„Žalgirio metraštis“: „Kaip princas Th. Walkupas ant balto žirgo mums pergalę parjodino“
Zalgiris.lt nuotr.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai „Žalgirio“ arenoje iškovojo pergalę Eurolygoje. Martino Schillerio auklėtiniai po atkaklios kovos rezultatu 81:79 (26:20, 19:24, 18:16, 18:19) antrą kartą šiame sezone palaužė Pirėjo „Olympiacos“.
Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):
„Antras susitikimas iš eilės su „Olympiacos“ pasibaigė labai panašiai – pergalingu kauniečių ir netaikliu atsakančiu graikų metimu. Po tokios emocijų bombos ilga rungtynių analizė atrodo nereikalinga, tačiau nors komanda ir pasiekė fantastišką pergalę, vis dėlto mūsiškių žaidimas nebuvo lygiai toks pats fantastiškas. Tad panagrinėkime vakarykštes rungtynes kiek atidžiau.
Rungtynės
Nors kauniečiams vakar galų gale atsirišo krepšys, ir pradėjome pataikyti iš toli (42% 10/24), vis dėlto graikai neketino nusileisti nei viename aikštės centimetre ir atsakė tokiu pačiu galingu žaidimu puolime, kokį demonstravome ir mes. „Oly“ krepšininkai sau nebūdingu aukštu procentu atakavo mūsų krepšį iš toli (beveik 39%) ir kvėpavo mums į nugarą, kol galų gale ir perlaužė rezultatą savo naudai svarbiausiu rungtynių momentu.
Pirmuosiuose dviejuose kėliniuose žalgiriečiai demonstravo ne tik geresnį pataikymą iš toli, bet ir sėkmingiau puolė po krepšiu, po kuriuo pagaliau galingai ir efektyviai išnaudojo savo priekinę liniją. Mūsų metimai buvo gerai parengti, atliekami reikalingi ir tikslūs papildomi perdavimai ties tritaškio linija. Nors mūsų žaidime ir nebuvo didelio skubėjimo, tačiau ir neklimpome pozicinėse atakose. Visgi mūsų gerą ir protingą krepšinį iš paskos už uodegos tampė „Oly“ sėkmė: jų atakos nors ir strigo bei buvo išdeginamos praktiškai visos 24-ios sekundės, vis dėlto paskutinę akimirką paleisti metimai skrodė tinklelį. Tad rezultatas mūsų naudai taip ir neviršijo septynių taškų, o neretai ir tirpo iki vieno metimo.
Pagrindinis graikų ginklas pirmoje mačo dalyje buvo K. Sloukas, kuris per du kėlinius pelnė 12 taškų, atliko penkis rezultatyvius perdavimus ir surinko 16 naudingumo balų. Jis buvo visa galva aukščiau už visus mūsų gynėjus, kurie buvo pakankamais gerai dusinami graikų gynybos. Marius vakar ne tik kad nesublizgėjo per pirmus tris kėlinius, tačiau buvo sau nebūdingai nutildytas ir rungtynių pabaigoje. Tiesa, kelios geros Roko atkarpos per pirmus du kėlinius šiek tiek užmaskavo Mariaus trūkumą puolime, vis dėlto nuo trečio kėlinio labai stipriai pasijuto, kaip „Žalgiriui“ skauda puolime, kai jo patempti negali Grigonis.
Trečiasis kėlinys buvo Joffrey benefiso laikas, kai iš pirmų 16-os komandos taškų, prancūzas surinko 11. Nors kartais atrodė, kad Lauvergne gerokai persistengia, pernelyg tiesmukai bando daužyti gynybą ir laužti ją jėga, vis dėlto jis buvo naudingiausias komandos žaidėjas po ilgosios pertraukos. Po to, kai Joffrey atsisėdo ant suolelio, komanda per kelias minutes ir vėl puolime atrodė bedantė. Suaktyvėjusi graikų gynyba iki kėlinio pabaigos atėmė praktiškai visus mūsų ginklus.
Antroje rungtynių dalyje akis šiek tiek draskė Schillerio sprendimas aikštelėje prieš Printezį laikyti Hayesą, kuriam visų rungtynių metu absoliučiai nesisekė tvarkytis su už save fiziškai stipresniu ir puikiai nugara į krepšį žaidžiančiu graiku. Hayesą vėliau pakeitė Rubitas, tačiau ir jam buvo sunku stabdyti įsižaidusį Printezį. Martinas turėjo nuo pirmos minutės, kai aikštelėje pasirodė Georgios, išleisti Jankūną, kurio stiprus kūnas buvo labai nepalankus graikui. Ir kai galų gale aikštelėje pasirodė Paulius, kažkaip „netikėtai“ aikštelėje pradingo Printezis. Tad per labai trumpą laiką devyni graiko pelnyti taškai, kurių galėjo ir nebūti, įpūtė daug pasitikėjimo savo jėgomis „Oly“, kuri puikiai pasinaudojo jiems suteikiamomis progomis.
Vis dėlto kai jau atrodė, kad rungtynes pralaimėjome, žalgiriečiai sukaupė visas jėgas ir labai laiku iššovė: Joffrey pagavo ore pakabintą Mariaus kamuolį, Milas smeigė tolimą tritaškį, pataikėme dar vieną svarbų dvitaškį, o lemiamoje graikų atakoje Thomas iškrapštė kamuolį iš Slouko rankų ir pelnė pergalę nulėmusius taškus. Mes pabaigėme rungtynes spurtu 9-0 ir įrodėme, kad rungtynes reikia žaisti ne 38-ias minutes, o visas 40. Bravo vyrams už kovingumą.
Pliusai/ Minusai
Po dviejų pralaimėtų rungtynių Rusijoje mums labai reikėjo šios pergalės namų arenoje. Ji ne tik pakėlė vyrų motyvacijas, bet ir paslinko tiesioginius mūsų konkurentus dėl vietos Top8 gerokai žemiau mūsų. Ir tai tikriausiai yra didžiausia pergalė, kokią tik galėjome pasiekti. Vis dėlto kad ir kokią pakilią nuotaiką mums padovanojo žalgiriečiai vakar, broko savo žaidime neišvengėme.
Vakar iš žaidimo be žinios pradingo Marius Grigonis, kuris pelnė tik 6 taškus (3/9 metimai iš žaidimo), padarė 3 klaidas ir surinko sau neįprastus 12 naudingumo balų. Tiesa, Marius atliko net septynis rezultatyvius perdavimus, tačiau komandai labai trūko didesnio jo indėlio ir į taškų kraitį. Jeigu Mariui būtų pavykę išmesti geriau parengtus metimus, o ne tokius, kai paskutinėmis atakos sekundėmis nebėra daugiau ko daryti, tikėtina, rungtynių pabaiga būtų buvusi daug mažiau įtempta, nei kad matėme vakar.
Taip pat aikštelėje nelabai matėsi ir Luko, Nigelio bei Walkupo, kurie atitinkamai surinko keturis, septynis ir penkis taškus. Toks menkas indėlis į bendrą taškų kraitį, kai komandai nesiklijuoja žaidimas puolime, gali palaidoti rungtynes. Smagu, kad taip nenutiko, bet Nigelis vakar dar silpniau nei puolime atrodė ir savoje aikštės pusėje. Jam labai nesisekė stumdytis su G. Printeziu, o šių nesėkmingų atkarpų nepavyko užmaskuoti kokybišku puolimu: metimai nekrito, ir Nigel pataikė tik 1/5 tritaškių. Visgi tikriausiai negalima tikėtis, kad Hayesas visą sezoną žais be priekaištų. Matyt, vakar buvo jo "day off".
Rubitas, nors ir padarė kelias grubias klaidas gynyboje, o ir pats nebandė taip agresyviai pulti varžovų krepšio, kaip kad galėjo padaryti, vis dėlto atrodė pakankamai solidžiai ir svariai prisidėjo prie pergalės. Tačiau svarbiausias žaidėjas vakar buvo šiek tiek atsigavęs kitas priekinės linijos bokštas - J. Lauvergne. Po dviejų išeiginių Rusijoje, kuriose jį apžaidė tiek Milutinovas, tiek ir Gudaitis, vakar prancūzas suvedė visas sąskaitas su savo kritikais.
Nors ir vėl matėme kelis epizodus (jie kartojasi per dažnai), kai Joffrey nesisekė sėkmingai įridenti kamuolio iš po krepšio, visgi trečiajame kėlinyje jis vienas ant savo pečių tempė visą mūsų puolimą, o ketvirtajame buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl mes sėkmingai kovojome su graikais net ir tada, kai rungtynės buvo kone palaidotos. Lauvergnė pelnė 21 tašką, atkovojo 7 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus ir surinko 27 naudingumo balus.
Tai buvo antras geriausias jo pasirodymas Eurolygoje šiame sezone. Tačiau dar smagiau yra tai, kad dvejas geriausias savo rungtynes jis sužaidė per paskutinius keturis mačus. Tad galime pagrįstai tikėtis, kad Joffrey antrajame Eurolygos rate taip sėkmingai iššaus dar ne kartą.
Pabaigai
Nors keli trenerio sprendimai (pavyzdžiui, leisti gintis prieš Printezį Hayesą, o ne Jankūną) nepasiteisino, o krepšininkai pernelyg daug rizikavo gindamiesi ties tritaškio linija, nors grqikams šypsojosi sėkmė ir bent penkias atakas skambant sirenai pabaigė taikliais metimais, nors Marius buvo ne tiek išjungtas varžovų, kiek pats neįsijungė aukštesnės pavaros, nors mes antroje rungtynių pusėje visiškai paleidome žaidimo vadžias iš savo rankų ir vėl leidome rinktis atšokusius kamuolius po savo krepšiu, vis dėlto turėjome vieną dalyką, kurio iš mūsų graikai neatėmė, - begalinį norą laimėti. Vakar tai pasiteisino ir po iškovotos fantastiškos pergalės turnyrinėje lentelėje ir vėl sugrįžome į šeštąją vietą“, - rašė „Žalgirio metraštis“.
Krepsiniozinios.lt