Ar „Žalgiris“ pateko į pralaimėjimų duobę?

Zalgiris.lt nuotr.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai dvigubą Eurolygos savaitę pradėjo nesėkme. Antradienį „Žalgirio“ arenoje Martino Schillerio auklėtiniai rezultatu 78:87 (17:26, 21:19; 20:21; 20:21) nusileido Maskvos CSKA.

Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Ar „Žalgiris“ pateko į pralaimėjimų duobę? Jeigu ir taip, tai vakar pamatėme, kad ta duobė – ne tokia gili, kaip galėtų pasirodyti. Maskvos „CSKA“ yra komanda, kuriai antra vieta Eurolygos finiše yra pralaimėjimas. Ką mes galime pasiūlyti tokiai galingai komandai? Tik geriausią kovą, kuri atrodytų patraukli ne tik mūsų komandos, bet ir apskritai visiems tikro krepšinio fanams. Būtent tai vakar ir padarėme – mes kovojome iki pabaigos ne tik garbingai, bet ir kietai.

Paulius Jankūnas startiniame penkete man signalizavo du dalykus: pirma – kas čia po galais vyksta (?!) ir antra – Schilleris pradeda įvesti į komandos rotaciją naujovių. Pirmu atveju buvau neteisus, nes Paulius tapo neįveikiama siena Shengelia. Nes jeigu vakar dar ir jis būtų iššovęs, tikriausiai CSKA būtų mus palaidoję per tas pirmas 15 minučių.
Užtat rungtynių pradžioje kitą puolimo monstrą uždengti sekėsi labai prastai – Hillard visą pirmąjį kėlinį mus baudė iš visų įmanomų padėčių. Ir nors visi likę žaidėjai buvo prislopinti, vis dėlto vienas Hillardas tempė komandą ant savo pečių. Norėčiau sakyti, kad tai buvo Vasturios problema, tačiau visa komanda su juo nesusitvarkė.

Lyderiai

Vakar mūsų puolimas (po kracho Tel Avive) vėl stojo į savo vėžes: Marius Grigonis (19 taškų) vedė komandą paskui save neįmetęs nei vienio metiko iš vidutinio nuotolio (0/2), tačiau užtikrintai švaistęs tritaškiu (5/6) tada, kai komandai to labai reikėjo. Tačiau tai, kad Marius prametė abu savo metimus iš žaidimo (o ir metė tik du kartus), nerodo sumažėjusio jo aktyvumo. Atvirkščiai: CSKA Mariui rodė daug dėmesio gynyboje, o Grigonis laužė ją tiek, kiek galėjo, todėl išprovokavo net septynias pražangas. Tad mūsų lyderis tikrai ėmėsi savo vaidmens rimtai, tačiau klaidos gynyboje ir neprotingos pražangos (ketvirta trečiojo kėlinio pradžioje) privertė Marių visą trečią ketvirtį praleisti ant suolo.

Rokas Jokubaitis pagaliau sugrįžo ant Eurolygos parketo po beveik mėnesio pertraukos. Pirmos jo minutės buvo sunkios, nes niekaip nesugebėjo uždaryti savo tiesioginio oponento ir praleido 8-is taškus. Tačiau antroje rungtynių pusėje Rokas įjungė aukštesnę pavarą. Apskritai rungtynėse Jis puikiai skirstė kamuolius (5), sėkmingai žaidė Pick n‘ Pop su Rubitu ir pats draskė varžovų gynybą. Rokas surinko 8 taškus ir 5 rezultatyviu perdavimus, o po antro savo išėjimo pademonstravo ir gerą gynybą.

Thomas Walkupas ir toliau demonstruoja, kad gali puikiai valdyti komandą net ir prieš aukščiausio lygio varžovus. Kai Thomas atvyko į Kauną, mes jį matėme atakuojančio gynėjo pozicijoje, bet jis neturėjo labai stabilaus metimo, kuris jį paverstų elitiniu gynėju. Tačiau Šaras matė jame perspektyvas diriguoti komandos žaidimui. Ir žingsnis po žingsnio, Walkupas tapo tikrai solidžiu įžaidėju. Vakar jis pademonstravo, kad jo buvusios silpnybės (komandos draugų neįtraukimas į puolimą ir prastas pataikymas iš tolesnių distancijų) tapo jo stiprybėmis – 10 taškų (2/4 dvit. 2/5 trit.) ir 7 rezultatyvūs perdavimai.

Kitas labai maloniai nustebinęs žaidėjas – naujokas „Žalgirio“ strartiniame penkete – Paulius Jankūnas. Kad ir kaip tai keistai skambėtų, tačiau Paulius vakar buvo tikrai solidus komandos ramstis. Jis puikiai uždarė Shengelia, kuris yra elitinis žaidėjas puolime ir gali tapti didžiuliu galvos skausmu priešininkams. Tačiau kai Paulius kelis kartus iš eilės jį nugesino aplink baudos aikštelę, Tornikės žaidimo ritmas nuslopo, ir jis tapo eiliniu rotacijos žaidėju. Surinkti 10 naudingumo balų įmetus tik du baudos metimus (2 taškai per 20 minučių) reikia sugebėti. Ir Paulius tai padarė.

Visi kiti žaidėjai (galbūt išskyrus Rubitą, kuris sumetė beveik visus savo metimus ir surinko 9 taškus, bet buvo labai lėtas gynyboje) labiau strigo nei spindėjo, tačiau jų energija ginantis ir pastangos dalyvauti komandiniame puolime, buvo, matyt, būtent toks, kokio vakar ir reikėjo „Žalgiriui“.

Gynyba

Paskutines kelias savaites „Žalgirio“ gynyba buvo skylėta kaip rėtis, ir pirmosios 10 vakarykščių rungtynių minučių, per kurias ir vėl praleidome į savo krepšį 26 taškus, atrodė lygiai taip pat neįgaliai kaip ir visos 40 prieš „Maccabi“. Tačiau tada įvyko stebuklas. Ir aš neperdedu. Martinas Schilleris savo mylimą gynybos sistemą pradėjo adaptuoti pagal tai, kaip žaidžia priešininkai. Atsirado ne tik susikeitimai ginamaisiais (greičiau nei įprastai), tačiau ir zoninė gynyba. CSKA nebuvo tam pasirengusi, nes tikėtina, laukė tik tradiciniais jau tapusių Schillerio sprendimų savoje aikštės pusėje.

Mūsų vyrai taip pat pagaliau rodė norą apginti savo krepšį, o svarbiausia – to jų noro nesumažino ir fantastiški CSKA žvaigždžių metimai. Visus likusius tris kėlinius mes ne tik metėme ne mažiau už varžovus, tačiau ir smaugėme juos iš visų jėgų. Jeigu ne 12 beprotiškų James ir Clyburn taškų tritaškiais per paskutines kelias ketvirtojo kėlinio minutes, varžovai būtų buvę uždaryti dešimties taškų zonoje, o mes išsinešę nuostabią pergalę. Visgi nutiko tai, kas buvo dėsninga: Mike James ir W. Clyburn parodė, kodėl jie yra vieni geriausių ir brangiausiai apmokamų Eurolygos žvaigždžių – metimai per rankas, nežiūrint į krepšio pusę (paskutinis „pasityčiojimo“ metimas), atšokus per metrą nuo tritaškio linijos. Prieš tokį puolimą gali gintis ir dešimtyje, tačiau nieko negalėsi padaryti.

All in all, šis pralaimėjimas (deja, jau trečiasis iš eilės) nėra toks skaudus, kokį patyrėme Tel Avive, kai pradėjome svarstyti, kad galbūt netgi komandos viduje yra kažkokių nesklandumų, apie kuriuos nieko nežinome. Šįkart komanda žaidė su ugnele ir dideliu noru laimėti prieš tikrus Eurolygos favoritus. Paskutinius penkerius metus buvome komanda, kuri turėjo „grandų žudikų“ etiketę. Labai smagu, kad jos niekas nenukirpo ir šiame. Be to, prašysime, kad Schilleris dažniau rėktų ant žaidėjų (kaip tai darė po rungtynių su Cbet), nes akivaizdu, kad tai duoda naudos. Matyt, kiekvieno iš mūsų viduje (kad ir kaip giliai pas kai kuriuos) slypi vidinis Šaras“, - rašė „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt