Įvairiuose Lietuvos regionuose toliau spendžiami Jungtinės lygos spąstai

Pasaulis 14 Balandis 21

Artėjant lemiamoms Lietuvos krepšinio lygos (LKL) kovoms šalies pirmenybės vėl atsidūrė Jungtinės lygos podukros vietoje. Vienas iš grandų suklupo Pasvalyje, kitas – vos neprisižaidė su dzūkais. Jau šį šeštadienį mūsų laukia reprezentacinių Kauno ir Vilniaus komandų akistata. Tai – pagrindinės šios savaitės krepšinio apžvalgos temos.

Vakaruose – nepageidaujamas, Lietuvoje – laukiamas ir mylimas

VTB aštuntfinalio kovos startuos tik balandžio 30, o atvirojo Rusijos čempionato nugalėtojas paaiškės tik birželio viduryje. Toks yra Adrejaus Širokovo vadovaujamos lygos formatas. Žmogus, su kuriuo vakarietiškasis pasaulis nutraukė bet kokius verslo ryšius, Lietuvoje vis dar sugeba rasti bendraminčių.

Vis garsiau apie dalyvavimą rusų projektėlyje užsimena Šiaulių „Šiauliai“, o Alytaus „Dzūkija“ į lygos glėbį pultų pirmai progai pasitaikius, mat vykdančiojo direktoriaus pareigas einantis Tomas Pačėsas yra ir Pietų Lietuvos sostinės klubo vadovas. Klaipėdos „Neptūnas“ jau išdresiruotas. Rusų numestas kaulas (300 tūkstančių litų) uostamiesčio klubo vadovus visiškai tenkina, todėl trečiojo pagal dydį Lietuvos miesto paramą ir palaikymą artimiausioje ateityje VTB yra užsitikrinusi.

Jungtinės lygos vadovams labai aiškiai suprantant, jog tokie kultiniai klubai kaip Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ perkainoja savo vertybės VTB atžvilgiu, lygos viršūnėlės yra privertos imtis nenumatyto plano B - priimti į VTB LKL vidutiniokus. Jie kurį laiką, gal net kelis sezonus, bus laimingi – kalbės apie kylantį žaidimo lygį, vietinių žaidėjų tobulėjimą ir kitas abstrakcijas, kurių realiai nepasversi. Leiskite paklausite, kodėl Jungtinės lygos vadovai turėtų būti suinteresuoti Lietuvos klubų meistriškumo augimu? Altruizmas? Noras padėti mažesnei kaimynei? Tikslas kitas – visus klubus prisijaukinti taip, kaip tai buvo padaryta su „Neptūnu“, o vėliau pati LKL bus tampoma už virvučių ir vyks tolimesnė jos devalvacija.

Nuo Naujųjų lygos direktoriaus pareigas einančio Romualdo Brazausko artimiausiais mėnesiais laukia itin rimti išbandymai. Turbūt jums jau teko girdėti apie tai, kad dėl iki nepadorumo ištempto VTB tvarkaraščio LKL sezonas gali būti užbaigtas kaip niekada vėlai. Jeigu „Lietuvos rytas“ įveiks ketvirtfinalio barjerą ir pateks į pusfinalį, LKL valdybai teks spręsti rimtą galvosūkį. „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas besiklostančią situaciją pelnytai pavadino nelogiška ir absurdiška. Su pinigais niekam nelengva, o jeigu finalinių LKL kovų tektų laukti iki birželio, žaidėjams reiktų išmokėti dar vieno mėnesio atlyginimus. Krepšininkai sezonui pasiekus aukščiausią tašką praktiškai mėnesį plušėtų treniruotėse be jokios varžybinės praktikos. Žinoma, už tai jiems tektų sumokėti.

Rusai kaip visada teigia, kad jie „čia ne prie ko“. Jie mūsų čempionatu yra suinteresuoti mažiausiai, o VTB ir toliau susilpnina aplinkinių šalių lygas. Ar VTB jums vis dar atrodo kaip patrauklus produktas? Ar jums vis dar norisi žiūrėti, kai „Lietuvos rytas“ ar „Neptūnas“ kovoja su tokiomis komandomis, ant kurių marškinėlių parašyta „Krasnye Oktiabr“? O galbūt jūs iš tų, kurie sako, kad sporto ir politikos maišyti nevalia? Šio reikalo iš esmės imsis ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Ji suprato, kad su rusais juokai menki, bet su šiuo sezonu jau pavėluota.

Kerštas, revanšas ir kitos klišės

„Lietuvos rytas“ džiūgavo, kai 111:67 įveikė Prienų „TonyBet“. „Už pralaimėjimą LKF vilniečiai atsirevanšavo su kaupu“, - skelbė dauguma šalies žiniasklaidos antraščių. Visų pirma, už tokį pralaimėjimą, koks buvo patirtas LKF finale, atsirevanšuoti arba kitaip atkeršyti neįmanoma. Antra, tai yra skirtingos lygos. „Lietuvos rytui“ reikia kerštauti, tik tada jis gali žaisti gerai. Nes kitaip rytiečiai pralaimi „Šiauliams“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždėms“. „Juk nieko tokio, kam mums būti agresyviems, pergalė ateis pati. Tačiau komandos, kurios drįso prieš mus laimėti, kitą kartą atsiims su kaupu.“

Panašus mąstymas tvyro ne tik dabartinėje Vilniaus komandoje. „Žalgiryje“ - taip pat. Kauniečiai Eurolygos „Top 16“ etape buvo tragiškai sukapoti į gabalus Madrido „Real“ ekipos (72:108). Algų vis laukiantiems žalgiriečiams pagaliau prabudo savigarba. Po pralaimėjimo „Neptūnui“ trenerio postą neapsikentęs paliko Saulius Štombergas, o į jo vietą stojęs nuolankusis Gintaras Krapikas Eurolygos sezoną užbaigė idealiai - pergale namuose prieš „Real“ 87:80. Revanšas? Be abejo! “Savo sezono finiše nukalėme bene geriausią Eurolygos komandą. Tai vis tik gal mes geriausia komanda? Tik tos kelios nesėkmės ir bendra slogi atmosfera mums neleido žengti toliau, bet šiaip viskas yra gerai. Todėl galime sau leisti „Žalgirio“ arenoje tąsytis su net į LKL atkrintamąsias nepateksiančia „Dzūkija“ iki paskutinės minutės.“ Toks požiūris liūdina. Ir kol jis toks išliks, tol klubiniame Europos krepšinyje mes nieko nepasieksime.

Ir čia prieiname Lietuvos krepšinio klasiką - „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovą. Šiuo maču šeštadienį finišuos reguliarusis LKL sezonas. Nežinia, ar turnyrine prasme jos vienai ar kitai komandai bus žūtbūtinės. Vilniečiai iš pirmosios vietos tikrai nenusileis, o „Žalgirio“ darbą pakilti į antrąją vietą lengvina vis dažniau klupinėjantys Klaipėdos ir Prienų klubai. Atmeskime aritmetiką ir pažiūrėkime į komandų sudėtis. Be išankstinio nusistatymų, simpatijų ar antipatijų.

„Žalgiris“: formulė „jaunimas + veteranai“ nepasiteisino

Vytenis Čižauskas iš Artūro Milaknio ir Tado Klimavičiaus rimtai pretenduoja perimti „amžinai perspektyvaus krepšininko“ etiketę. Kažkada NBA naujokų biržoje savo laimę bandyti norėjęs Mindaugas Kupšas vargiai būtų tvirtas starto penketo žaidėjas LKL vidutiniokų klube. Šį sezoną buvo rungtynių, kai maloniai blykstelėjo Artūras Gudaitis, Tomas Dimša, Vytenis Lipkevičius. Tačiau tai buvo Eurolygoje. O kur šis jaunimas buvo per pralaimėtus LKL mačus? Motyvacijos stoka?

Įdomu, kokią energiją parodys pagrindinę komandą papildę Lukas Lekavičius ir Donatas Tarolis. Kasparas Vecvagaras ir Siimas Sanderis Vene traumuoti. Gerai, Paulius Jankūnas ir Martynas Pocius žaidžia ne į minusą, bet ar pats Martynas prieš kelis metus iš savo karjeros nesitikėjo šiek tiek daugiau? Šarūnui Jasikevičiui jau 38-eri ir jo galimybės su charakteriu nebesutampa. Justinas Dentmonas žaidžia pagal nuotaiką, kurią lengvai gali sugadinti apniukęs dangus. Robertas Javtokas – bene vienintelis tikras šviesulys šioje ašarų pakalnėje.

„Lietuvos rytas“: netikusios vadybos pavyzdys

Stepono Babrausko atsidavimas komandai yra sveikintinas dalykas, bet šis sezonas jam nenusisekęs ir vis labiau panašiau į tai, kad geriausios Stepo kaip krepšininko dienos liko kažkur praeityje. Apie Edvino Šeškaus sugebėjimus kalbėti nėra ką, nes juo treneriai nepasitiki net LKL rungtynėse. Juanas Palaciosas - sėkmingiausias vilniečių vadybos pasiekimas praėjusią vasarą. Visgi jam teko Sizifo darbas – lopyti spragas baudos aikštelėje, nes rytiečiai didžiąją sezono dalį nesugebėjo įsigyti tikro ir normalaus vidurio puolėjo. Antanas Kavaliauskas – geras, bet gerokai pavėluotas sprendimas. LKL kovose jis gali atlikti tai, ko iš jo norima.

Renaldas Seibutis visada turi daug energijos, noro bei emocijų, kas jam neretai ir sutrukdo. Vienas iš lyderių – taip, bet ne pagrindinis komandos vedlys. Martynas Gecevičius yra pripažintas snaiperis, bet jis tas žmogus, kuris gynyboje lemiamu metu tikrai paliks savo žmogų laisvą. Gediminas Orelikas – tinkamas Prienų klubui ir studentų krepšinio auksui, bet kol kas tik tiek. Stevanas Jelovacas – temperamentingas serbas, metantis tritaškius, bet nemokantis gintis. Zabianas Dowdellas atvykęs blykstelėjo, tačiau vėliau įjungė autopiloto rėžimą, kuriuo rieda ir toliau. Omaras Cookas yra ar bent jau buvo aukščiausios klasės įžaidėjas, bet „Lietuvos ryto“ jis neišgelbės.

Tautvydas Lydeka – vidutinių gabumų vidurio puolėjas, su kuriuo Eurolygoje „Top 16“ etapas yra tolimas miražas. Darius Songaila dar „įvaro“, bet jo laikas ir nervų sistema senka su kiekvienu maču ir sukramtytos gumos pagalvėle. Eimantas Bendžius – vis dar perspektyvus vaikinas, kurį ant suolo pūdė Aco Petrovičius.