-ais metais, komandoje yra labai panašus skaičius žaidėjų, pasidalinančių praktiškai visą komandos taškų aruodą. Tad, kai uždaromas vienas (pavyzdžiui, Marius) iš jo taškų generavimą nesunkiai gali perimti kiti žaidėjai (Lukas, Joffrey ar Rokas).

Komandinis žaidimas, kurį demonstruoja „Žalgiris“ šiame Eurolygos sezone (palyginus su pirmomis keturiomis laimėtomis varžybomis 2012-ais metais) atrodo kur kas solidesnis. Visų pirma „Žalgiris“ šiais metais sėkmingiau dalinasi kamuoliu ir atlieka bene dvigubai daugiau rezultatyvių perdavimų (18.7 šiais metais prieš 10 2012-ais) bei praranda dviem kamuoliais mažiau (13.2 prieš 15.2). Komandų rezultatyvumo lyginti nereikėtų, nes turėkime omeny, kad šis Eurolygos startas pagal nerezultatyvumą tikriausiai yra rekordinis dėl visiems suprantamų priežasčių. Vis dėlto galime palyginti +/- skaičius. Šiame sezone „Žalgiris“ demonstruoja tikrai solidų žaidimą gynyboje, tačiau rezultatyvumas nėra toks aukštas, tad +/- rodiklis yra +37 taškai (pirmas rezultatas Eurolygoje po keturių turų). Tuo tarpu 2012-ais metais „Žalgirio“ +/- rodiklis, sužaidus keturis turus, buvo +47 taškai ir tai yra bene vienintelis rodiklis, kuriuo buvęs „Žalgiris“ lenkia šiandieninę komandą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad to sezono rezultatyvumas buvo didesnis nei šio, tad labai didelio skirtumo įžvelgti nebūtina, nors šioks toks ir yra.

Pabaigai

Taigi abi komandos, mano supratimu turi daugiau panašumų nei skirtumų. Labiausiai skiriamės tuo, kad šiais metais antras rezultatyviausias komandos žaidėjas yra „Centras“ Lauvergne, kuo pasigirti negalėjome turėdami Robertą Javtoką ir Jeff Foote‘ą. Antras didelis skirtumas (ir privalumas tuo pačiu šių metų komandai) yra rezultatyvūs perdavimai, kurių šiame sezone atliekame kone dvigubai daugiau. Visa kita yra +/- panašu – komandų puolimą palaiko gynėjų grandis, rotacijos sparta taip pat panaši, didžiąją komandos taškų dalį po lygiai pasidalina 8-9 žaidėjai, iš kurių yra po du-tris, kurie viršija 10 taškų per varžybas. Tad šansų, kad pratęsime pergalių seriją ir šiais metais, aš matau daugiau, nei kad suklupsime. Tačiau tai tik spėliojimas ir buvusių komandų palyginimas iš mano perspektyvos. O ką manote Jūs – bus 5-0?“, - rašo „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt