„Žalgirio metraštis“: „Pagaliau įbridome į pergalių vandenis“

Zalgiris.lt nuotr.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai iškovojo šeštą pergalę Eurolygoje. Martino Schillerio auklėtiniai išvykoje rezultatu 81:69 (24:12, 19:21, 17:17, 21:19) įveikė Atėnų „Panathinaikos“ komandą.

Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Kai pamatai, kokius stebuklus aikštelėje išdarinėja ir mus pražudęs M. James (CSKA), pagalvoji, kad gaila, jog mes negalime sau leisti įsigyti tokio lygio žaidėjo. Bet tada į akiratį išlenda mūsų Marius Grigonis, ir supranti, kad vis dėlto mes galime sau leisti aukščiausio kalibro gynėją. Marius vakar įjungė „M. James“ pavarą ir žudė PAO iš visų aikštės pusių.

Pirma rungtynių pusė

Pirmieji du kėliniai vienareikšmiškai buvo M. Grigonio benefiso laikas. Per juos jis vienas surinko 18 taškų ir 2 rez. perdavimus, krepšį atakuodamas tiesiog fantastiškai (4/4 dvit., 3/4 trit.). Tai, kad pirmąją rungtynių pusę uždarėme turėdami dešimties taškų persvarą buvo absoliučiai Mariaus nuopelnas, jo žaidimas (metimai ir rez.perdavimai) sugeneravo praktiškai pusę komandos taškų (21/43).

Kaip Marius buvo malonus siurprizas po paskutinių tuščių rungtynių su „Barca“ (Šaras tikrai rado būdų, kaip efektyviai uždaryti buvusį geriausią savo žaidėją), taip buvo ir nemalonių. Visų pirma, treneris Schilleris priėmė įdomų sprendimą ir į starto penketą įleido Artūrą Milaknį, kurio užduotis gynyboje – Papapetrou, kuris už Milą yra ir gerokai aukštesnis, ir greitesnis, ir galintis atakuoti iš visų aikštės pusių. Didesnio „missmatcho“ sugalvoti, matyt, ir negalėtum. Taigi kol Milas buvo aikštėje, žaidimas vyko per PAO trečią poziciją: taškus rinko arba pats Papapetrou, arba nusimesdavo kamuolį atgal link tritaškio (4 rez.perdavimai).

Mano siūlymas treneriui buvo N. Hayesą statyti į trečią poziciją, o A. Rubitą – prieš A. White, kuris neturi stabilaus metimo iš toli, tačiau yra labai pavojingas, kai įkerta į baudos aikštelę, kurios prieigose Rubitas jį būtų visai sėkmingai stabdęs. Tačiau Schilleris pasirinko kitą kelią, kuris pasiteisino tik todėl, kad iškovojome pergalę, kitu atveju, tai būtų buvusi nemaža trenerio klaida.

Pirmoje rungtynių dalyje Rokas Jokubaitis prarado keturis kamuolius (dukart sužingsniuodamas), o gynyboje ne visai susitvarkė su savo tiesioginiais oponentais, Lauvergne pats bandydamas susikurti progas pervertindavo savo jėgas prieš Papagianį, Rubito keturių minučių išėjimas baigėsi dviem pražangom ir grįžimu ant suolelio, Martinas Geben atrodė taip, kaip paskutiniu metu atrodo nuolat – visiškai blankiai, Lukas greitino žaidimą, tačiau atlikdamas po papildomą driblingą ar nereikalingą perdavimą numušdavo geros pozicinės atakos ritmą. Todėl vieninteliai žmonės, ant savo pečių mus tempę į +10 taškų zoną, buvo Marius ir Nigel, kuris ne tik puikiai rinko taškus (3/3 trit.), bet ir neblogai tvarkėsi su panašių fizinių savybių buvusiu žalgiriečiu A. White.

Antra rungtynių pusė

Trečiajame kėlinyje, kai Marius jau buvo stipriai dusinamas, atėjo laikas iššauti tiems žaidėjams, kurie tylėjo pirmoje rungtynių pusėje. Tačiau Rokas toliau praradinėjo kamuolius, Lukas strigo puldamas, o PAO jau buvo praktiškai perlaužę rungtynes. Tačiau tada atsirado A. Rubitas, kurio antras išėjimas ant parketo buvo kur kas geresnis. Jis surinko 8 taškus, iš jų du su pražanga, agresyviai laužė graikų priekinę liniją, puikiai dukart atstovėjo gynyboje, ir „Žalgiris“ labai greitai atstatė 10 taškų persvarą. Tiesa, reikia nepamiršti ir Milaknio, kurio tritaškis, kai rezultatas buvo 50-50, patempė komandą už ausų ir neleido PAO perimti iniciatyvos. Tad trečiasis kėlinys buvo Rubito ir jo ginklanešio Milo.

Ketvirtasis mane asmeniškai nustebino labiausiai. Ko galėtume tikėtis iš dvidešimtmečio jaunuolio, kuris per pirmus tris kėlinius surinko penkis prarastus kamuolius ir -5 naudingumo balus? Įprastai – ketvirto kėlinio ant suolo. Tačiau Schillerio ir Roko tandemas susprogo ketvirtajame kėlinyje. Rokas absoliučiai neprarado pasitikėjimo savo jėgomis po tokių sunkių pirmų trijų kėlinių. Jis neabejodamas atakavo krepšį bei surinko 10 iš 12 pirmųjų paskutinio ketvirčio komandos taškų. Toks Jokubaičio benefisas ne tik pakėlė jo, kaip būsimos pasaulinės krepšinio žvaigždės, akcijas, tačiau ir „Žalgiriui“ leido išlikti priekyje PAO ir galų gale juos paskutinį kartą parversti ant menčių.

Pabaigai

Taigi vakarykštė pergalė buvo keturių žaidėjų labai gerų atkarpų rezultatas. Grigoniui ir Hayes priklausė pirma rungtynių pusė, antroji – Rubitui ir Jokubaičiui. Iš bendro konteksto visiškai išplaukė Lekavičius su Lauvergne. Kai Luko puolimo vaidmenį sėkmingai perėmė kiti krepšininkai, tai efektyvesnio Lauvergne žaidimo po krepšiu labai pritrūko. Man labai norisi matyti lankus laužantį ir varžovus daužantį prancūzą, koks jis gali būti, tačiau kol kas iš jo likęs tik šešėlis. Tiesa, gynyboje po susikeitimų, Joffreey labai neblogai sugaudė graikų mažiukus. Tad čia jam – pliusas.

Milaknis, atrodo, palūžęs psichologiškai. Nors jis ir gauna savo 20+ minučių per rungtynes, tačiau akivaizdu, kad retai jam sukuriamos atakos, dažnai išmetami metimai paskutinę sekundę ir siaubingas pataikymo procentas (2/17 metimų paskutinėje serijoje) baigia išjungti Milą iš komandos žaidimo. Žalgiris neteko savo išreikšto snaiperio, nes bent jau pirmoje rungtynių pusėje Kauno komanda tritaškius metė fantastiškai, o vieninteliai trys pramesti metimai – mūsų snaiperio Milo. Reikia žmogų gelbėti sukuriant jam derinių, nes kitaip tai bus 500 tūkst. eur. nuostolis per dvejus metus.

Martinas Schilleris vakar priėmė nemažai abejotinų sprendimų: keistas starto penketas, kuriame Milas buvo visiškai bejėgis tiek gynyboje, tiek puolime; taip pat ilgai neimamos minutės pertraukėlės, kai PAO spurtuodavo, komandos neparengimas eilinį kartą trečio kėlinio pradžiai. Tačiau keli geri sprendimai – pasitikėjimas Roku ketvirtajame kėlinyje, gynybos sustatymas (kai nebeakcentuojami tritaškiai kampuose ir savalaikis susikeitimas ginamaisiais) leido „Žalgiriui“ iškaršti graikišką kailį.

Iš visų žaidėjų tyliausią, tačiau užtikrintą vaidmenį atliko T. Walkupas, kuris šįkart komandos puolimui dirigavo be klaidų (5 tšk., 8 rez.perd. ir 0 klaidų). Tokio neklystančio įžaidėjo vaidmuo yra labai svarbus, norint į žaidimą įnešti ramybės bei galutiniame rezultate iškovoti pergalę. Paulius (4 tšk., 5 atk.kam.) trumpomis atkarpomis taip pat buvo naudingas ir du kartus svarbiais momentu suspėjo ateiti į pagalbą ir pataisė netikslius komandos draugų metimus.

Iš esmės man vakar patiko ir puolimas, ir gynyba. Žinoma, PAO kartais neišnaudojo gerų progų, tačiau žaidėjai ne robotai – kartais laisvi prameta visi, o kauniečiai sugebėjo plius minus maksimaliai apsunkinti priešininkams jų susikuriamus metimus. Puolimas buvo kiek blankus taktine prasme, kai pagrindinis žaidimo principas – užtvaros neišvedant likusių trijų žaidėjų be kamuolio į geras pozicijas, tačiau puikus pataikymas iš toli ir individualūs Mariaus bei Roko įgūdžiai leido mėgautis mūsų demonstruojamu žaidimu. Ir pagaliau įbridome į pergalių vandenis. O tai – svarbiausia“, - rašė „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt