„Žalgirio metraštis“: „M. Grigonio kalėdinė dovana Lietuvai“

Interviu ir straipsniai 20 Gruodis 24

Lino Žemgulio nuotr. / Zalgiris.lt

Martino Schillerio treniruojamas Kauno „Žalgiris“ 16-ojo Eurolygos turo rungtynėse „Žalgirio“ arenoje rezultatu 74:73 (22:16, 18:19, 16:16, 18:22) įveikė Miuncheno „Bayern“ ekipą. Pergalingą metimą beveik su sirena pataikė Marius Grigonis.

Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Vakar „Žalgiris“ pasiekė sunkiausią ir labiausiai emocijomis padabintą pergalę gražioje keturių pergalių serijoje. Tačiau tos emocijos nebuvo vien teigiamos, nes Kauno komandai teko aikštelėje grumtis ne tik su Miuncheno „Bayern“ komanda, iki vakarykščių rungtynių užėmusia trečią vietą, bet ir su rungtynių arbitrų abejingumu ir neprofesionalumu. Vis dėlto Marius Grigonis įrodė, kad „dieviškasis teisingumas“ egzistuoja, ir po lemiamo metimo šventėme pergalę vienu tašku 74-73.

Rungtynės

Tai buvo klampiausios ir sudėtingiausios fiziškai rungtynės pergalingame gruodžio mėnesyje. „Bayern“ žaidėjai, kaip ir buvo tikėtasi didžiąją dalį taškų bandė rinkti per baudos aikštelę, nes snaiperių ši komanda (iš rikiuotės iškritus Lučičiui) nebelabai ir turi. Turiu pasakyti, kad „Žalgiris“ nesugebėjo varžovams primesti savo žaidimo, ir rungtynės vyko daugiau ar mažiau pagal vokiečių pasirinktą ritmą.

Trinchieri auklėtiniai puikiai keitėsi ginamaisiais prie tritaškio linijos, protingai atkirsdavo mūsų snaiperius ir neleido jiems priimti kamuolio tinkamose atakuoti pozicijose. Už tai tikrai reikėtų nukelti kepures prieš varžovų atliktą darbą gynyboje. Tačiau pirmajame kėlinyje to tritaškių bado (1/2) visai nesijautė, kadangi baudos aikštelę labai sėkmingai atakavo Jankūnas su Rubitu, o Lauvergne gaudė vieną Alley-up‘ą po kito. Žaidimas klijavosi po krepšiu gražiai, todėl tritaškiai būtų buvę tarsi gražus priedas į bendrą taškų katilą.

Taip pat reiktų pridurti, kad Vokietijos krepšininkai iš visų jėgų stengėsi apsunkinti gyvenimą Mariui Grigoniui, kuris per pirmus du kėlinius nesužibėjo (9 taškai), prametė visus tolimus metimus, o ir apskritai nebuvo išskirtinė figūra. „Bayern“ gynyba buvo labai fiziška ir kieta, neretai peržengianti ir pražangos ribas (ypač epizodas po varžovų krepšiu, kai Gistas alkūne ir koja nukirto įsibėgėjusį Lauvergen), bet teisėjų švilpukai tylėjo. Toks žaidimo tipas labai tiko „Bayern“ krepšininkams, kurių priekinė linija, su fiziškai labai stipriu Reynoldsu priešakyje, klampino žaidimą tiek, kiek tik pajėgė. Ir tai yra suprantama, nes jeigu vokiečiai būtų bandę greitinti žaidimą, tikėtina, būtume užmėtę juos tritaškiais.

Antrajame kėlinyje, išsikvėpus Pauliui ir Augustinui pasirodė ir M. Gebenas, bet be vieno gero gynybinio epizodo, jis nieko gero neparodė ir aikštėje jo daugiau nematėme. Rokas vakar taip pat niekuo neišsiskyrė, tik vieną kartą gudriai išdraskė vokišką gynybą ir pelnė gražius taškus per Reynolds‘ą. Tuo metu įvyko du svarbūs rungtynių tempui dalykai: N. Hayes padarė tris klaidas iš eilės (viena pražanga puolime ir dvi klaidos gynyboje), o jo tiesioginis oponentas Zipseris surinko šešis taškus iš eilės (vėliau pridėjo dar du), ir „Bayern“ pasivijo mus iki dviejų taškų bei neleido jų palaužti anksti. Milas abejuose pirmuose kėliniuose pataikė po tritaškį, ir tai buvo vieninteliai du taiklūs „Žalgirio“ metimai iš perimetro.

Apskritai pirmoje rungtynių pusėje vokiečiai labai strigo savo poziciniame puolime, bet labai gerai atkirto mus nuo trijų taškų linijos, todėl į pertrauką išėjome teturėdami 40 taškų, du tritaškius ir nemažai pražangų. Be to, kėlinio pabaigoje Paulius Jankūnas parodė, kodėl jis yra kapitonas: po eilinio neužfiksuoto nesportinio elgesio, kai Reynoldsas nutėškė Marių ant parketo, Jankūnas aiškiai leido suprasti, kad teisėjai dukart už jį stambesnio vyruko neapsaugos nuo dvimetrinio kauniečio.

Antroji rungtynių pusė taip pat buvo klampi, sunki, o teisėjai ir toliau leido žaisti palankesnį atletiškesnei ir fiziškai stipresnei Vokietijos komandai kietą žaidimą, balansuojant ties pražangos riba. Apskritai teisėjavimo lygis šiose rungtynėse buvo kone žemiausias, kokį tik teko matyti šiame Eurolygos sezone, kai arbitrai visiškai nevaldė žaidimo, o švilpukai nuolat buvo vėluojantys ir neužtikrinti.

Visgi visą trečią kėlinį vyko lygi kova, nes kai tik mes pabėgdavome iki aštuonių taškų, vokiečiai visada surengdavo kelias sėkmingas atakas, ir skirtumas grįždavo prie + dviejų ar vieno. Nei vienas žalgirietis nesugebėjo truktelėti komandos į priekį, paprasčiausiai abi komandos tampėsi lyg purtomos konvulsijų ir sumetė tik po 16 taškų.

Ketvirtasis kėlinys prasidėjo trimis sėkmingomis „Bayern“ atakomis, ir jau labai greitai atsilikome vienu tašku. Tada abi komandos ir vėl sėdo į amerikietiškųjų kalnelių traukinuką ir tai kilo, tai leidosi. Ketvirtajame kėlinyje matėsi trys geri dalykai: labai sėkmingi Luko išėjimai skirstant kamuolį ir aktyvinant puolimą, 11 Mariaus Grigonio taškų ir, žinoma, lemiamas metimas, privertęs visą Lietuvą bent kelioms minutėms pamiršti pandemines problemas.

Geriausieji

Marius Grigonis yra žmogus, kuris vakar mums atnešė nemažiau džiaugsmo, nei dovanos vaikams Kalėdų rytą. Ir nors „Bayern“ stengėsi iš visų jėgų dusinti Marių, privertė jį pramesti net 5-is iš šešių tritaškių ir prarasti tris kamuolius, ketvirtajame kėlinyje jo niekaip nesugebėjo uždaryti, ir Marius atvedė komandą į pergalę kone tik ant savo pečių kantriai išlaukdamas savo metimų po krepšiu (o ir pirmą labai svarbų tritaškį pataikė). 22 taškai, 2 rezultatyvūs perdavimai, 23 naudingumo balai ir lemiamas metimas. Fantastiškasis Marius ir toliau mums tiesia kelius į Top8.

Artūras Milaknis jau trečias rungtynes demonstruoja fantastišką pataikymą iš toli. Vakar jis susmeigė visus tris tritaškius. Ir du iš jų pataikė labai svarbiais momentais, kai vokiečiai jau bandė perlaužti rezultatą savo naudai. Milas pelnė 11 taškų, perėmė du kamuolius ir surinko 11 naudingumo balų, o per paskutines tris rungtynes krepšį nuo trijų taškų zonos atakuoja fantastišku 78% taiklumu (11/14). Še Jums ir „ne snaiperis“.

Paulius Jankūnas, atrodo, išgyvena šeštą jaunystę ir paskutiniame pergalingame etape rauna stogą rinkdamas po 12 naudingumo balų. Vakar jis buvo labai svarbus faktorius pirmoje rungtynių pusėje, kai tritaškiai metimai buvo iš mūsų atimti. Paulius pelnė 8 taškus, atkovojo tris kamuolius ir surinko 11 naudingumo balų per 11 žaidimo minučių. Na, o už stojimą ginti Mariaus prieš „Bayern“ monstrą reikia nukelti kepurę ir paspausti ranką.

Paskutiniu metu Augustinas Rubitas yra naudingumo balų mašina, nors žaidžia tik po 16 minučių. Šįkart Augustinas labai sunkiai fiziškai kovodamas su pajėgia vokiečių priekine linija, pelnė 9-is taškus, atkovojo penkis kamuolius ir surinko 13 naudingumo balų.

Visi kiti žaidėjai atidavė labai daug jėgų gindamiesi ir bandydami išgimdyti sunkius taškus painiuose vokiškuose gynybos labirintuose. Manau, Lauvergne irgi būtų vertas atskiro pagiriamojo žodžio vien už fizišką kovą su Reynoldsu, jeigu ne ta visiškai kvaila pražanga net nepakėlus rankų priešpaskutinėje „Bayern“ atakoje prieš du "du plius vieną" pelniusį ir praktiškai Miunchenui pergalę atnešusį Weiler-Babb‘ą.

Pabaigai

Apskritai be Mariaus Grigonio benefiso ketvirtajame kėlinyje mane vakar labai džiugino Martinas Schilleris (ar sakyčiau tą patį po pralaimėjimo? Be abejonės – taip). Akivaizdus jo, kaip Eurolygos trenerio, šuolis (priešingai nei kito iš NBA pasaulio atvykusio trenerio Kokoškovo atveju) verčia kilstelėti antakius. Martinas pradėjo priiminėti protingus ir savalaikius sprendimus, vis keisdamas rotacijos modelį, pritaikytą prie kiekvieno varžovo. Jis taip pat labai laiku pradėjo imti minutės pertraukėles, kad sustabdytų beįsibėgėjančius varžovus. Jis rodo emocijas, ramina žaidėjus lįsdamas ant parketo, jis rodo, kad jam rūpi ir rodo taip, kaip mes tą suprantame.

Taip pat Martinas labai neblogai „miksuoja“ gynybinius planus, kai yra išbandomos skirtingos sistemos. Kai nesisekė individuali gynyba, trečiajame kėlinyje atkarpomis atsirasdavo ir zoninė gynyba, kuri buvo tinkama tada, kai varžovai neturėjo gerų metikų, prieš kuriuos gintis zona negalima. Tad tokie sprendimai rodo, kad treneris ne tik mokosi, bet mokosi dar ir sėkmingai.

Ir apskritai vakarykštės rungtynės kelia labai dvejopus jausmus: Marius mus pakėlė iki padebesių, bet toks klampus (vokiečių primestas) abiejų komandų žaidimas, itin abejotinos kokybės teisėjų sprendimai, ta Lauvergne pražanga, kuri mums vos nekainavo rungtynių, ir kartu gražus Martino tobulėjimas – viskas susidėjo į vieną vietą. Be galo smagu, kad mūsiškiai nenusileido fiziškumu varžovams, ir kad Marius (padedamas Diego Maradonos „dieviškosios rankos“) mums padovanojo tokią svarbią ir emocijų kupiną pergalę“, - rašė „Žalgirio metraštis“.