Masažuotojas Juozukas: man Lietuvos krepšinio rinktinė – antri namai

Lietuvos rinktinė 14 Balandis 20

Juozuku švelniai vadinamas masažuotojas Juozas Petkevičius yra gerai pažįstamas ne tik krepšinio gerbėjų. Sportišką ir visuomet linksmai nusiteikusį 66-erių vyrą spėjo įsiminti projekto „Šuolis“ žiūrovai. Vyriausias jo dalyvis nepabūgo iššūkio ir garbingai keliavo link finalo.

Geros nuotaikos nestokojantis žmogus šypsena užkrečia visus, o mūsų šalies krepšinio rinktinė be jo tiesiog neįsivaizduojama. Pamename jo emocijas per dramatišką Europos čempionato finalą 1995-aisiais, kartu su žaidėjais ir treneriais J. Petkevičius pergalių džiaugsmus ir nesėkmių kartėlį išgyveno ir prieš metus Slovėnijoje.

Ar kartu su nacionaline komanda vyks į pasaulio čempionatą Ispanijoje, Juozukas dar nežino, tačiau tikina, kad visuomet bus ten, kur jo reikia. Su naujienų portalu Alfa.lt ilgametis Kauno „Atleto“, Alytaus „Alitos“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandų masažistas kalbėjosi grįžęs po varginamos treniruočių stovyklos su irkluotojais.

J. Petkevičius savaitę praleido Italijoje ir tris – Graikijoje. Per interviu jis atviravo, kad teko prižiūrėti 17 žmonių, tačiau nuovargis nekankino. Savo srities specialistas prie tokio krūvio teigė esąs pripratęs. „Svarbiausia, kad gegužės mėnesį Europos čempionate mūsiškiai laimėtų kuo daugiau medalių“, – optimistišką žinią siuntė J. Petkevičius.

Prisiminkime šuolių nuo tramplino projektą, ar buvo sunku?

Viskas buvo gerai, bet gal kiek pritrūko laiko. Jei į savaitę treniruotės būna vos vieną ar du kartus, tai būna tikrai sunku. Šuoliai nuo tramplino yra įdomi sporto šaka, tačiau tikrai ne tokia lengva, kokia gali pasirodyti. Atrodo, atėjai ir nušokai, tačiau reikia rimtai fiziškai ruoštis.

Ar anksčiau teko šokti nuo tramplino?

Ne. Nebent vaikystėje šokinėdavome, tačiau tai tikrai nebuvo tokie šuoliai (šypsosi). Šiaip dar dirbdamas klinikose, kai pamačiau žmones su nulaužtais sprandais, sau daviau žodį, kad tikrai neužsiminėsiu tokia sporto šaka, bet taip gavosi, kad teko išbandyti, ir dėl to džiaugiuosi. Pajutau kažką naujo.

Projekte bendravote su muzikos ir pramogų pasaulio žvaigždėmis. Radote bendrą kalbą?

Man teko dirbti su labai daug žvaigždžių, aišku, jos buvo iš sporto pasaulio, tačiau nejausdavau, kad jie yra žvaigždės. Taip pat ir projekte. Jie eiliniai geri ir draugiški žmonės. Vieni kitiems norėdavo padėti, nerimaudavo, jei kam nors nepasisekdavo. Džiugu, kad sutikau naujų žmonių.

Ar projekte jautėtės komfortiškai, galbūt labiau vertinate ramybę?

Labiau vertinu ramybę. Norėjau, kad laimėtų tie žmonės, kurie dėl projekto atidavė labai daug jėgų. Taip ir atsitiko. Eglė Straleckaitė tikrai labai daug dirbo, netgi naktimis. Jos šuoliai gal ir ne visada buvo patys geriausi, tačiau dėl atsidavimo ji buvo verta pergalės.

Kaip atsipalaiduojate?

Rytais ir vakarais daugiausia laiko praleidžiu su savo šuniuku. Nelabai greitai judu, bet po valandą ar pusantros su juo pasivaikštome. Grįžęs mėgstu skaityti knygas. Kartais einu paplaukioti.

Projekte jums talkino anūkė, jūsų visa šeima sportiška?

Aukštų rezultatų nesame pasiekę, bet tikrai sportuojame. Anūkas yra imtynininkas ir dažnai laimi savo amžiaus grupėje. Anūkė yra šuolininkė. Dukra anksčiau sportavo, o dabar, kaip ir aš, dirba su Lietuvos merginų krepšinio rinktine.

Sklido kalbų, kad dirbsite Prienų klube.

Kalbėjau su komandos vadovais ir jie klausė manęs, ar kartais galėčiau jiems padėti. Aš tikrai nieko prieš. Jei reikia, aš visada padėsiu. Manau, kad viso etato dirbti nereikės, juk Prienų komanda turi puikų jauną masažuotoją. Jei jis ko nors nespėtų, aš mielai pagelbėčiau. Ši komanda tikrai stebina. Būdamas Graikijoje stebėjau, kaip jie nugalėjo „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“. Tokie laimėjimai džiugina.

„Lietuvos ryto“ ekipoje ir vėl keitėsi treneriai. Jūs pats ne vienerius metus dirbote šioje komandoje, kaip manote, kodėl ją nuolat krečia pokyčiai?

Tai patyriau ir aš. Matyt, tokios yra tradicijos, jei treneriui nepavyksta įgyvendinti tikslų, vadovai ieško kitų išeities taškų. Kartais tai būdavo sunku paaiškinti ir aš to nesuprasdavau. Atmosfera buvo gera. Rasdavau bendrą kalbą ir su krepšininkais, ir strategais. Aišku, treneriams rokiruotės nėra gerai, bet man būdavo įdomu, nes vienas specialistas turi vieną specifiką ir taktiką, o kitas – visai kitokią.

Ar su rinktine vyksite į Ispaniją?

Aš visada pasiruošęs! Jeigu pakvies ir matys, jog esu reikalingas, tai tikrai darbuosiuosi. Ten yra mano antri namai. Su Jonu Kazlausku dar nesusitikom, bet kiek supratau po praėjusio čempionato Slovėnijoje, dar turėčiau dirbti.

Ar bendraujate su krepšininkais, su kuriais yra tekę dirbti?

Būna, susitinkame pirtyje, sulaukiu sveikinimų gimtadienio proga. Giedrius Gustas, Arvydas Venclovas visuomet paskambina, pasveikina, pasiteirauja, kaip laikausi. Arvydą Sabonį kviečiau ir į „Šuolio“ projektą, bet jis atsisakė. Sakė, jei atsistotų ant trijų metrų tramplino, tai iš viso gautųsi penki su viršumi (juokiasi).

Kas laimės šio sezono LKL pirmenybes?

Labiau mėgstu prognozuoti Lietuvos rinktinės pasirodymus, bet viena aišku, jog anksčiau šalies pirmenybėse situacija būdavo aiškesnė – laimės arba „Žalgiris“, arba „Lietuvos rytas“. Dabar yra net keturios panašaus lygio komandos ir žiūrovams dėl to įdomiau. Prognozuoti nesiryžčiau, bet už laimėtojus taurę pakelsiu (šypsosi).

Jūsų receptas gerai nuotaikai.

Reikia daugiau judėti, daugiau laiko praleisti gamtoje – pasidžiaugti saulyte, pradedančiais žaliuoti lapais. Nuotaika tada bus geresnė.