„Žalgirio metraštis“: „Pergalė – kaip prancūziškas kruasanas: esi ir pavalgęs, ir apsitrupinęs“

Zalgiris.lt nuotr.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai iškovojo penktą pergalę šio sezono Eurolygoje. Ketvirtadienį Martino Schillerio auklėtiniai išvykoje rezultatu 83:74 (13:23; 28:27; 16:10, 26:14) įveikė Vilerbano ASVEL komandą.

Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Pirma rungtynių pusė

Pirmas įspūdis, kaip kad ir sakė Rytis Kazlauskas, kad „Žalgiris“, žaisdamas tarpklasinėse varžybose, susidūrė su penkeriais metais vyresniais berniukais. Įspūdingas Asvel fiziškumas, jėga ir ūgis tiesiog nubloškė Kauno komandą į -10 taškų zoną, iš kurios labai sunkiai sekėsi išlipti. Lauvergne ir Rubitas atrodė, kaip maži berniukai prieš Mustapha Fallą, kuris ne tiek taškus rinko, kiek atsikovojo beveik visus kamuolius puolime ir provokavo žalgiriečių pražangas (7-ios per pirmus du kėlinius). Atrodė, kad vienintelis Gebenas buvo fiziškai pajėgus nors kažkiek atstovėti prieš prancūzą, bet pirmoje rungtynių pusėje jis ne tiek ir daug buvo aikštelėje.

Pirmus du kėlinius Paulius Jankūnas atrodė labai silpnai. Bet jam ir neturėjo būti skiriama svarbesnio vaidmens prieš tokią fiziškai stiprią komandą, kol ji dar nėra nusilaksčiusi ir gali grumtis visa jėga. Paulius prieš prancūzų milžinus buvo tiesiog per lėtas, per silpnas ir per minkštas. Mano nuomone, dėl greitai renkamų pražangų vidurio puolėjų grandyje, Blaževič būtų galėjęs įnešti teigiamos energijos ir fiziškumo. Bet jis buvo neregistruotas.

Abiejuose kėliniuose žalgiriečiams trūko greičio ir sėkmingesnio atakų iš dviejų taškų zonos užbaigimo, nes metimai iš esmės buvo geri ir parengti, bet įmesti ar įkrauti iš viršaus vis nepavykdavo. Kauniečiai taip pat žaibišku greičiu rinkosi pražangas baudos aikštelėje ir dar neįpusėjus abiems kėliniams, jų jau turėdavo maksimalų skaičių. O tai labai apsunkindavo kovą baudos aikštelėje, nes Asvel krepšininkai tada imdavo laužti mus per Fall‘ą, kuris lengvai apstumdydavo kibiai negalinčius gintis žalgiriečius.

Vieninteliai šviesuliai „Žalgirio“ puolime buvo Grigonis, kuris drąsiai rinko taškus ir pataikė svarbių metimų, kai prancūzai jau bandė pabėgti, ir Lukas, kuris įnešdavo komandai reikalingo greičio. Taip pat visai smagiai atrodė ir Martinas Geben, kuris ir šiek tiek su Fallu pasistumdė, ir pagaliau pradėjo atakuoti atsitraukęs toliau nuo krepšio. O ir Walkupas rodė gyvybę, įmetęs penkis taškus per pirmą kėlinį. Tačiau iš jo, turinčio tokį stiprų kūną, norėjosi matyti daugiau jėgos lendant po krepšiu (kas įvyko po didžiosios pertraukos). Bet apskritai, komanda atrodė silpnai, nes nesugebėjo pasiūlyti bent panašaus fiziškumo varžovams, kokį jie davė mums, todėl į didžiąją pertrauką išėjome turėdami devynių taškų deficitą.

Antroji varžybų pusė

Šioje rungtynių dalyje žalgiriečiai pagaliau pradėjo rodyti gyvybę, kapstydamiesi arčiau varžovų, nes pirmus du kėlinius atrodė, kad pagrindinis mūsų tikslas neprasileisti 100 taškų. Gerai, kad bent jau tą uždavinį gynyboje įgyvendinome ir leidome „Asveliui“ įmesti „tik“ 50, kai visų keturių kėlinių taškų vidurkis, kurį priešininkai renka prieš mus, yra 74. Tokia prasta gynyba buvo tiesiog pasmerkta rodyti geresnius rezultatus antroje varžybų dalyje. Kitaip būtų buvę „labanaktis“.

Pagerėjusi gynyba buvo vienas iš trijų svarbiausių dalykų, kurie nutiko „Žalgiriui“ po antrojo kėlinio. Pirmieji du – Lukas su Mariumi. Taigi ginantis „Žalgiris“ atrodė kur kas solidžiau nei iki tol. Nors priekinė linija ir toliau rinkosi pražangas, Lauvergne atrodė, kaip mokyklos krepšinio aikštelės prieigose apdaužytas ir įbaugintas vyresnių priešininkų komandos berniukų, Rubitas niekaip nerado savo vietos puolime, vis dėlto vienintelis Martinas Gebenas sugebėjo būti produktyvus aikštelėje. Jeigu ne jis ir ne kelios naudingos Jankūno minutės ketvirtame kėlinyje, tai Asvelis tikriausiai būtų mus užvertęs taškais iš baudos aikštelės. Marius taip pat labai solidžiai gynėsi ir persekiojo visus savo varžovus kaip šešėlis. Buvo tik neramu, kad Grigoniui nesibaigtų jėgos dar iki lemiamų minučių.

Per trečiąjį kėlinį komanda, kuri per pirmus du sumetė 50 taškų, sugebėjo sukrapštyti tik 10. Ir tai parodo du dalykus – gerokai padidėjusią „Žalgirio“ energiją ginantis ir priešininkų nuovargį po trijų savaičių be krepšinio. Nors vienu metu antrojo kėlinio pabaigoje jau atrodė, kad miližiniški Asvel kūnai yra tarsi humanoidai (model T-800) ir niekada nenusilps, tačiau, ačiū Dievui, taip nenutiko ir mes laiku sugebėjome juo užspausti taip, kad būtų sunku kvėpuoti.

Puolime vakar iš esmės žaidėme tik keturiese. Priekinėje linijoje į dienos šviesą išlindo tik Gebenas (9 taškai) ir svarbiu momentu keturis taškus surinkęs Paulius. Visą kitą darbą nudirbo mūsų gynėjų grandis.

Lukas buvo apskritai vienas svarbiausių žmonių, kuris visų savo išėjimų metu neleido „Žalgiriui“ nuskęsti galutinai ir visąlaik patempė komandą jei ne taškais, tai greičiu ir noru kurti žaidimą. Varžybas Lukas baigė turėdamas 13 taškų, 2 rezultatyvius perdavimus ir 18 naudingumo balų. Eurolygoje paskutines tris varžybas Lekavičius renka po beveik 20 naudingumo balų, ir tai yra viena priežasčių, kodėl Kauno komanda išlieka laiminčiųjų gretose.

Kitas komandos šviesulys buvo į žaidybinę formą grįžtantis Walkupas. Matyt, jo kraujas tikrai žalias, nes jis pradėjo geriau žaisti tik tada, kai gavo šansą sudaužyti „Rytą“. Žaidžiant trečią sezoną Kaune – tai suprantama. Thomas ne tik kad antroje varžybų pusėje buvo toks fiziškas, kokio reikėjo komandai, bet ir apskritai naudingas kiekviename aikštės centimetre. 11 taškų, 7 atkovoti kamuoliai, 7 rezultatyvūs perdavimai, 6 išprovokuotos pražangos, nei vieno prarasto kamuolio ir 26 naudingumo balai. Tokio Walkupo, kuris daro aikštelėje viską (nors taiklumas ir nėra puikus iš žaidimo), mums labai trūko per pirmas penkerias Eurolygos varžybas. Visgi jis jau čia.

Rungtynių didvyris – Fantastiškasis Marius. Grigonis buvo tas žmogus, kuris (su svaria Luko pagalba) tempė visą komandos puolimą paskutines 15 žaidimo minučių. Greiti tritaškiai, aštrūs prasiveržimai (kurių trūko „Žalgiriui“ didžiąją rungtynių dalį), sunkūs metimai, išprovokuotos pražangos – viskas buvo Mariaus rankose. Prie to prisidėjo beprotiškas užsidegimas ir noras laimėti. Vakarykštėse varžybose apskritai didžiąją laiko dalį atrodė, kad tik Lukas su Mariumi ir nori laimėti. Visgi Marius buvo svarbus ne tik puolime, bet ir gynyboje, sugebėjęs uždaryti dvi varžovų pozicijas. 25 taškai, 3 rezultatyvūs perdavimai, 6-ios išprovokuotos pražangos, nei vieno prarasto kamuolio ir 27 naudingumo balai. Vienintelis blogas dalykas yra tai, kad Marius, rodydamas tokią sportinę formą ir sugebėjimą būti lyderiu, Kaune veikiausiai leidžia savo paskutinį sezoną.

Pabaigai

Po to, kai „Žalgiris“ sužaidė puikius du pirmus kėlinius su „Valencija“, o antroje pusėje visiškai sugriuvo, Schilleris padarė išvadas ir nusprendė, kad geriau yra subyrėti per pirmus du, o antroje dalyje sugrįžti su dviguba jėga (kaip kad nutiko ir su „Rytu“, ir su „Asveliu“). Žinoma, išvados nėra pačios puikiausios, bet visgi kol kas tai veikia. Ir nereikėtų sakyti, kad tai trenerio problema, jog „Žalgiris“ tamposi su nukraujavusiais varžovais („Khimki“, „Asvel“), nes su Šaru buvo visiškai tas pats – galėdavome kaip lygūs su lygiais kautis su „Real“ ar „CSKA“, bet pasikraudavom malkų nuo „Albos“ ir „Zenito“, kas atrodydavo nerealu. Taip kad tai yra „Žalgirio“ bruožas – su visais žaisti kaip lygūs su lygiais. Ir tikriausiai jau visada taip bus.

Taigi kas lėmė pergalę? Tie patys trys dalykai (plius vienas), kuriuos jau paminėjau: Lukas, Marius, pagerėjusi gynyba antroje varžybų dalyje, kai ir mes sugebėjome „Asvel“ pasiūlyti fizišką, kietą ir aktyvų žaidimą, bei atsiradęs (visiškai suprantamas) varžovų nuovargis. Labai smagu, kad turime rezultatą 5-1 ir kol kas vis dar esame Eurolygos lentelės viršuje. Ir reikia tuo džiaugtis, kol galime, nes kitos dvi savaitės kauniečiams Eurolygoje bus labai sunkios (jei niekas nepasikeis dėl viruso). Lauvergne su Rubitu tikrai sugrįš į žaidimo ritmą, o jeigu Thomas, Lukas ir Marius išlaikys tokią formą (sugrįžus dar ir Rokui), turėsime labai smagiai atrodančią komandą“, - rašė „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt