Ar pralaimėjimas „Barcelona“ ekipai yra tragedija „Žalgiriui“, kovojančiai dėl vietos Top8?

Ar pralaimėjimas „Barcelona“ ekipai yra tragedija „Žalgiriui“, kovojančiai dėl vietos Top8?

Zalgiris.lt nuotr.

Po beveik trijų savaičių pertraukos į Eurolygos kovas grįžęs Kauno „Žalgiris“ patyrė nesėkmę. Martino Schillerio auklėtiniai išvykoje rezultatu 62:86 (24:24, 13:24, 10:23, 15:15) pralaimėjo „FC Barcelona“ ekipai.



Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Kai pralaimi rungtynes didesniu nei 20 taškų skirtumu, nebesinori sukti galvos dėl to, kas buvo blogai aikštelėje. Vis dėlto mintyse lieka suktis daugybė klausimų, į kuriuos atsakymus surasti ne visada lengva. Todėl ši rungtynių apžvalga bus skirta atsakyti į tuos klausimus, kurie sukasi mano galvoje, dar kartą išgyvenant trijų kėlinių krizę Ispanijoje.

Klausimas. Ar vakarykštis pralaimėjimas yra tragedija komandai, kovojančiai dėl vietos Top8?

Atsakymas. Ne. Nors pralaimėjimai visada yra liūdinantys, tačiau kai kuriais atvejais jie – neišvengiami. Kadangi mūsų laukia labai sudėtinga kita Eurolygos savaitė, kurios metu susitiksime su komanda, kurią privalome įveikti ir ekipa, kurią nugalėti būtų sveika, tai vakarykštis pralaimėjimas geriausiai ir turtingiausiai Eurolygos komandai, kuriai vadovauja geriausias Europos strategas, - nieko smerktino. Žinoma, pralaimėti daugiau nei 20 taškų nėra malonu, o ir iš vyrų norėjosi daugiau, tačiau šį pralaimėjimą buvo galima numanyti. Be to, jis bent jau kol kas nepakeitė mūsų pozicijų turnyrinėje lentelėje, ir mes vis dar užimame devintą vietą.

„Žalgirio“ stiprybė visada buvo ne finansai, o komandinis žaidimas su ugnele. Ir taip jau susiklostė istoriškai, nes mes negalime sau leisti geriausių žaidėjų, užtat turime „underdog“ privilegiją, kuria dažnai pasinaudojame. Ir tai yra mūsų stiprybė todėl, kad žvaigždžių prikimštos ekipos dažniausiai stokoja komandinio žaidimo. Vis dėlto, kai viena stipriausių individualiu talentu komandų Europoje įsiklauso į Šaro pamokas ir tampa dar ir puikiai komandiškai žaidžiančiu krepšinio dariniu, pasidaro tiesiog baisu. Prieš tokį įspūdingo dydžio žvėrį vakar kritome nelygioje kovoje, ir čia jau nieko nepadarysi. Reikia susitaikyti, pasimokyti ir keliauti į tikrai svarbią dvigubą Eurolygos savaitę.

Klausimas. Pralaimėjome mes ar laimėjo „Barca“?

Atsakymas. Vakar lygiosiomis sužaistas pirmasis kėlinys suteikė vilčių, kad mes tikrai kovosime su katalonais kaip lygūs su lygiais. Vis dėlto 24-24 po pirmųjų dešimties minučių buvo vienintelė mūsų pergalė vakar. Tačiau, nors ir maža, vis dėlto nėra tokia nereikšminga. „Žalgiris“ labai dažnai rungtynes pradeda be didesnio užsivedimo ir leidžia varžovams pabėgti į priekį. Tokios geros pirmosios dešimt minučių suteikia vilties, kad mažesnio kalibro komanda už „Barca“ galėtų būti prismaugta labai rimtai jau nuo rungtynių pradžios.

Likę trys kėliniai buvo absoliuti „Barcos“ pergalė visuose aikštės centimetruose. Puikiai keisdamiesi ginamaisiais jie vėl sugebėjo išjungti iš žaidimo mūsų lyderius Grigonį ir Lauvergne, presinguodami per visą aikštę vertė klysti mūsų įžaidėjus, uždarė kelius žaisti du prieš du ir taip toliau ir taip toliau. Mano manymu, didžiausia vakaro žvaigždė buvo ne Higginsas, o komandinė katalonų gynyba, kuriai jokio priešnuodžio pasiūlyti nesugebėjome. Taigi 30-ies minučių atkarpa buvo absoliuti „Barcos“ pergalė. Negalėdami pasipriešinti ir įsivėlę į greitą žaidimą su aukščiausio lygio žaidėjais jau trečiojo kėlinio viduryje sudėjome ginklus, ir nepadėjo Martino Schillerio švelni pastaba, kad „we get f**ked in the ass“.

Klausimas. Ar mūsų lyderis iš tiesų yra aukščiausio kalibro Eurolygos žvaigždė?

Atsakymas. Marius Grigonis du kartus prieš „Barca“ buvo uždarytas kaip naminis triušiukas narvelyje be vandens ir kopūstų. Tačiau ar tai yra Mariaus talento sumenkinimas, ar tik didžiausios pagyros jį uždariusiam strategui, po kurio ranka ir sužibo Grigonio žvaigždė? Toks Mariaus eliminavimas iš puolimo yra vienareikšmiška Šaro pergalė. Jis puikiai atkirto Grigonį nuo kamuolio, o perimetro žaidėjų pagrindiniu darbu gynyboje padarė ne bandymą apginti savo krepšį, o Mariaus dusinimą ties tritaškio linija.

Grigonis yra europietiško stiliaus žaidėjas ir nereikėtų jo lyginti su vakarykščiu priešininku Higginsu, kuris, pajautęs ispaniškos žiemos karštį, užsiliepsnojo kaip aliejus keptuvėje, kurio užgesinti vandeniu negalima. Metimai atsilošus, tolimi šūviai, aštrūs reidai po krepšiu – viskas krito kaip reguliariajame NBA sezone. Marius yra mažiau atletiškas, mažiau staigus, tačiau kai varžovų treneris nerodo tokio dėmesio jam, kaip kad nerodė Schilleris Higginsui, Marius yra toks pats nesustabdomas žaidėjas puolime.

Tad atsakymas į klausimą, ar Marius yra aukščiausio kalibro Eurolygos žvaigždė, be abejonės yra – taip. Ir nors vakar jis buvo dusinamas ne ką menkiau nei likę komandos žaidėjai, kurių nei vienas neperkopė nei dviženklio taškų skaičiaus, nei 10-ies naudingumo balų ribos, Marius sugebėjo pelnyti 8 taškus, atlikti 4 rezultatyvius perdavimus ir tuo pačiu būti naudingiausiu žalgiriečiu aikštelėje (10 naud. balų). Marius yra komandos dalis, o kai komanda visa yra neutralizuota, jis vis tiek sugeba būti naudingiausiu jos nariu.

Klausimas. Ar Šaras pergudravo Schillerį?

Atsakymas. Taip. Vakar vaizdas aikštelėje sufleravo, kad Šaras visą sezoną tik ir kurpia tylius planus, kaip laimėti prieš „Žalgirį“. Kiekviename aikštės centimetre „Barcos“ vyrai žinojo, ką ir kaip reikia daryti, kad uždarytų žalgiriečiams visus įmanomus kelius link krepšio ar laisvo metimo. Jų puolimas – kaip puolimas, kurį organizuoja geriausiai apmokami Europos krepšininkai (su keliomis išimtimis), tad šiame fronte – nieko naujo. Vis dėlto tikroji žvaigždė buvo gynyba po dešimtos minutės. Šaras savo vyrus sustatė taip, kad iš kauniečių būtų ne tik atimti visi ginklai, bet dar ir dantys būtų išdaužyti, jog parkritę negalėtų įkasti į bėgančių katalonų kojas.

Schilleris bandė adaptuotis prie situacijos imdamas savalaikes minutės pertraukėlės, didindamas rotaciją, išleisdamas anksti Lukošiūną su Gebenu, įvesdamas aikštės gynybą, tačiau neveikė niekas. Na, galbūt tik Gebenas maloniai nustebino, nes kamuolio neužvaldė tik vieną kartą, per 14 minučių pataikė 3/4 dvitaškių, atkovojo keturis kamuolius, surinko 8 naudingumo balus (antras geriausias rodiklis komandoje) ir gerai apsigynė prieš mobilią „Barcos“ priekinę liniją. Vis dėlto visi kiti Schillerio sprendimai atsitrenkė į Šaro sieną, ir tapo aišku, kad tokios rungtynės turi būti pamoka ne tik žaidėjams, bet ir augančiam strategui iš Austrijos.

P.S. Taip, aš žinau, kad Milaknis, pajautęs pirmų dviejų taiklių tritaškių karštį rankoje, vėliau per ilgai sėdėjo ant atsarginių suolelio ir ataušo taip, kad nebeliko prasmės tos rankos kaitinti. Taip, manau, kad ir Schilleris po rungtynių tai suprato.

Klausimas. Ar Rokas Jokubaitis neišnaudojo savo šanso?

Atsakymas. Taip. Rokas stojo į tiesioginę akistatą su kitu jaunu Eurolygos talentu Bolmaro, kuris, kitaip nei Rokas, neatsiėmė paraiškos iš NBA ir buvo pakviestas biržoje 23-čiu šaukimu. Vis dėlto Rokas vakar buvo visiškai neužtikrintas nei puolime, nei gynyboje. Kadangi „Barca“ eliminavo ne tik mūsų žaidimą du prieš du, bet ir uždarė kelius Rokui veržtis į stipriąją (kairę) pusę, Jokubaitis prarado daugiau kamuolių (3), nei atliko rezultatyvių perdavimų (2) bei liko su 6 taškais ir tik 5 naudingumo balais.

Tuo tarpu jaunasis Bolmaro, aikštelėje praleidęs tiek pat laiko, kaip ir Rokas, sugebėjo pelnyti 8 taškus, atlikti 6 rezultatyvius perdavimus ir surinkti net 17 naudingumo balų. Kartais atrodė, kad Šaras žaidžia jam vienam smagų žaidimą – aikštelėje palaikyti gyvastį dviejų jaunų talentų akistatoje ir įrodyti, kad ne tik Roką jis sugebėjo po savo sparnu auginti, bet ir „Barcoje“ sugebėjo atrasti naują didelį talentą. Toks trenerio „žaidimukas“ buvo logiškas, tačiau man atrodė kiek arogantiškas.

Pabaigai

Nors vakarykštės rungtynės buvo negražios, o rezultatas – nemalonus, vis dėlto jas reikia nurašyti kaip force majeure – nesuvaldomą stichiją, kurios padariniai nuo mūsų dažnai visiškai nepriklauso. Visgi dabar reikia sutelkti dėmesį į dvejas kitos svaitės rungtynes, kurios iš tiesų bus labai svarbios.

Visų pirma, 23 dieną privalome nukauti „Zvezda“, kuri yra antra blogiausia šio Eurolygos sezono komanda. Tačiau tai turime daryti lengvai, nes jeigu vyrai pernelyg nuvargs prieš susitikimą su nukraujavusiu „Real“ ir vėl nepajėgs pasipriešinti, bus tikrai prastesni reikalai, nei kad yra po vakarykščio pralaimėjimo“, - rašė „Žalgirio metraštis“.





Krepsiniozinios.lt