M.Mažeika: "Didžiausias mano laimėjimas - šeima"

"Neptūno" komandos kapitonas Martynas Mažeika judrus bei aktyvus ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už jos ribų - mėgaujasi pernai vasarą sukurta šeima, augina pusės metukų sūnelį Nojų ir dviejų metukų mopsų veislės kalytę Ziūzę, yra aistringas Elvio Presley gerbėjas ir su juo susijusios atributikos kolekcionierius.

Vienas iš artimiausių jo asmeninio gyvenimo tikslų - išmokti groti gitara.

"Didžiausias mano pasiekimas - nuostabi žmona Alvilė ir sūnelis Nojus. Laukiu kol mažylis paaugs ir galės ateiti pažiūrėti kaip žaidžia tėtis arba galės su mamyte palakstyti po parduotuves. Džiaugiuosi, kad mūsų šeima puikiai sutaria", - kalbėjo 26-erių M. Mažeika.

Vokietijoje - kalbos kuriozai

 - Tavo sportinės karjeros pradžia itin įspūdinga - 2003 metais tapai pasaulio jaunių (iki 19 metų) vicečempionu, 2005 metais - Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionu. Ar būtent šie titulai Tau ir padėjo kopti karjeros laiptais?
 
- Gal kažkiek ir padėjo. Dabar sunku pasakyti...
Susidomėjimas krepšiniu prasidėjo kieme. Būdavo sunku mane išvaryti iš krepšinio aikštelės. Kasdien rinkdavomės, organizuodavome įvairiausius turnyrus. Vėliau, kai buvau dešimties metukų, tėtis atvedė mane į Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą pas trenerį Grigorijų Pancerovą.

- Tau tris sezonus teko rungtyniauti Vokietijos ekipose (2004-2006 metais Berlyno "ALBA", 2006-2007 m. - "Bonos Telekom Basket"), po vienerius metus Italijos (2007-2008 m. - "Kapo d'Orlando Upea") ir Latvijos (2009-2010 m. - Rygos VEF) komandose. Papasakok kokia legionieriaus duona?

- Žinoma, legionieriams yra truputį sunkiau, iš jų šiek tiek daugiau reikalaujama. Taip pat esi toliau nuo artimųjų, draugų... Kita vertus, žaidi tą patį krepšinį kaip ir visi.

- Į Vokietiją išvykai būdamas vos 19 metų? Kaip prisitaikei prie svetimos šalies, kultūros? Nebuvo sunku? O gal kaip tik sunkumai Tave užgrūdino?

- Vokietijos kultūra gerokai skiriasi nuo Lietuvos ir kitų šalių. Iš pradžių jų tvarka ir tikslumas kėlė nuostabą, bet vėliau lengvai pripratau ir to net pasigedau kitose šalyse.
Žinoma, sunkumai grūdina - kai anksti palieki namus, iškeliauji į visiškai svetimą šalį, tuomet į gyvenimą pradedi žvelgti visai kitomis akimis.

- Išmokai vokiškai ar itališkai? Gal buvo kokių kuriozinių situacijų dėl kalbos barjero?

- Vokietijoje mokiausi vokiečių kalbos, kadangi norėjau iš tos šalies kažką pasiimti, patobulėti. Pradžioje buvo daug kuriozinių situacijų: pavyzdžiui, mieste bandai susikalbėti su žmonėmis, rimtu veidu penkias minutes kalbi, o galiausiai pastebi, kad jie į tave keistai žiūri ir paaiškėja, kad nieko nesuprato. Dažniausiai tai nutikdavo su vyresnio amžiaus žmonėmis, kuriems reikia viską itin taisyklingai kalbėti.

Prieš metimą - malda

- "Neptūno" ekipoje per savo karjerą rungtyniauji jau šeštą sezoną. Pirmą kartą į reprezentacinės Klaipėdos ekipos gretas įsiliejai 2000 metais. Kaip Tavo akimis per šiek tiek daugiau nei dešimtmetį pasikeitė Klaipėdos "Neptūnas"?

- Tai pats mėgstamiausiais mano klubas, kuriame pradėjau žaisti krepšinį. Galiu drąsiai teigti, kad per tuos metus "Neptūnas" tapo daug profesionalesnis klubas, žaidėjams suteikiamos daug geresnės sąlygos. Bereikia tik žaisti ir siekti pergalių, nereikia rūpintis pašaliniais veiksniais. Tai labai gerai. Toli gražu ne kiekvienam krepšinio klube yra tokia situacija.

- Esi "Neptūno" komandos kapitonas. Ar šios pareigos Tau malonios ar tik šiek tiek daugiau įpareigojančios?

- Kapitonu esu išrenkamas jau ne pirmus metus. Labai malonu. Man tai - lyg įvertinimas. O įsipareigojimų šiokių tokių yra, tačiau kai tai patinka, visa tai atlikti - vienas malonumas.

- Įsimintiniausios Tavo rungtynės?

- 2009 metų Baltijos krepšinio lygos (BBL) Iššūkio taurės ketvirtfinalio atsakomosios varžybos išvykoje su Švedijos "Dolphins" ekipa.

Norint patekti į kitą etapą, mums reikėjo laimėti daugiau nei 35 taškų skirtumu (kadangi pirmas varžybas namuose pralaimėjome tokiu skirtumu). Rungtynių pabaigoje pirmavome 36 taškais, tačiau varžovai paskutinę sekundę įmetė du taškus ir mes, laimėję 34 taškų skirtumu, salę palikome nuleistomis galvomis. Tai buvo kuriozinės, apmaudžios rungtynės.

- Ar turi krepšininko idealą, kuris Tave nuo vaikystės įkvepia siekti savo užsibrėžtų tikslų?

- Taip. tai Šarūnas Marčiulionis. Iki dabar gėriuosi jo žaidimu, stebiu vaizdo įrašus. Jis visada man būdavo tas žmogus, kuris įkvėpdavo ir suteikdavo noro žaisti krepšinį.

- Krepšininkai dažnai turi įvairių prietarų, kurių laikosi prieš svarbias varžybas. Kokiais prietarais vadovaujiesi?

- Anksčiau prieš varžybas stengdavausi nesiskusti ar nesikirpti plaukų, tačiau pastaruoju metu į tai nebekreipiu per daug dėmesio.

- Kokius žodžius ar frazes kali sau į galvą, kai itin svarbią akimirką reikia mesti lemiamą metimą ar baudas? Kaip bandai save nuteikti?

- Trumpa malda prieš svarbius baudos metimus visuomet padeda.

Raudonavo prieš mokytojus

- Kaip leidi laisvalaikį? Kokių turi pomėgių?

- Dažniausiai laisvalaikis būna skiriamas šeimai, auginame mažylį, tad tikrai yra ką veikti. Dar liko paskutinis Kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijų kursas Klaipėdos universitete. Reikia baigti ir mokslus, ateityje pravers. Renku viską, kas yra susiję su Elviu Presley: muzikos įrašus, atributiką, informaciją.

- Įdomu, koks gi Martynas Mažeika buvo vaikystėje, paauglystėje? Mokykloje buvai padykęs vaikis, prikrėsdavai šposų? Tėvams prieš mokytojus netekdavo raudonuoti?

- Nebuvau blogiukas, tačiau tėvams ne kartą yra tekę ir paraudonuoti prieš mokytojus. Greitai jie mane sutvarkydavo.

- Sezono pradžioje per susitikimą su gerbėjais minėjai, kad dauguma "Neptūno" krepšininkų turi pravardes. Kaip komandos nariai vadina Tave?

- Šį sezoną "Neptūno" komanda tikrai linksma, tad kasdien prisigalvojame įvairiausių netikėčiausių pravardžių. Mane dažniausiai komandos draugai vadina nenugalimuoju (juokiasi, - Aut. past.).

- 2010 metų liepą sumainėte žiedus su savo išrinktąja Akvilė Balčytyte. Galbūt būtent sportas jus ir suvedė?

- Ne sportas mūsų nesuvedė, o žvilgsnis.

- Papasakok plačiau apie savo šeimą, šeimyninį gyvenimą?

 - Kaip ir minėjau su Akvile auginame pusės metukų sūnų Nojų ir dviejų metų mopsiukę Ziūzę. Mėgstame ieškoti naujų, ramių vietų pasivaikščiojimui. Stengiamės bent kartą per savaitę jas aplankyti,tai padeda susikaupti ir nusiraminti.

Vizitinė kortelė

Gimtasis miestas: Klaipėda.
Ūgis: 193 cm.
Svoris: 98 kg.
Pirmasis treneris: Grigorijus Pancerovas.

Pirmasis klubas: Klaipėdos "Neptūnas".
Rezultatyviausios Tavo rungtynės: 50 taškų tarpmokyklinėse varžybose.
Mėgstamiausias patiekalas: žmonos pagaminti spageti makaronai.
Mėgstamiausia daina: neturiu vienos. Patinka visos Elvio Presley dainos.
Talentingiausias aktorius: Robert De Niro arba Denzel Washington.
Kino filmas, palikęs didžiausią įspūdį: "Rėjus".
Mėgstamiausia frazė: išsiplauk indus! (juokiasi, - Aut. past.).
Gyvenimo žygdarbis, sukėlęs daugiausiai adrenalino: žingsnis link altoriaus.






KK Neptūnas