Blogiau nebūna: kodėl šis sezonas „Žalgiriui“ toks nesėkmingas?

LKL.lt nuotr.

Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje per 28 sužaistas įskaitines reguliariojo sezono rungtynes iškovojo 8 pergales ir užėmė paskutinę, penkioliktą, vietą. Dėl ginkluoto Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją Eurolygos organizatoriai kovo 22 d. iš turnyro pašalino tris Rusijos klubus: Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Kazanės „Unics“. Tik dėl to žalgiriečiai liko penkiolikti, o ne aštuoniolikti.

„Sezonas Eurolygoje buvo prastas. Norėjosi, kad kuo greičiau jis baigtųsi. Ta paskutinė pergalė (per paskutines reguliariojo sezono rungtynes Kauno klubas namie 103:98 nugalėjo Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipą – IQ past.) yra vyšnia ne ant torto, o ant tos krūvos, kurią patys padarėme“, – komandos pasirodymą vaizdžiai įvertino Kauno „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Jo teigimu, tai buvo ne ta komanda, kurią buvo malonu stebėti. „Tai ne „Žalgiris“. Nesijautė to tikro „Žalgirio“, kurį norėjosi matyti. Pasiteisinimų galime rasti daug. Esmė – noras. Turi norėti laimėti, turi kąsti į koją varžovui ir viską atiduoti. To nebuvo. Priežasčių – daugybė“, – aiškino P. Motiejūnas.

Žaidėjus rinko M. Schilleris

Vyriausiasis treneris austras Martinas Schilleris Kauno klube darbavosi nuo 2020 m. vasaros. Šarūną Jasikevičių pareigose pakeitęs specialistas pirmajame sezone su „Žalgiriu“ laimėjo tiek LKL, tiek Karaliaus Mindaugo taurę, Eurolygoje pasiekė pergalių ir pralaimėjimų balansą (17/17) ir reguliariajame sezone finišavo 11 vietoje. Tad strategas iš Austrijos turėjo laisvesnes rankas rinktis žaidėjus 2021–2022 m. sezonui.

„Žalgiris“ išgyveno nelengvą vasarą, nes ryškiausi komandos žaidėjai sulaukė daug dėmesio iš galingesnių Europos klubų. Kauno ekipai nepavyko išsaugoti savo puolimo lyderio Mariaus Grigonio – jis išvyko į CSKA, teko atsisveikinti ir su Thomu Walkupu, Roku Jokubaičiu, Nigelu Hayesu, taip pat mažiau pasižymėjusiais keturiais krepšininkais. Išėjusiųjų vietas užėmė Emmanuelis Mudiay, Mantas Kalnietis, Janis Strelniekas, Nielsas Giffey, Tyleris Cavanaugh, Joshas Nebo, Edgaras Ulanovas.

Skambiausiu kauniečių sandoriu buvo įvardijamas E. Mudiay įsigijimas. Kongo Demokratinės Respublikos pilietybę turintis ir šešerius metus NBA rungtyniavęs E. Mudiay turėjo tapti pagrindiniu „Žalgirio“ atakų organizatoriumi. Tačiau burbulas subliūško tepraėjus mėnesiui nuo naujojo krepšinio sezono starto: 2015 m. NBA naujokų biržoje 7-uoju pasirinktas naujokas vilčių nepateisino, ir abipusiu sutarimu sutartis buvo nutraukta. Jį pakeitė kitas įžaidėjas – Tai Websteris.

Bet iki šių permainų įvyko visiškai netikėtas išsiskyrimas: spalio 8 d. „Žalgiris“ pirmasis šio sezono Eurolygoje atleido vyriausiąjį trenerį austrą M. Schillerį, šiam sezonui subūrusį tokią komandą, kokią visi matėme aikštelėje. Klubo vadovai neketino laukti kelių mėnesių ir tikėtis, kad žaidimas pasikeis, nes nerimą keliančių ženklų buvo dar iki sezono: per pasirengimo etapą žalgiriečiai nelaimėjo nė vienų rungtynių, Eurolygą pradėjo dviem pralaimėjimais, startas LKL čempionate nebuvo įkvepiantis.

„Akivaizdu, kad komanda nežaidžia taip, kaip visi norėtume. Visi turime prisiimti atsakomybę. Negalėjome aukoti brangaus laiko ir nutarėme imtis greitų sprendimų“, – sakė „Žalgirio“ direktorius P. Motiejūnas.

Tikėtasi griežto gelbėtojo

Gelbėti klubą sutiko slovėnų specialistas Jure Zdovcas. Kauniečių vadovai tikėjosi, kad naujasis strategas, jugoslaviškosios krepšinio mokyklos atstovas, bus griežtas, reiklus ir iš vidutinybių išspaus maksimumą. Juk krepšinio gerbėjai akivaizdžiai matė, kad Kauno klubo krepšininkai fiziškumu neprilygsta kitų Eurolygos komandų žaidėjams, jie nėra pajėgūs žaisti vienas su vienu ir yra per lėti gynyboje.

„Esame dėkingi J. Zdovcui už tai, kad jis atėjo į komandą, kurią ne pats rinko ir lipdė. Tikėjomės, kad su nauju treneriu impulsas bus didesnis. Taip neatsitiko“, – po kurio laiko pripažino P. Motiejūnas.

J. Zdovcas su „Žalgirio“ krepšininkais ir toliau nesėkmingai tęsė M. Schillerio pradėtą darbą – Eurolygos starte Lietuvos čempionai pralaimėjo devynis kartus iš eilės ir taip įsitvirtino turnyro lentelės dugne, įsirašė antirekordą moderniosios Eurolygos istorijoje. Gintaro Krapiko laikų „Žalgiris“ 2008–2009 m. sezoną pradėjo septyniais pralaimėjimais. Galiausiai J. Zdovco auklėtiniams pavyko iškovoti ir pirmąsias pergales, tačiau netrukus antrą kartą sulaukta tragiško devynių iš eilės pralaimėjimų etapo. Tuomet pagrindiniu „Žalgirio“ tikslu, pasak J. Zdovco, tapo pabėgti iš paskutinės turnyro lentelės vietos, tačiau ir šios minimalios užduoties nepavyko įgyvendinti: Kauno ekipai pritrūko vienos pergalės. Jos tikėtasi per akistatą „Žalgirio“ arenoje su vienu pagrindinių konkurentų dėl priešpaskutinės vietos Vilerbano ASVEL. Tačiau žiūrovai išvydo niūrų komandos pasirodymą ir pralaimėjimą 68:72.

Prie nepavydėtino kauniečių sezono prisidėjo ir virtinė traumų. Ypač sunku buvo, kai subyrėjo aukštaūgių grandis: iš rikiuotės iškritus J. Nebo, Joffrey Lauvergne ir Pauliui Jankūnui, su kitų klubų milžinais teko grumtis vienam Marekui Blaževičiui.

„Pozityviau šiame Eurolygos sezone galima vertinti M. Blaževičių ir Karolį Lukošiūną. Abu gavo progų ir parodė, kad gali žaisti. Tai – vienintelis pliusas“, – teigiamų dalykų ieškojo klubo direktorius P. Motiejūnas. Anot jo, puikus sezonas buvo Lukui Lekavičiui, baigiantis sezonui atgaivinti pavyko kritikos strėlių sulaukusį E. Ulanovą.

L. Lekavičius „Žalgirio“ ekipoje šį sezoną buvo rezultatyviausias. Įžaidėjas vienintelis komandoje vidutiniškai rinkdavo dviženklius taškus (10,2) ir atlikdavo 4,2 rezultatyvaus perdavimo. 9,7 taško ir 5,1 atkovoto kamuolio kaskart pridėdavo T. Cavanaugh, vidutiniškai 8,8 taško pelnydavo ir 6,2 karto kamuolį sugriebdavo J. Nebo.

Pagal komandinę statistiką „Žalgirio“ ekipa balansavo prie dugno. Žalgiriečiai pagal rezultatyvumą buvo septyniolikti (73 tšk.), pagal atkovotus kamuolius (31,6) – šešiolikti, perimtus kamuolius (5,6) – penkiolikti, tritaškių taiklumą (35,3 proc.) – dvylikti, dvitaškių taiklumą (51,4 proc.) – šešiolikti.

Ilgamečio kapitono atsisveikinimas

Šis sezonas įsimintinas ir ilgamečiam „Žalgirio“ puolėjui P. Jankūnui. Krepšininkas pareiškė atsisveikinantis su Eurolyga, kurioje žaidė net devyniolika sezonų. Jo trankus atsisveikinimas įvyko per paskutines Eurolygos reguliariojo sezono rungtynes su „Crvena Zvezda“. 10,2 tūkst. žiūrovų „Žalgirio“ arenoje aplodismentais dėkojo P. Jankūnui. 392-ąsias rungtynes – daugiausia Eurolygos istorijoje – žaidęs kaunietis šį sezoną pasirodė geriausiai: per 16,5 minutės atsisveikinimo mače pelnė 13 taškų, atkovojo 7 kamuolius, surinko 17 naudingumo balų ir taip prisidėjo prie pergalės po pratęsimo 103:98. Taip įspūdingai baigėsi 37-erių veterano aštuonioliktas sezonas „Žalgiryje“ ir bendrai devynioliktas Eurolygoje.

Pajėgiausiame Europos krepšinio klubų turnyre P. Jankūnas debiutavo 2003 m. lapkričio 6 d. ir sulig kiekvienu sezonu vis labiau įsitvirtino Eurolygos istorijos metraštyje. Per visą karjerą jo vidurkiai turnyre siekė 8,3 taško, 5,1 atkovoto kamuolio, 1,1 rezultatyvaus perdavimo ir 10,4 naudingumo balo. Per visą tą laiką jis aštuoniolika sezonų atstovavo „Žalgiriui“ ir tik kartą buvo sumanęs išbandyti legionieriaus duonos – 2009–2010 m. sezoną žaidė Maskvos srities „Chimki“ klube.

Ilgametis Kauno klubo kapitonas karjerą baigė kaip rezultatyviausias lietuvis Eurolygoje, daugiausia kamuolių atkovojęs ir rungtynių sužaidęs krepšininkas.

P. Jankūnas pareiškė, kad po sezono baigsis jo tik kaip krepšininko etapas. Lietuvos legenda netrukus jungsis prie „Žalgirio“ administracijos ir talkins jos vadovui P. Motiejūnui.

Žingsniai į ateitį

Atsisveikinę su Eurolyga „Žalgirio“ vadovai nieko nelaukdami nusprendė kloti pamatus ne tik šio sezono pabaigai, bet ir kitiems metams, todėl atskleidė kai kuriuos vardus, kurie nepaliaujamai skambės per būsimą krepšinio sezoną. Nesėkmingai „Žalgirį“ vairavusiam J. Zdovcui pirma laiko buvo padėkota už darbą ir įteiktas kelionės bilietas į namus.

„Žalgirio“ vairas, kaip ir spėta, dvejiems metams patikėtas Lietuvos rinktinės vyriausiajam treneriui Kaziui Maksvyčiui. „Manau, kad treneris neturi vengti iššūkių savo kelyje“, – taip savo sutikimą komentavo strategas. Su juo į trenerių štabą įsiliejo ir ne kartą „Žalgiryje“ dirbęs asistentas Gintaras Krapikas.

Lietuvos čempionai taip pat išsaugojo du svarbius krepšininkus – žalios ir baltos spalvų marškinėlius toliau vilkės E. Ulanovas ir L. Lekavičius. „Reikės pagalvoti apie kai kurių žaidėjų ateitį klube, tad bus gera proga su jais geriau susipažinti“, – apie šio sezono pabaigą ir būsimus sprendimus sakė K. Maksvytis, taip pat pridūrė, kad 2022–2023 m. sezoną „Žalgiriui“ bus realu patekti į Eurolygos atkrintamąsias rungtynes.

P. Jankūno rekordai Eurolygoje

Per karjerą Eurolygoje P. Jankūnas pelnė 3241 tašką ir pagal šį rodiklį rikiuojasi 7 vietoje.

Pagal sužaistas rungtynes – 392 – lietuvis yra absoliutus lyderis.

Aikštelėje iš viso Paulius praleido 8390 minučių ir 28 sekundes. Tai antras rodiklis turnyre. Jį lenkia tik karjerą jau baigęs Vassilis Spanoulis.

P. Jankūnas yra absoliutus lyderis pagal atkovotus kamuolius – 2010.

Daugiausia taškų P. Jankūnas pelnė 2016 m. kovodamas su Maskvos CSKA (30), daugiausia naudingumo balų (38) surinko 2011 m. rungtynėse su Zagrebo klubu.

Saulius Ramoška | Alfa.lt