Ar Lietuvos rinktinės treneris K.Kemzūra jaučiasi atstumtas Kauno „Žalgirio“?

Lietuvos krepšinio rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra niekada nemėgo švaistytis emocijomis. Purvais jis nesidrabsto ir dabar. Su Kauno „Žalgirio“ klubo vadovais ne kartą susitikęs ir šios ekipos trenerio poste jau regėtas 41 metų kaunietis ramiai sutiko žinią apie daugeliui netikėtą LKL čempionų pasirinkimą. Krepšinio specialistas, atmetęs emocijas, smalsiai stebi naujojo žalgiriečių stratego Aleksandro Trifunovičiaus bei kitų kolegų Eurolygos klubuose darbą.

Šiandien, kai Kauno „Žalgirio“ krepšininkai savo arenoje rikiuos pajėgas itin svarbiam rytdienos Eurolygos mūšiui su Bambergo „Brose Baskets“ klubu, K.Kemzūra bus pasinėręs į savo rūpesčius. Prieš keletą savaičių į LKL čempionų trenerius pirštas strategas pastarosiomis dienomis randa laiko ne tik svarbiausiems asmeniniams reikalams, bet ir ramiai akademinei veiklai.

Vis dėlto ne sykį savotiškoje krepšinio elektros kėdėje sėdėjęs specialistas prasitaria: iššūkių ir juos lydinčios įtampos jis jau spėjo išsiilgti.

Šeimos dar nenervina

- Šiomis dienomis dalyvavote krepšinio trenerių seminare, vėliau - nuotraukų parodoje bei knygos apie Lietuvos krepšinio trenerius pristatyme. Gal atsikvėpęs nuo aktyvaus, nervingo darbo pajutote trauką ramesnei akademinei veiklai? - lrytas.lt paklausė K.Kemzūros.

- Kartais tos pertraukos nėra blogai. Aš stengiuosi išnaudoti turimą laisvą laiką. Norisi atnaujinti žinias, prisiminti tai, ką esu pamiršęs. Sezono metu tam nėra daug galimybių. Nors šiaip aš visada stengiuosi sužinoti kažką naujo. Pastaruoju metu stebiu daug gero lygio rungtynių - Eurolygoje ir Vieningoje lygoje. Šalia gilinu ir teorinius dalykus, ieškau, ką galiu pritaikyti sau, ką pakeisti.

- Kurių specialistų darbas jums įdomiausias Eurolygos ar kituose klubuose? Gal pamatėte naujų veidų?

- Geriausi treneriai yra tie, kurie stabiliai rodo aukštus rezultatus. Ir ne su viena komanda. Iš jų naudinga mokytis. Željko Obradovičius, Ettore Messina, Jonas Kazlauskas, Simone Pianigiani ir kiti. Bet ne tik jie. Yra pavardžių, kurios ne pačios garsiausios, bet ne mažiau įdomios. Juos stebėdamas pamatai kažkokią detalę, tendenciją ir tai kažkur užstringa, o vėliau tai pritaikai savo arsenale. Tos detalės kartais ir nulemia didelį rezultatą.

- Ar užsitęsusi pertrauka be intensyvaus darbo jūsų dar nenervina? Gal šeima jau kenčia nuo jūsų nuolatinio buvimo namie?

- Prieš tai viskas buvo labai intensyvu ir to stresiuko užteko. Jau seniai neturėjau tokio ilgo tarpo, praleisto su šeima. Ypač tokiu metų laiku. Lyg tyčia, dar ir namuose yra šiokių tokių rūpesčių. Anksčiau neturėjau tam laiko.

Galbūt dabar jau atsiranda ta krepšinio trauka. Vėl pradedu noriai žiūrėti rungtynes. Matyt, jau praėjo tas persisotinimas, kuris nutinka net man, kuriam krepšinis yra aistra.

Ką pasiūlys rytdiena?

- Nedaug trūko, kad būtumėte vėl pasinėręs į įtemptą darbą. Ar nejaučiate apmaudo dėl nepavykusių derybų su Kauno „Žalgirio“ klubu?

- Tai - natūralus dalykas, procesas tarp klubo ir trenerio. Todėl tai ir neviešinama, kol nepadedami parašai ant sutarties. Mano atveju, parašai nebuvo padėti. Gyvenimas nesustojo, eina toliau. Apmaudo nėra, žiūriu į priekį. Niekas nežino, ką pasiūlys rytdiena.

- Nors „Žalgiris“ pakeitė dar vieną trenerį, komandai nepavyksta nutraukti slegiančios pralaimėjimų serijos. Ar tai reiškia, kad Aleksandras Trifunovičius buvo klaidingas pasirinkimas?

- Toje situacijoje, retoriškai sakant, galėjau būti ir aš. Tai nereiškia, kad treneris A.Trifunovičius yra blogas specialistas. Komandos situacija yra sunki. Tam, kad žalgiriečiai išeitų iš mirties taško, jiems visiems reikia įdėti daug pastangų. Ne tik vienam treneriui. Viskas pakeičiama sunkiu darbu. Reikia tik kantrybės ir tikėjimo savo jėgomis.

Rinktinei palankiau likti Europoje

- Iki dienos, kai FIBA paskelbs šalį, kurioje vyks olimpinės atrankos varžybos, lieka beveik mėnuo. Ar sekate įvykius, galinčius nulemti rinkimų baigtį?

- Esminius dalykus seku. Dėl likusių - pasitikiu Lietuvos krepšinio federacija. Mano darbas - surinkti kiek įmanoma stipriausią sudėtį ir ją parengti taip, kad mes būtume Londono olimpinėse žaidynėse.

- Ar klausėte rinktinės žaidėjų nuomonės, kiek atrankos turnyro vieta gali įtakoti komandos rezultatus?

- Apie tai kol kas nekalbėjome. Kiekvienas jų turi pakankamai rūpesčių klubuose. Aš manau, kad jie pasakys tą patį, ką ir aš: kur turnyras bevyktų, mūsų tikslai nesikeičia. Stengsimės atiduoti visas jėgas ir peržengti atrankos barjerą.

Aišku, būtų patogiau žaisti namuose, greta savo sirgalių. Nors, kita vertus, mūsų sirgaliai atvažiuos bet kur. Gal tik nesinorėtų važiuoti iš Europos. Nes tokiu atveju būtų sudėtinga dar ir dėl aklimatizacijos. Tai dar labiau apsunkintų mūsų padėtį, nes ir šiaip nėra palanku, kad turnyras vyks gana anksti (liepos 2 - 8 d.). Nežinia, kiek mūsų vyrai bus spėję pailsėti po sezonų klubuose.