Makedonijos krepšininkų pergalės numalšino šalį draskančias žaizdas

26 metų vyras, kilęs iš Naujojo Orleano, vos per mėnesį tapo Makedonijos nacionaliniu didvyriu. Dar prieš metus Bo McCalebbas net nebuvo įkėlęs kojos į mažą Balkanų regiono šalį, tačiau praėjusį mėnesį padėjęs Makedonijos krepšinio rinktinei pasiekti didžiausią laimėjimą per visą istoriją, jis tapo vienu populiariausių Makedonijos žmonių.

B.McCalebbas tapo kertiniu Makedonijos rinktinės akmeniu, kai ši pakilo iki 4-osios vietos Europos čempionate Lietuvoje.

Nuo šiol nedidukas juodaodis įžaidėjas Makedonijoje nevadinamas kitaip nei „Didžiuoju Bo“ arba „Borche McCalebbovski“. Būtent jis labiausiai prisidėjo prie šalyje kilusios neregėtos krepšinio karštinės.

„Rinktinė Skopje buvo sutikta taip, tarsi būtų tapusi Europos čempione“, - nesenus įvykius prisiminė 32 metų Mimoza Kasapi-Nuhiu, Makedonijos sostinės gyventoja.

„Minios žmonių įprastinę darbo dieną išėjo į gatves, dainavo, pūtė dūdas ir linksminosi kaip niekada iki tol“, - pasakojo ji.

M.Kasapi-Nuhiu, net nebūdama sporto aistruolė suvokia, kokią didžiulę įtaką Makedonijos reklamai pasaulyje turėjo netikėtai sėkmingas žygis Europos čempionate.

„Makedonijos vardas per vienerias Europos pirmenybių rungtynes, transliuotas tarptautiniais televizijos kanalais, buvo paminėtas daugiau kartų nei per visą 20 metų nepriklausomos valstybės gyvavimą“, - stebėjosi M.Kasapi-Nuhiu.

B.McCalebbo dalyvavimas šioje makedoniškoje šventėje prasidėjo vos prieš metus.

Baigęs Luizianos universitetą jis buvo ignoruotas NBA klubų, tad patraukė į Europą. Iš pradžių amerikietis apsistojo Turkijoje, vėliau Serbijoje, o pastaraisiais metais - Sienos „Montepaschi“ (Italija) klube.

Pažintis su Makedonijos krepšiniu, tiksliau makedonų pažintis su būsimuoju nacionaliniu didvyriu įvyko 2010-aisiais, šiam rungtyniaujant Serbijoje. Tąsyk vikrus bei kovingas amerikietis krito į akį Dejanui Lekičiui, Makedonijos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui.

D.Lekičius, žinodamas, kad kiekvienai rinktinei Europoje leidžiama turėti vieną natūralizuotą žaidėją, spėjo, jog B.McCalebbas gali tapti didžiule paspirtimi nuosekliai tobulėjančiai Makedonijos komandai.

„Paprastai reikia bent keleto mėnesių, kad patikrintumėme žaidėjo asmenines savybes, charakterį ir panašiai. Tačiau dėl Bo buvome tikri nuo pat pirmųjų dienų“, - tikino jis.

„Mes keletą kartus kartu nuėjome atsigerti kavos ar limonado ir nuolat juokaudavome. Kad savo mentalitetu taptų tikru makedoniečiu jam pakako vos poros savaičių“, - pridūrė D.Lekičius.

Per mėnesį, kurį praleido B.McCalebbas treniruodamasis su Makedonijos komanda, amerikietis, jo žodžiais, spėjo išmokti tik makedoniškų keiksmažodžių.

Pats Bo neslepia buvęs nustebintas D.Lekičiaus skambučio, bet visiškai nesibaiminęs kultūrinio šoko naujoje tėvynėje ar galimo JAV pilietybės praradimo. Atvirkščiai, amerikietį patraukė galimybė suteikti postūmį savo paties karjerai.

„Kalbėjausi su daugeliu vyresnių žaidėjų ir visi jie tvirtino, jog turėdamas Europos šalies pilietybę aš galėsiu ilgiau tęsti savo profesionalią karjerą“, - prisiminė B.McCalebbas.

D.Lekičius pripažįsta, kad Makedonijos ekipos nuotykiai Europos krepšinio čempionate buvo panašūs į stebuklingą pasaką, tačiau kalbėdamas apie ateitį jis lieka realistas. Juolab, kad neturtingos Balkanų šalies atstovams trūksta finansavimo ir valstybės vadovų paramos.

„Labai sunku dirbti remiantis vien tik entuziazmu, neturint pinigų. Žmonėms atrodo, kad mums pakanka keleto krepšinio kamuolių, sportinių batelių bei aprangų komplektų. Kaip tik dabar mūsų krepšiniui atėjo laikas žengti kokybišką žingsnį į priekį arba tęsti varganą egzistavimą metai po metų“, - kalbėjo vienas šalies krepšinio vadovų.

Dar didesniu postūmiu gali tapti makedonų patekimas į kitų metų Londono olimpines žaidynes.

Tačiau daug didesnį poveikį rinktinės pergalės jau paliko. Krepšinis suvienijo šią margaspalvę tautą.

Makedonija, skirtingai nuo kitų buvusios Jugoslavijos respublikų, savo nepriklausomybę atkūrė gana taikiai 1991-aisiais. Tačiau šalį ilgus metus kamuoja įtampa tarp krikščionių ir musulmonų etninių grupių. 2001-aisiais šalį sukrėtė ekstremistinių grupių sukelti smurto protrūkiai, kuriuos malšinti teko šalies karinėms pajėgoms.

„Aš laimingas, kad per Europos krepšinio čempionatą daugybė sveikinimų atėjo iš etninių albanų ir musulmonų grupių. Tai kelia pasididžiavimą, jog krepšinis šį tą nuveikė ir tautos suvienijimo labui“, - sakė D.Lekičius.

„Tądien, kai Makedonijos rinktinė kovojo su rusais dėl Europos čempionato bronzos, mano draugas parašė sunkiai patikėjęs savo ausimis, kai išgirdo kaimynystėje gyvenančią albanų šeimą, kuri garsiai sirgo už Makedonijos rinktinę. Ši šalis nėra beviltiška - tokia buvo jo išvada!“, - prisiminė M.Kasapi-Nuhiu.

„B.McCalebbo pavyzdys visiems makedonams įrodė, kad atėjo laikas peržengti mus skiriančius barjerus. Mes visi esame vienos šalies piliečiai. Tik laiko klausimas, kada albanų kilmės žaidėjai ir treneriai prisidės prie rinktinės. Ir jie į komandą bus atrinkinėjami ne dėl tautybės, o tik dėl savo gabumų“, - pabrėžė D.Lekičius.

lrytas.lt