Kurie „Žalgirio“ krepšininkai po 16-tojo turo yra geriausi, o kurie nuvilia?

Zalgiris.lt nuotr.

Martino Schillerio treniruojamas Kauno „Žalgiris“ praėjusią savaitę iškovojo ketvirtą pergalę iš eilės ir savo sąskaitoje iš viso turi devynias pergales bei septinius pralaimėjimus ir rikiuojasi aštuntoje vietoje.

Po šešioliktojo turo „Žalgirio metraštis“ įvertino visus žalgiriečius. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Po septynioliktojo turo, kuriame susitiksime su Berlyno „Alba“, visa žiniasklaida įvairiomis formomis užpildys mūsų srautus svarstymais, kuris „Žalgirio“ žaidėjas geriausias, o kuris labiausiai nuvylęs. Todėl ženkime šį žingsnį pirmieji jau šiandien, nes paskutinės rungtynės bus svarbios tik dėl vietos turnyrinėje lentelėje, ir nei Marius susigadins savo įvaizdžio, nei Gebenas pakels savo vidurkių iki padebesių.

Marius Grigonis

Marius yra ryškiai išreikštas komandos lyderis, kuriam šis vaidmuo buvo suteiktas dar prieš ikisezonines varžybas. Tokių spėlionių realumo nemenkino net faktas, kad Grigonis nežaidė krepšinio (dėl patirtos traumos, o paskui ir dėl pandemijos) dešimt mėnesių. Ir turime pripažinti, kad Marius viršijo netgi ir pačias drąsiausias prognozes. Po pusės sezono Grigonis yra ne tik labai aiškus lyderis puolant varžovų krepšį, bet ir labai svarbi komandos dalis ginant savo baudos aikštelę. Marius yra greitas, tvirtas, kontakto nevengiantis ir gerus sprendimus priimantis gynėjas, kuris gali puikiai susitvarkyti su už save vikresniais antraisiais numeriais.

Po 16-os turų Marius fiksuoja geriausią karjeros sezoną. Didžioji dauguma jo rodiklių, palyginus su pernykščiais, jau baigia pramušti lubas. 2019-2020-ųjų sezone per spėtas sužaisti dešimt rungtynių Marius pelnė po 11.5 taško (51.25% dvit., 38.6% trit., 84.6% baud. metimų), atkovojo po 2.6 kamuolio, atliko po 2 rezultatyvius perdavimus bei rinko po 11 naudingumo balų. Šį sezoną Grigonis gali drąsiai pretenduoti ir į komandos MVP titulą, ir į labiausiai patobulėjusio žaidėjo, o tokia apdovanojimų kombinacija būna labai retai. Taigi šiais metais Marius pelno po 15.1 taško (53.2% dvit., 53.9% trit., 97.9% baud. metimų), atkovoja 2.5 kamuolio, atlieka po 2.6 rezultatyvius perdavimo bei renka po 16 naudingumo balų. Tai yra elitinių Eurolygos gynėjų skaičiai, su kuriais konkuruoti gali tik ryškiausios žvaigždės, kurių atlyginimai perkopia Mariaus tris, keturis, o kartais ir šešis kartus.

Marius yra neabejotinai geriausias komandos žaidėjas šiame sezone ir tai jis įrodė jau ne vieną kartą (ką jau bekalbėti apie lemiamą metimą prieš „Bayern“ klubą). Juo labiau, kad paskutinėje ketverių laimėtų rungtynių atkarpoje, Marius šiuos savo statistinius rodiklius pakėlė į dar aukštesnį lygį ir pelnė po 17.2 taško, atliko po 4.2 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 19.7 naudingumo balų. Taigi vienintelis Mariaus minusas yra tas, kad jis žaidžia taip gerai, kad gali tapti tiesiog per brangus mūsų mylimo klubo kišenei.

Nigel Hayes

Šis amerikietis yra antras svarbiausias žaidėjas komandoje po Mariaus Grigonio. Kauno komandoje antrą sezoną Nigelis pradėjo neturėdamas didelio sirgalių pasitikėjimo. Visą laiką komandos trenerio mylėtas už atliekamą juodą darbą gynyboje, puolime Hayesas nebuvo stabilus, o sirgaliai, dažniausiai matydami (visiškai teisėtai) akivaizdžiausius žaidimo niuansus, Nigelį buvo nurašę jau ne kartą. Kita vertus, kai esi toks darbui motyvuotas žmogus, koks treniruotėse yra Hayesas, galbūt netgi geriau pradėti sezoną, kai iš tave tikimasi mažiau, nei pats žinai, kad gali.

Praėjęs sezonas Šaro sistemoje Nigeliui nebuvo toks sėkmingas, kokio galėtum tikėtis iš buvusio puikaus NCAA žaidėjo, kuris, nors ir trumpam, buvo užsidirbęs vietą ir pagrindinėje New Yorko komandoje. Pernai Eurolygoje vidutiniškai per rungtynes Nigelis pelnė po 6.3 taško (43.8 % dvit., 37.2% trit.), atkovojo po 3.5 kamuolio ir rinko tik po 6.6 naudingumo balų. Prastas pataikymas iš toli ir ne toks jau puikus iš vidutinio nuotolio vertė sirgalius nusisukti nuo jo darbo gynyboje rezultatų. Vis dėlto, atėjo naujas sezonas su nauju treneriu bei kitu pasitikėjimo lygiu, ir Nigelio skaičiai gerokai šoktelėjo į viršų. Šį sezoną Hayesas pelno po 8.8 taško (37.9% dvit., 44.8% trit.), atkovoja po 4.6 kamuolio ir renka vidutiniškai po 10.5 naudingumo balų.

Be stipriai pagerėjusio puolimo arsenalo, kur kas geriau pataikomų tritaškių, gerokai išaugusio bendro naudingumo komandai niekur nedingo ir puiki amerikiečio gynyba. Nigelis puikiai susitvarko tiek su ketvirtais, tiek ir (iškritus Steve Vasturia) trečiais varžovų numeriais. Jis yra mobilus, stiprus ir gali labai efektyviai tiek keistis ginamaisiais prie tritaškio linijos, tiek ir gintis aplink baudos aikštelę.

Augustine Rubit

Šią vasarą prie komandos prisijungęs Augustinas demonstruoja, kad jo visiškai ne be reikalo savo komandoje prieš metus norėjo ir Šaras. Fiziškai stiprus 4/5-as numeris atlieka didelį darbą komandoje, kuri fiksuoja tokius rezultatus, kokių iš jos nesitikėjo net ir patys ištikimiausi sirgaliai.

Nors Augustinas yra vadinamas atkarpų žaidėju, visgi mano galva, jis yra pajėgus žaisti ir ilgiau, nei tai daro šiame sezone (po 17.2 min.). Užpraėjusiame sezone Rubitas, žaisdamas Bambergo „Brose“ komandoje, aikštelėje praleisdavo po 21 minutę ir komandai buvo labai naudingas (10.1 taško, 4.7 atk. kamuolio ir 12.1 naudingumo balų). Taigi skaičiai sako, kad Augustinas yra pajėgus žaisti ir ilgiau nei tai daro „Žalgiryje“. Stiprioji Augustino pusė puolime – puikus pataikymas iš vidutinio nuotolio „Pick an Pop“ situacijose. Visgi mūsų vyr. treneris atvyko iš už Atlanto, kur toks metimas (visai netoli tritaškio linijos) yra vertinamas kaip pats neefektyviausias metimas (pernelyg toli nuo krepšio, bet ne tritaškis). Taigi toks žaidimo stilius, matyt, nėra pats priimtiniausias Martinui Schilleriui.

Vis dėlto, per sužaidžiamas 17 minučių šiame sezone Augustinas demonstruoja puikius rodiklius: pelno po 8.9 taško, atkovoja po 3.8 kamuolio ir renka po 11.4 naudingumo balų. Taigi statistiškai Rubitas atlieka labai naudingą darbą, o jo rodikliai su kiekvienomis rungtynėmis vis gerėja. Tad turint omeny tai, kad rinkdamas savo komandą, į ją tokio tipo žaidėjo kaip Rubitas Schilleris neimtų, vis dėlto aikštelėje treneris sugeba išnaudoti šį žaidėją labai gerai.

J. Lauvergne

Tikriausiai vienas ryškiausių legionierių, atvykusių į „Žalgirį“ per labai ilgą laiką. Penkeri metai NBA, Europos čempiono titulas su Prancūzijos rinktine – tai solidi patirtis žaidėjui, kurį per vasarą sugebėjo įpirkti „Žalgiris“. Praėjusiame sezone Željko Obradovičius nesugebėjo, o gal ir nenorėjo rasti vietos savo schemose Joffriui, tad jo statistika buvo neišsiskirianti, svoris augo, atsirado traumų. Tad „Žalgiris“ prancūzui turėjo tapti antruoju šansu Europoje atgaivinti prigesusią karjerą (kažkur girdėta, tiesa?). Taigi per vasarą Joffrey numetė daug svorio, išsigydė traumų pasekmes ir buvo pasirengęs susprogti su žaliai baltais marškinėliais.

Žaidimo laikas nuo to, kurį jam skirdavo Feneryje Željko (13.2 min.), išaugo labai stipriai (iki 20-ies minučių), o tuo pačiu ir statistiniai rodikliai. Joffrey yra pagrindinis „Žalgirio“ penktas numeris, kuris prieš sezoną teikė labai daug vilčių, vis dėlto šiuo metu Lauvergne statistika išraiškingesnė už tikrąją naudą komandai.

Tarpsezonio metu Joffrey numetė daug svorio, tapo gerokai mobilesnis ir dabar visai neblogai susitvarko su varžovų gynėjais po susikeitimų, tačiau vis dar yra ir nemažiau stiprus fiziškai po krepšiu, kur gali apstumdyti daugelį stiprių penktųjų numerių. Vis dėlto puolime Joffrey labai mažai žaidžia pats tiek veidu, tiek nugara į krepšį, o didžiąją dalį taškų susirenka iš du prieš du situacijų ir pakabintų kamuolių virš lanko. O norėtųsi, kad tokių duomenų centras pats kurtųsi daugiau situacijų po krepšiu ir sėkmingai imtųsi iniciatyvos rinkdamas taškus.

Šį sezoną Joffrey yra trečias komandoje pagal naudingumo balus (nors antroje vietoje yra už jį trumpiau žaidžiantis atsarginis Rubitas) ir per vienerias rungtynes Eurolygoje pelno po 9.9 taško, atkovoja po 5.3 kamuolio ir renka po 10.6 naudingumo balų. Iš esmės skaičiai yra gražūs, o gynyboje Joffrey yra daug mobilesnis ir naudingesnis, nei prieš metus buvo Turkijoje, tačiau mano supratimu Joffrey neišnaudoja (o galbūt treneris neišnaudoja) viso savo potencialo baudos aikštelėje.

Rokas Jokubaitis

Prieš sezoną tikrai nebūtume nepasakę, kad po pirmosios Eurolygos sezono pusės apie Roką kalbėsime kaip apie ketvirtą-penktą geriausią „Žalgirio“ žaidėją. Tačiau Roko minutės išaugo tiesiog neįtikėtinai (nes komandoje taip ir nesulaukėme pagrindinio trečio numerio P. Garino) ir dabar Jokubaitis aikštelėje praleidžia po 21.22 minutės (6.25 min. praėjusiame sezone), pelno po 8.1 taško, atlieka po 2.9 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 8.2 naudingumo balų.

Natūralu, kad triskart išaugus žaidimo minutėms, Rokas demonstruoja kur kas geresnius rezultatus nei pernai. Tai lemia keli labai svarbūs niuansai: visų pirma, Rokas yra užsitarnavęs visišką trenerio pasitikėjimą ir lemiamomis rungtynių minutėmis (o neretai ir kone visą ketvirtą kėlinį, apie ką prie Šaro tik pasvajodavo) būna aikštelėje, kai tarkime Lukas ir Steve sėdi ant suolelio). Toks trenerio pasitikėjimas Roku jau ne vieną kartą pasiteisino (pergalingi taškai pirmose rungtynėse prieš „OLY“ ir 10 iš 12-os komandos taškų ketvirto kėlinio pradžioje prieš kitą graikų grandą „PAO“). Antra, Rokas dažnai žaidžia ne pagrindinėje ir sau įprastoje įžaidėjo pozicijoje, o keisdamas trečią numerį Vasturia ar antrą numerį Marių. Rokas yra kūrėjas, kuris fiziniais duomenimis gali dominuoti prieš daugelį Eurolygos įžaidėjų, tad kai sugrįš Garino, Rokas turėtų dažniau keisti Th. Walkupą ir grįžti į sau įprastesnę poziciją, nors ir antru numeriu žaisdamas jis atrodo visai neblogai.

Vis dėlto, Rokas ne tik kad pateisina visų fanų, komandos vadovų ir krepšinio ekspertų lūkesčius, bet ir juos gerokai viršija. Dvidešimtmetis yra puiki „Žalgirio“ investicija, kuri, sulaukusi tinkamo trenerio pasitikėjimo ir įvertinimo, visų lūkesčius patvirtina visu šimtu procentų. Belieka toks pats atviras klausimas, kaip ir su Mariumi Grigoniu, – ar „Žalgiris“ bus pajėgus išlaikyti savo sudėtyje dar vieną klubo užaugintą talentą?

Lukas Lekavičius

Lukas žaidžia puikų sezoną Eurolygoje, ir ilgai svarsčiau, ar Rokas, ar Lukas turėtų būti aukščiau šiame žaidėjų sąraše. Visgi pasirinkau roką dėl sugebėjimo naudingai žaisti ilgesnes atkarpas ir dėl fizinių duomenų, dėl kurių aikštelėje praleidžia lemiamas minutes. Visgi Lukas renka daugiau naudingumo balų ir lenkia Roką pataikymu iš žaidimo.

Taigi Lukas antrą kartą antrą sezoną iš eilės žaidžia Kauno komandoje ir atrodo, jog čia jaučiasi kaip namuose. PAO gretose prieš du sezonus jis buvo visiškai pamirštas ant suolelio dėl to, kad pagrindinėje pozicijoje žaidė N. Calathesas, o Lukui, kad sudarytų jam konkurenciją, trūko ir ūgio, ir talento. Taigi grįžęs namo, Lukas ir vėl atsigavo, o šiame sezone demonstruoja nors ir kritusius, palyginus su praėjusiais metais, skaičius, tačiau pakankamai gerus kaip atsarginiam įžaidėjui, kuris gali žaisti tik nelabai ilgas atkarpas.

Šį sezoną Lukas pelno po 8. 3 taško, atlieka po 2.6 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 10.5 naudingumo balų. Iš esmės Lekavičius turi konkretų savo vaidmenį – išėjęs į aikštę jis bando išdraskyti varžovų gynybą aštriais ir greitais reidais bei arba pats ataką pabaigti floateriu (rečiau tritaškiu), arba atlikti perdavimą link tritaškio linijos. Toks žaidimo pagreitinimas, ypač, jeigu komanda yra įstrigusi puolime, yra labai naudingas „Žalgiriui“, kuriam dažniausiai pritrūksta talento ar susikaupimo gerai žaisti visas 40 minučių.

Thomas Walkup

Nors paskutiniu metu įžaidėjas išgyvena ne pačius lengviausius laikus ir yra įriedėjęs į gilią asmeninę duobę, vis dėlto net ir tokiomis aplinkybėmis Thomas sugeba būti naudingas komandai. Jis yra geriausiai perimetre besiginantis „Žalgirio“ krepšininkas, kuris sugeba uždaryti dviejų pozicijų žaidėjus.

Puolime Thomas stringa ir šiame sezone pelno tik po 6.7 taško, atlieka po 4.9 rez. perdavimo ir renka po 8.8 naudingumo balų. Tiesa, reikia paminėti, kad Walkupo tranzicija iš antrojo numerio į įžaidėjo poziciją pavyko ganėtinai sklandžiai, ir dabar jis yra geriausiai komandoje kamuolį skirstantis žaidėjas. Tai yra komplimentas ir Šarui, ir pačiam Walkupui už įdėtą darbą ir pastangas.

Aš tikrai tikiu, kad Thomas atsigaus puolime ir pradės demonstruoti geresnius skaičius, juolab, kad jo pataikymas iš toli tikrai nėra prastas. Šiais metais Thomas iš trijų taškų zonos atakuoja beveik 40% (20/51) taiklumu, tad potencialo iššauti krepšininkas tikrai turi.

Artūras Milaknis

Artūras, išgyvenęs gilią žiemą prie tritaškių linijos dar neatėjus gruodžio mėnesiui, kai krepšį iš toli atakavo siaubingu 12% taiklumu (2/17), pagaliau pirmojo žiemos mėnesio proga sulaukė pavasario saulės ties tritaškio linija. Per paskutines ketverias rungtynes jis įrodinėja, kodėl yra elitinis Eurolygos snaiperis. Šiame etape Milas šaudo 60% taiklumu (12/20), kai viso sezono rodikliai yra 44.55%. Be to, viso sezono metu Artūras pelno po 6.5 taško bei renka po 5.6 naudingumo balų.

Kai sezono pradžioje „Žalgiris“ su Milu pasirašė naują dvejų metų kontraktą, sirgaliai pasidalino į dvi stovyklas: vieni sveikino komandos pasirinkimą, kiti jį peikė ir sakė, kad geriau „Žalgiris“ būtų pasispaudęs ir išsaugojęs K.C. Riversą. Tačiau jau nuo sezono pradžios per pirmąsias penkias rungtynes Milas atakavo krepšį puikiai – 55.5% (10/18). Kritikai, atrodo, užsičiaupė, nors ir vėl išlindo per klaikią seriją, kai pralaimėjome šešerias rungtynes iš eilės: Milo pataikymas stipriai krito, kai sumetė tik du metimus iš septyniolikos. Tačiau Milo rodikliai visiškai koreliuoja ir su komandos pasirodymu, kuris kol kas vingiuoja lyg važiuotų amerikietiškais kalneliais.

Apskritai Milas šiame sezone užima labai svarbų vaidmenį komandoje, nes mūsų žaidimas tapo daug labiau paremtas tritaškiais metimais, nei kad buvo prie Šaro. Jeigu kalbėtume apie tuos ilgai besitęsiančius palyginimus su K.C. Riversu, tai reikėtų turėti omenyje, kad pastarasis šį sezoną krepšį atakuoja 41.38% taiklumu (24/58), o Milas 44.55% taiklumu (27/58). Manau, jau seniai atėjęs laikas suprasti, kad Milas nėra tokio tipo snaiperis, kokį geidžia matyti NBA prisižiūrėję sirgaliai – jis neatakuoja krepšio po driblingo, jis nemeta tritaškių po „step back“, jis nemeta atšokęs atgal. Milas yra snaiperis, kuris geriausiai atsiskleidžia mesdamas iš statiškos padėties po komandos draugo perdavimo ar išlindęs iš už užtvaros. Ir tai jis daro puikiai.

Paulius Jankūnas

Komandos kapitonas įrodinėja, kad sirgaliai gal kiek per anksti už jį pakabino paties sportbačius ant vinies. Žinoma, jo žaidimas nebekoreliuoja su gaunamu atlyginimu, ir už jo pinigus būtų galima įsigyti daugiau taškų ir atkovotų kamuolių. Vis dėlto Jankūnas įrodė, kad jis gali būti naudingas ne tik rūbinėje ar ant suolo, tačiau ir aikštelėje.

36-erių veteranas šį sezoną per 13 minučių pelno po 3.3 taško, atkovoja po tiek pat kamuolių ir renka po 5.4 naudingumo balo. Pauliaus sportinė forma žemyn smigo greičiau nei buvo galima tikėtis, tačiau pergalingoje serijoje jis iš naujo įrodinėja savo vertę ir yra labai svarbi komandos dalis po krepšiu.

Vis dėlto, kad ir kaip man imponuoja Paulius ir jo didelės pastangos šiame sezone, vis dėlto manau, kad kitas sezonas turėtų būti jo tranzicijos ne į rotaciją, o į klubo trenerių štabą laikas. Paulius atidavė komandai viską, ką galėjo ir net šį (galbūt paskutinį sezoną) jis vis dar nėra prasčiausias komandos žaidėjas.

Steve Vasturia

Nors Šaras ir visa komanda po kelių mėnesių tylos atskleidė, kad Steve buvo numatytas visai kitoks vaidmuo nei jam dabar yra skiriamas komandoje, vis dėlto Vasturia bent jau iki traumos mums nesugebėjo įrodyti, kad jis yra Eurolygos lygio talentas. Puolime mes turime pakankamai talento, kuris komandai leidžia išsilaikyti pirmajame Eurolygos aštuntuke, tačiau gynyboje mums labai trūksta tvirto žmogaus, kuris galėtų sėkmingai uždaryti perimetro žaidėjus.

Kol kas Steve Eurolygoje pelno po 3.5 taško, perima po 0.3 kamuolio, o praranda po 0.8 bei renka tik po 1.5 naudingumo balų. Sezono pradžioje Steve aikštelėje praleisdavo po 20+ minučių, o tai jau tikrai kėlė mūsų frustraciją, nes tai tebuvo skylė gynyboje. Kad ir kaip nesinori neigiamai atsiliepti apie savo komandos žaidėją, vis dėlto Steve dar reikia labai daug tobulėti, kad perprastų Eurolygos žaidimo subtilybes ir prisitaikytų prie komandų demonstruojamo tempo. Tikiuosi, kad vieną dieną taip ir bus, bet kol kas Steve rodo bene labiausiai nuviliančius rezultatus komandoje.

Martinas Gebenas

Taip, Martinas, mano nuomone, šį sezoną yra prasčiausias žalgirietis Eurolygoje, kuris gauna žaidybinio laiko. Prieš dvejus metus Martinas, atvykęs iš NCAA, demonstravo fantastiškus skaičius ir tapo naudingiausiu LKL reguliariojo sezono žaidėju ir jau kitą sezoną tapo „Žalgirio“ žaidėju. Tiesa, niekas iš jo nesitikėjo greitos tranzicijos ir visi suprato lėtai vykstantį procesą. Martinas pernai Eurolygoje žaidė po 8 min., pelnė po 3.5 taško, atkovojo po 1.9 kamuolio ir rinko po 4 naudingumo balus. Ir turiu pasakyti, kad šie skaičiai, ką tik atėjus iš „Juventus“ klubo, Eurolygoje atrodė visai normaliai.

Tačiau šiame sezone Marty demonstruoja tiesiog kosminį sportinės formos kritimą žemyn. Jis atrodo lėtesnis, vangesnis ir „negrabesnis“, jam nepavyksta išnaudoti savo ūgio ir masės privalumų baudos aikštelėje, gynyboje keičiantis žmonėmis, jį apibėga absoliučiai visi žaidėjai, o puolime niekaip nepavyksta kamuolio išlaikyti savo rankose bei pelnyti lengvų taškų. Kol kas šiame sezone Gebenas žaidžia beveik 8 min., pelno po 3.5 taško, atkovoja po 2 kamuolius ir renka po 3.5 naudingumo balų.

Nors skaičiai pernelyg nesiskiria nuo pernykščių, tačiau yra du svarbūs aspektai, kodėl jie slepia pablogėjusį žaidimą. Visų pirma, tai čia yra visų 16-os rungtynių skaičiai, kurie per pastarąsias penkerias rungtynes smigo žemyn, nes žaidėjas tiesiog visiškai prarado trenerio pasitikėjimą. Taigi per paskutinę atkarpą Marty aikštelėje pasirodo tik rungtynių pradžioje (pirmo kėl. pabaigoje ar antro pradžioje) ir aikštelėje praleidžia po 2.8 min. (išskyrus rungtynėse su „Fenerbahče“, kai buvome priekyje 30-čia taškų, ir treneris leido Martinui atgauti pasitikėjimą savo jėgomis), pelno po 1.3 taško, atkovoja po 1.3 kamuolio ir renka po -1 naudingumo balą. Veikiausiai, tai yra paskutinis Martino sezonas komandoje.

Apie Mareką ir Karolį pasakyti neturiu ko, galbūt tik tiek, jog tikiuosi, kad Blaževič gaus daugiau žaidybinio laiko LKL, o Lukošiūnas – šansą išvykti į komandą, kurioje galėtų atskleisti savo talentą. Bus be galo įdomu stebėti, kaip komanda ir žaidėjai atrodys antroje Eurolygos sezono pusėje“, - rašė „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt