M. Schillerio debiutas Eurolygoje - sėkmingesnis nei Š. Jasikevičiaus

Interviu ir straipsniai 20 Gruodis 27

Martino Schillerio treniruojamas Kauno „Žalgiris“ praėjusią savaitę iškovojo ketvirtą pergalę iš eilės ir savo sąskaitoje iš viso turi devynias pergales bei septinius pralaimėjimus ir rikiuojasi aštuntoje vietoje.

Po tokios geros sezono pradžios, „Žalgirio metraštis“ nusprendė palyginti M. Schillerio ir Šarūno Jasikevičiaus debiutus Eurolygoje.

Verta paminėti, kad straipsnis pateiktas dar prieš rungtynes su Miuncheno „Bayern“. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Nuo pat pirmos dienos, kai „Žalgirio“ komandos vairininku tapo Martinas Schilleris, prasidėjo nepaliaujami pastarojo stratego lyginimai su Šaru. Nors Nigelis Hayes viename interviu minėjo, kad tai yra nesąžininga Martino atžvilgiu, kurio žaidimo filosofija, net nesistengiant jos suprasti, yra atmetama kaip netinkama, visgi tokia situacija yra neišvengiama ir kartais netgi būtina, kai krepšinio šalyje pakeiti svarbiausio klubo dievaitį.

Nepavykęs Šaro startas

Šaras Kauno karaliaus titulą užsitarnavo atvedęs „Žalgirį“ iki trečiosios vietos Eurolygoje 2017-18-ųjų metų sezone ir kitą sezoną patekęs į Eurolygos atkrintamąsias varžybas. Tačiau jauno ir tik pradedančio trenerio kelias iki tokių pasiekimų nors ir buvo trumpas, tačiau neapsiėjo ir be didesnių duobių, kurios taip pat vertė ne vieną sirgalių abejoti Pauliaus Motiejūno žingsniu paskiriant neturintį vyriausiojo trenerio patirties strategą į „Žalgirio“ vairininko vietą. Tad sakyti, kad Šaras nesusidūrė su aršia kritika ir nepasitikėjimu, su kuo susiduria dabar Martinas, taip pat nereikėtų. Visgi jo didžiausias pliusas buvo tas, kad sugebėjo pakankamai greitai savo kritikus užčiaupti.

Kai „Žalgiris“ 2015-16-ųjų metų sezone Eurolygoje pateko į Top16 etapą, reguliariajame sezone surinkęs penkias pergales ir penkis pralaimėjimus, komandai antrą sezoną vadovavo Gintaras Krapikas. Daugelis sirgalių treneriu nebuvo patenkinti, tačiau taip greičiausiai buvo ne dėl labai nuviliančio sezono, o dėl to, kad komanda nepademonstravo bent jau tokių pačių rezultatų, kokius klubas buvo pasiekęs metais anksčiau, kai komandai vadovavo J. Plaza.

2012-13-ųjų metų sezone „Žalgiris“ reguliariajame sezone užėmė pirmą vietą savo grupėje, iškovojęs aštuonias pergales iš dešimties galimų, o Top16 etape pasiekė 6 pergales iš 14-os rungtynių ir nusileido tik tokiems galingiems klubams kaip „CSKA“ ir „Real“ (būsimoms Final 4 dalyvėms) bei „Efes“, PAO ir „Unicajai“. Taigi 2013-14-ųjų metų sezono Top16 etape Gintaro Krapiko vadovaujamos komandos rezultatas 2-12 nebuvo visai tai, ko tikėjosi „Žalgirio“ fanai, juolab, kad pagrindiniu įžaidėju komandoje turėjome karjerą bebaigiantį vieną geriausių visų laikų Eurolygos krepšininkų Šarūną Jasikevičių.

Visgi jau 2014-15-ųjų metų sezone su Gintaru Krapiku mes ne tik patekome į Top16, bet ir užėmėme šeštą vietą savo grupėje su penkiomis pergalėmis ir devyniais pralaimėjimais, į priekį užleisdami Eurolygos grandus Madrido „Real“, „Barcą“, „Maccabi“, PAO ir vidutiniokę Albą.

Todėl per metus stipriai pagerėję rezultatai negalėjo būti pagrindinė trenerio atleidimo priežastis, nors Top16 etape 2015-16-ųjų metų sezone ir labai skaudžiai pralaimėjome pirmąsias dvejas rungtynes (21-o taško skirtumu dabartinei Vitorijos „Baskonijai“ ir 33-im taškais Bambergo „Brose basket“). Visgi, matyt, nepatekimas į Eurolygos atkrintamąsias dvejus metus iš eilės, stiprūs antausiai naujojo sezono Top16 etapo pradžioje ir jaunas krepšinio ekspertas, turintis didžiulį potencialą ant Krapiko suolelio pastūmėjo klubo vadovybę imtis drastiškų veiksmų. Taigi iškart po dviejų triuškinančių pralaimėjimų buvo atsisveikinta su Gintaru Krapiku ir tokiu būdu 2016-ųjų sausio 15 dieną rungtynėse su Madrido „Real“ už Kauno „Žalgirio“ vairo jau stovėjo dar nepražilęs ir ne taip stipriai rėkiantis Šarūnas Jasikevičius.

Tas rungtynes Šaras pradėjo nusileisdamas Realui tik šešiais taškais, rezultatu 86-92, tačiau jau antrose karšė kailį Pirėjo „Olympiacos“ net dvidešimčia taškų, nugalėdamas graikus rezultatu 75-55. Tai buvo pirmoji Šaro, kaip vyriausiojo „Žalgirio“ trenerio, pergalė Eurolygoje. Užtat trečiosios rungtynės susiklostė absoliučiai priešingai, ir Šaras su komanda patyrė žeminantį pralaimėjimą, kai net 31-u tašku nusileido Maskvos srities „Khimki“. Vėliau sekė pralaimėjimas Maskvos "CSKA“ dar didesniu 35-ių taškų skirtumu, o antrosios Šaro pergalės reikėjo laukti net iki devintojo Top16 turo, kai dviem taškais įveikėme „Brose basket“ klubą. Bet tai ir buvo viskas. Visas likusias to sezono rungtynes „Žalgiris“ pralaimėjo ir į atkrintamąsias dar kartą nepateko.

Žiūrint iš dabartinės perspektyvos, atrodo, kad Motiejūnas priėmė mažų mažiausiai protingą sprendimą, kai Krapiką pakeitė Jasikevičiumi, tačiau ar tai buvo padaryta laiku? Abejoju. Jeigu kam tai ir išėjo į naudą, tai pačiam Krapikui, kuris, akivaizdu, iš klubo pasitraukė prieš patirdamas dar didesnių pralaimėjimų. O Šaras buvo įmestas į visišką mėsmalę, kurioje, turime pripažinti, jis nei pasirodė gerai, nei pateisino savo potencialą. Tą sezoną Šaro „Žalgiris“ laimėjo tik dvejas ir pralaimėjo net 10 rungtynių.

Bendraamžiai treneriai

Kai Šaras stojo prie „Žalgirio“ vairo, jam buvo 39-eri. Tai buvo pirmas jo, kaip vyriausiojo trenerio, pasirodymas Eurolygoje. Jo pasiektas rezultatas dvi pergalės ir dešimt pralaimėjimų yra toli gražu nuo įspūdingo rezultato. Kitas man žinomas treneris, kuris būdamas 38-erių metų debiutavo kaip vyriausiasis „Žalgirio“ treneris Eurolygoje, yra tik Martinas Schilleris. Beje, pastarasis neturėjo nei žaidimo, nei darbo Eurolygoje patirties, kokią su savimi atsinešė Šaras, kuris praktiškai visą karjerą žaidė Eurolygos granduose įžaidėju, mokėsi iš geriausių šio čempionato strategų bei pusantrų metų dirbo „Žalgirio“ vyr. trenerio asistentu Eurolygoje. Tad ar gali būti vienodai vertinami abiejų trenerių (Šaro ir Schillerio) atsinešti žinių bagažai, aš labai abejoju.

Šaro, kaip vyriausiojo trenerio, debiutas neįvyko nuo sezono pradžios, jis pirmuosius žingsnius žengė su tokia komanda, kokią gavo, iš karto Top16 etape. Martino padėtis iš esmės labai panaši: jis atvyko į jau sukomplektuotą komandą ir pirmuosius žingsniu žengė tokioje pačioje situacijoje kaip ir Šaras. Kodėl tos situacijos labiau panašios nei nepanašios? Ogi todėl, kad 2015-16-ųjų metų Eurolyga dar vyko pagal kitokį scenarijų nei kad vyksta šiandien.

Tais metais reguliariajame sezone varžėsi 24-ios komandos, suskirstytos į keturis pogrupius po šešias komandas ir su visais varžovais vienas klubas sužaidė po du susitikimus (10 rungtynių). Tada iš kiekvieno pogrupio po keturias geriausią rezultatą parodžiusias komandas pateko į Top16 etapą, kuriame jos ir vėl buvo suskirstytos į du divizionus po aštuonias komandas. Visi to diviziono klubai tarpusavyje susitiko po du kartus (14 rungtynių iš viso). Taigi 2015-16-ųjų metų Eurolygos Top16 etapas daug labiau primena dabartinį Eurolygos reguliarųjį sezoną, nei tokiu pačiu pavadinimu vykęs pradinis turnyro etapas pirmaisiais Šaro vadovavimo metais.

Kaip skiriasi debiutinio trenerių sezono "Žalgirio" rezultatai

Jasikevičiaus „Žalgiris“ ne tik kad patyrė 10 pralaimėjimų per 12 rungtynių ir užėmė paskutinę vietą savo divizione (be to, pergalių turėjo mažiausiai tarp visų 16-os komandų), tačiau dar ir demonstravo labai nuviliančius skaičius bendrame Eurolygos Top16 klubų kontekste. Komanda užėmė priešpaskutinę (15-tą) vietą pagal pelnomus taškus, kurių surinkdavo tik po 71.93, ir aplenkė vienintelį Malagos „Unicaja“ klubą, rinkusį po 69 taškus. Tuo tarpu pirmas komandų penketukas bendrai rinko po 83.8 taško. Skirtumas buvo didžiulis, juolab, kad „Žalgiriui“ varžovai įmesdavo net 12.8 taško daugiau, nei mes jiems.

Tuo tarpu šių metų Schillerio komanda po penkiolikos turų demonstruoja kur kas solidesnį žaidimą ir užima aštuntą vietą su aštuoniomis pergalėmis ir septyniais pralaimėjimais. Be to, šiuo metu „Žalgiris“ užima šeštą vietą Eurolygoje pagal įmetamus taškus ir pelno po 80.5 taško per rungtynes bei varžovams įmeta 2.5 taško daugiau, nei jie mums. Be to, pirmojo rezultatyviausių komandų penketuko bendras renkamų taškų vidurkis 82.3 taško per rungtynes. Nuo jo mes atsiliekame tik 1.8 taško, kai tuo tarpu Šaro „Žalgiris“ nuo pirmaujančio penketuko atsiliko vidutiniškai net 12 taškų.

Komandos puolimas labai priklauso nuo to, kiek yra atliekama rezultatyvių perdavimų ir koks yra tritaškių pataikymas. Šaras savo komandoje turėjo tik kelis geriau nei vidutiniškai iš toli atakuoti galinčius krepšininkus (Luką Lekavičių, Olivier Hanlaną ir Renaldą Seibutį), todėl tikėtis labai gerų rezultatų nereikėtų. Iš trijų taškų zonos „Žalgiris“ atakavo tik 32% taiklumu ir pagal šį rodiklį užėmė taip pat priešpaskutinę (15-tą) vietą tarp visų Eurolygos komandų.

Tuo tarpu Martino Schillerio „Žalgiris“ šiame sezone demonstruoja fantastišką pataikymą iš toli. Žalgiriečiai krepšį iš perimetro atakuoja net 44.4% taiklumu ir užima pirmąją vietą tarp visų Eurolygos komandų. Taip, šiuo metu Kauno komanda turi daug krepšininkų, kurie gali puikiai atakuoti nuo trijų taškų zonos, tačiau reikia nepamiršti, kad visi jie žaidė dar ir vadovaujant Šarui (Grigonis, Milaknis, Hayes, Walkup, Jokubaitis), bet komandos tritaškių pataikymas praėjusiame sezone buvo gerokai žemesnis – tik 38.2%.

Kitas svarbus puolimo aspektas yra atliekami rezultatyvūs perdavimai. Šarūnas Jasikevičius yra vadinamas žaidimo guru, nes sugeba parengti galybę puolimo schemų, kurios yra pritaikomos priklausomai nuo situacijos aikštelėje. Tokį vardą jis gavo neabejotinai pelnytai, nes net ir aukščiausio lygio žaidėjams prireikia nemažai laiko, kol perpranta Šaro sukurtą žaidybinį planą. Tačiau debiutiniame Šaro sezone, jis neturėjo galimybės savo filosofijos perteikti žaidėjams dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių ir laiko stokos. „Žalgiris“ ir šioje statistinėje grafoje 2015-16-ųjų metų sezone Top16 etape užėmė priešpaskutinę (15-tą) vietą, atlikdamas tik po 14.1 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.

Tuo tarpu šiųmetis „Žalgiris“ pagal atliekamus rezultatyvius perdavimus užima šeštą vietą tarp visų Eurolygos komandų ir atlieka po 18.7 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. Taigi galime daryti prielaidą, jog Schilleris (turėdamas laiko perteikti savo žaidimo filosofiją per pasirengimo sezonui etapą) sugebėjo iš savo žaidėjų išsireikalauti geresnio komandinio žaidimo. Tiesa, Schillerio komanda šiemet atlieka netgi daugiau rezultatyvių perdavimų nei pernykštė Šaro komanda (17).

Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad Martino Schillerio komanda gerokai lenkia Šaro „Žalgirį“ pagal PIR (Performance Index Rating), kuris žymi bendrą komandos naudingumo reitingą. 2015-16-ųjų „Žalgiris“ pagal šį reitingą užėmė paskutinę vietą tarp visų Top16 dalyvių ir rinko tik 67.57 naudingumo balus. Tuo tarpu Martino komanda šiemet Eurolygoje užima net penktąją vietą pagal šį rodiklį ir renka po 91.4 naudingumo balų.

Pabaigai

Nors Šaras pakėlė „Žalgirį“ į seniai nematytas aukštumas tiek Eurolygos elito, tiek ir fanų akiratyje, vis dėlto tai treneriui padaryti pavyko tik po dvejų su puse metų dirbant vyriausiuoju treneriu. Top16 etapas debiutiniame jo sezone pasibaigė labai neskaniai, iškovojant tik dvi pergales per dvylika rungtynių, o „Žalgiriui“ tampant bene blogiausia Eurolygos Top 16 komanda pagal visus svarbiausius žaidimo elementus.

Tuo tarpu Martinas Schilleris šiemet debiutuoja neturėdamas absoliučiai jokio supratimo apie Eurolygos specifiką (ne taip, kaip Šaras, kuris turėjo pilną bagažą idėjų, jau patikrintų stipriausios Europos lygos aikštelėse). Ir taip, Martino startas yra nepalyginamai geresnis, nei kad buvo Šaro. Po penkiolikos etapų mes užimame aukštą aštuntą vietą turnyrinėje lentelėje, esame iškovoję aštuonias pergales, dvejose statistinėse eilutėse (tritaškių ir baudų pataikymo) užimame pirmąją, pagal įmetamus taškus, atliekamus rezultatyviu perdavimus ir renkamą naudingumo balą penktąją vietą tarp visų Eurolygos komandų.

Tad taip, Martino Schillerio (kad ir kaip galbūt keistai tai skambėtų) debiutas būnant „Žalgirio“ vyr. treneriu Eurolygoje yra daug geresnis, nei kad buvo Šaro. Tad suteikime treneriui pasitikėjimo kreditą ir laukime daug skambių pergalių“, - rašė „Žalgirio metraštis“.