R.Javtokas: apie rinktinę, joje atsisakančius žaisti krepšininkus bei poilsį Lietuvoje

Iš Šiau­lių ki­lęs 34 me­tų krep­ši­nin­kas Ro­ber­tas Jav­to­kas ato­sto­gas lei­džia su šei­ma. Nors iš­vyks­ta į ke­lio­nes, ta­čiau sa­ko, kad nė­ra nie­ko ge­riau už lie­tu­viš­ko­je so­dy­bo­je ir gam­to­je pra­leis­tą lai­ką.

Lie­tu­vo­je – ge­riau­sia

Robertas Jav­to­kas šią va­sa­rą kar­tu su žmo­na Vil­ma va­žia­vo į Ni­cą (Pran­cū­zi­ja), su vi­sa šei­ma ke­lia­vo į Tur­ki­ją, kad duk­ra Gre­ta ir sū­nus Si­mas pa­tir­tų nau­jų įspū­džių.

„Ta­čiau la­biau­siai pail­siu so­dy­bo­je Lie­tu­vo­je. La­biau­siai trau­kia lie­tu­viš­kas poil­sis – žve­jy­ba, gry­ba­vi­mas", – pri­pa­ži­no „Šiau­lių kraš­tui" krep­ši­nin­kas.

Jis ne­mėgs­ta per­ne­lyg di­de­lių karš­čių. „Ne­sup­ran­tu, kaip ga­li­ma gy­ven­ti, kai nuo­lat taip karš­ta", – sa­kė R. Jav­to­kas. Krep­ši­nin­ką ypač nu­ste­bi­no šios va­sa­ros tem­pe­ra­tū­rų svy­ra­vi­mai: „Net Ni­co­je bu­vo vė­siau, nei grį­žus į Lie­tu­vą".

R. Jav­to­kas su šei­ma gy­ve­na Vil­niu­je.

Po­mė­gis – spor­ti­niai au­to­mo­bi­liai

Ne­se­niai Pa­lan­go­je gre­ta vy­ku­sių 1000 km lenk­ty­nių bu­vo su­reng­tos ir „Ra­ce at­tack" var­žy­bos, ku­rio­se lenk­ty­niau­ja tik „Pors­che" mar­kės įvai­rių mo­di­fi­ka­ci­jų au­to­mo­bi­liai. To­se var­žy­bo­se da­ly­va­vo ir R. Jav­to­kas. Krep­ši­nin­kas vai­ra­vo 15 nu­me­riu pa­žy­mė­tą nuo­sa­vą bal­tos spal­vos „Pors­che Tur­bo S" au­to­mo­bi­lį.

„No­rė­jau įsto­ti į „Pors­che" klu­bą, pa­bend­rau­ti su bend­ra­min­čiais", – sa­kė spor­ti­nin­kas. Į Pa­lan­gą vy­ko dau­giau kaip lenk­ty­nių ste­bė­to­jas nei da­ly­vis.

2002-ai­siais pa­ts pa­ty­ręs skau­džią ava­ri­ją, grei­tai lėk­da­mas mo­to­cik­lu, R. Jav­to­kas ekst­re­ma­liems jau­nuo­liams pa­ta­rė ne­laks­ty­ti. „Ir jo­kiu bū­du ne­vai­ruo­ki­te iš­gė­rę. Rei­kia bū­ti pro­tin­giems. Tai – ne­su­de­ri­na­ma. Aš la­bai prieš to­kius da­ly­kus, – sa­ko krep­ši­nin­kas. – Jau­no žmo­gaus akys de­ga ir jis no­ri va­žiuo­ti. Tą pa­tį ir aš pe­rė­jau. Su jau­ni­mu kal­bė­ti rei­kia, tė­vams rei­kia ieš­ko­ti ry­šio su at­ža­lo­mis".

Pri­si­mi­nė, kaip vie­na ma­ma pra­šė jos sū­nų pra­šė at­kal­bė­ti nuo va­ži­nė­ji­mo mo­to­cik­lu. „Da­bar, žiū­riu, kad jis jau mo­to­cik­lų spor­to čem­pio­nas", – šypsojosi R. Jav­to­kas.



Sus­tab­dė svei­ka­ta

R. Jav­to­kas nu­spren­dė, kad pa­sau­lio krep­ši­nio čem­pio­na­tą pra­leis dėl svei­ka­tos.

„Dar prieš 2012 me­tų va­sa­ros Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes ju­tau, kad kū­nas ne­ga­li, bet nu­ga­lė­jo di­džiu­lis no­ras žais­ti. Ir ne­mo­kė­jau ta­da at­sa­ky­ti tre­ne­riui", – sakė krep­ši­nin­kas.

Di­džiu­lio no­ro pa­sek­mės bu­vo to­kios, kad ta­da nei rink­ti­nei tin­ka­mai ne­pa­dė­jo, nei se­zo­no me­tu ge­rai žais­ti ne­ga­lė­jo.

„Man pa­tin­ka žais­ti už Lie­tu­vą. Vi­sa­da no­rė­jau ir no­riu at­sto­vau­ti ša­lies rink­ti­nei. Lauk­da­vau kiek­vie­nos va­sa­ros, kad ga­lė­čiau tai da­ry­ti. Ta­čiau da­bar su­stab­dė svei­ka­ta", – ap­gai­les­ta­vo R. Jav­to­kas.

Jis sa­ko ne­sup­ran­tan­tis, ko­dėl svei­ki ir jau­ni krep­ši­nin­kai ne­grįž­ta va­sa­rą į žais­ti už sa­vo Tė­vy­nę. „Čia tur­būt kal­tas auk­lė­ji­mas, kad nė­ra įskie­py­ta pa­trio­ti­nių ver­ty­bių. Ar­ba ne­ger­bia nei sa­vo ša­lies, nei fa­nų, nei sa­vęs", – svars­to R. Jav­to­kas.

Vi­du­rio puo­lė­jas tu­ri ga­lio­ja­čią su­tar­tį su Kau­no „Žal­gi­riu" ir rug­sė­jį to­liau žais šia­me klu­be. Atei­nan­tis se­zo­nas „Žal­gi­riui" bus ju­bi­lie­ji­nis – 70-asis.

Ti­ki lie­tu­vių žai­di­mu

R. Jav­to­kas Vil­niu­je ste­bė­jo at­sa­ko­mą­jį ma­čą tarp Gru­zi­jos ir Lie­tu­vos rink­ti­nių.

„Įs­pū­dis, pa­ma­čius Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­di­mą, la­bai ge­ras. Žai­dė­jai bend­ra­dar­biau­ja su tre­ne­riu. La­bai sten­gia­si. Jun­ta­mas jų tar­pu­sa­vio ry­šys, dėl to ir re­zul­ta­tai yra", – ma­no krep­ši­nin­kas.

Pa­sak R. Jav­to­ko, lie­tu­vių žai­di­mas kli­juo­ja­si, rink­ti­nės na­riai sie­kia įro­dy­ti sa­vo ver­tę.

„Ti­kiu, kad vis­kas bus la­bai ge­rai, nes lie­tu­viai ga­li žais­ti dar ge­riau", – ti­ki žai­dė­jas.

Ge­riau­sia mo­ky­ti sa­vo pa­vyz­džiu

R. Jav­to­kas Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės ka­pi­to­nu bu­vo nuo 2009 me­tų.

„Ka­pi­to­nas ko­man­do­je, vi­sų pir­ma, tu­ri bū­ti sa­vi­mi, – įsi­ti­ki­nęs R. Jav­to­kas. – Nes­var­bu, esi ka­pi­to­nas, ar ne, ta­čiau aikš­te­lė­je pri­va­lai steng­tis ir da­ry­ti tai, ką mo­ki ge­riau­siai".

Krep­ši­nin­kas ma­no, kad ka­pi­to­nas tu­ri bū­ti pa­vyz­džiu li­ku­siems žai­dė­jams. „Ne­ga­lė­si rei­ka­lau­ti iš ki­tų, jei­gu pa­ts ne­si­steng­si", – sa­ko il­ga­me­tę ka­pi­to­no pa­tir­tį tu­rin­tis R. Jav­to­kas.

Bū­ti ka­pi­to­nu leng­viau, kai ko­man­dos na­riai yra pa­žįs­ta­mi, su­si­žai­dę. „Kai į rink­ti­nę at­vyks­ta nau­jas na­rys, jau­ti di­des­nę at­sa­ko­my­bę, tu­ri pa­dė­ti žai­dė­jams bend­rau­ti, pa­lai­ky­ti ge­rą at­mos­fe­rą. Rei­kia bū­ti ir psi­cho­lo­gu", – pa­žymi R. Jav­to­kas.

Ka­pi­to­nui ne ma­žiau svar­bu bū­ti at­si­pa­lai­da­vu­siam ir pa­čiam ge­rai jaus­tis.

R. Jav­to­kas da­bar­ti­nį ka­pi­to­ną Man­tą Kal­nie­tį ver­ti­na gerai. „Man­tas pa­si­žy­mi no­ru ir už­si­de­gi­mu, su­ge­ba su­bur­ti ko­man­dą. Ma­nau, kad vis­kas bus tik ge­rai", – sa­kė krep­ši­nin­kas.






Justina Petrauskienė, "Šiaulių kraštas"

{fcomment}