G. Radzevičius: „Į kalbas nereaguoju ir noriu kažką laimėti su „Rytu“

Betsafe-LKL nuotr.

Gytis Radzevičius tęsia savo karjeros sezoną, žerdamasis individualų pripažinimą tiek tarptautinėje arenoje, tiek tėvynėje.

Prieš kelis mėnesius būtent jam atiteko Čempionų lygos grupės etapo naudingiausio žaidėjo laurai, o dabar tokios garbės jis susilaukė ir „Betsafe-LKL“, kur vilnietis tapo kovo mėnesio MVP.

Per keturis sužaistus mačus Vilniaus „Ryto“ vedlys fiksavo 17,3 taško (44 proc. trit., 68 proc. dvit., 89 proc. baud.), 8,3 atkovoto kamuolio, 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir 27,3 naudingumo balo vidurkius.

Tiesa, asmeninės sėkmės puolėjui nepavyko paversti komandine. Lietuvos čempionai darsyk nepasiekė Čempionų lygos atkrintamųjų, o vietiniame fronte teko sugerti smūgius iš Kauno „Žalgirio“ bei Panevėžio „7bet-Lietkabelio“.

Vis dėlto, jei Giedriaus Žibėno eros „Rytas“ yra kažko išmokęs savo sirgalius – tai net jei ir komanda sezono viduryje klumpa, pavasarį ji visada susitelkia ir rimtai pretenduoja į „Betsafe-LKL“ čempionų titulą.

Tuo labiau, potencialo gerinti žaidimą sostinės ekipa turi, ypač, kol į žaidybines schemas vis dar integruojasi klubo naujokai – Parkeris Jacksonas-Cartwrightas bei Artūras Gudaitis – o po traumos sportinę formą tik mėgina susigrąžinti Ąžuolas Tubelis.

Puikus išbandymas G. Radzevičiaus ir jo komandos draugų laukia jau šį sekmadienį, kuomet „Rytas“ trečiajame sezono sostinės derbyje kausis su Vilniaus „Wolves Twinsbet“. Iki šiol tarpusavio akistatose klubai pasidalino po pergalę.

Rungtynes tiesiogiai iš „Twinsbet“ sekmadienį nuo 19 val. transliuos BTV televizija ir Go3. Tačiau prieš tai portalas LKL.lt savo skaitytojams pateikia pokalbį su nuostabų sezoną tęsiančiu G. Radzevičiumi.

– Tapote kovo mėnesio MVP. Šios trys raidės jus lydi šiemet gana dažnai, turint omenyje ir Čempionų lygos grupės etapo MVP titulą. Turbūt būtent šios trys raidės neatsibosta?

– Faktas, kad asmeniniai įvertinimai visada malonūs, kai esi vertinamas už gerą žaidimą. Bet, kaip ir kažkada esu minėjęs, su metais asmeniniai įvertinimai eina į antrą planą ir paprasčiausiai norisi su komanda laimėti. Tada visiems daug smagiau, bet vis tiek asmeniniai įvertinimai malonūs ir nepamaišo.

– Šį sezoną jus visur lydi kalbos apie karjeros sezoną, įspūdingus skaičius, rinktinę vasarą, bręstantį ėjimą į Eurolygą. Matome, kad tos kalbos jūsų žaidimo nepaveikia skaičių ir stabilumo prasme, bet nežinome, kiek tai iš jūsų pareikalauja. Ar lengva tvarkytis su tokiomis kalbomis ir klausimais, kaip šis?

– Sakyčiau, kad tos patirties turiu pakankamai ir suprantu, kad galbūt tos kalbos negali žaidimo paveikti. Supranti, kad, ypatingai sporte, kelios blogesnės atkarpos gali viską nubraukti. Niekada negali užriesti nosies ir turi diena iš dienos dirbti. Vėlgi, Lietuvoje krepšinis yra labai aptarinėjamas. Su kiekviena diena reikia įrodinėti iš naujo, viską statyti ir neleisti, kad tas statinys sugriūtų per kelias dienas. Stengiesi nereaguoti, daryti savo darbą ir žiūrėti į priekį.

– „Ryto“ sirgaliai suinteresuoti jūsų geru žaidimu, bet ne tuo, jog paliktumėte komandą. Ar nesusilaukiate mieste raginimų likti komandoje, pasirašyti naują sutartį? Šią situaciją galbūt būtų galima lyginti su tuo, kas buvo su Šaru „Žalgiryje“, kuomet jis buvo raginamas likti. Šiemet žmonės jums tikriausiai dažnai rodo dėmesį.

– Šaro lygio dar tikrai nepasiekiau, bet kartais būna, ypatingai po rungtynių, kai susitinki kokį faną, ar prieš jas. Būna, kad užmeta repliką, jog pasilikčiau, neičiau į kitas komandas. Manau, normalu, jie palaiko komandą, nori matyti mane joje toliau ir viskas. Visada malonus toks dėmesys, bet dar liko trys mėnesiai sezono. Į kalbas nereaguoju ir noriu kažką laimėti su „Rytu“.

– Per penkerius jūsų metus „Ryte“ šalia jūsų buvo ir Giedrius Žibėnas. Tą sunkų pusmetį prie Donaldo Kairio jis buvo asistentas, bet po to, jam stojus prie vairo, kilo ir jūsų skaičiai, kurie augo nuosekliai per tuos penkerius metus. Visai neseniai treneris yra sakęs, kad nelabai braižo jums skirtų derinių, bet kartais ir užsimena, kad komandos draugai galėtų surasti jums daugiau progų. Kur pats jaučiate trenerio indėlį į savo paties asmeninius rezultatus? Galbūt tai yra idealiai jūsų profiliui sukonstruotas komandinis mechanizmas?

– Sakyčiau, kad tai abipusis ryšys. Tai penktas sezonas – tiek aš trenerių štabą suprantu iš pusės žvilgsnio, tiek jie mane. Jie žino, koks aš žaidėjas, ko iš manęs tikėtis, pasitiki manimi ir aš stengiuosi pateisinti tą pasitikėjimą aikštelėje. Braižas kažkiek keičiasi, bet išlieka daugmaž panašus ir aš žinau, ką ir kaip mes norime žaisti. Galbūt tų derinių negaunu, bet žinau vietas, kur galbūt galiu padaryti kažką papildomai ir pasiimti kamuolį, pamušti jį, progas gaunu iš to, susirenku.

– „15min“ tinklalaidėje „Be driblingo“ buvęs jūsų treneris Erikas Kučiauskas pasakojo, kad maždaug 2016-aisiais yra sutikęs jus pardavinėjantį girą. Tikriausiai tuo metu turėjote daug minčių dėl profesionalo karjeros, kai nebuvote laikomas didžiuliu talentu savo kartoje. Po beveik dešimtmečio įdomu pažvelgti į tuos laikus. Kaip prisimenate savo tuometinius apmąstymus? Ar daug trūko iki to, kad būtumėte metęs krepšinį?

– Dėl tos giros ir man atsiuntė, bet gal treneris sumaišė, nes giros lyg nepardavinėjau. Aišku, buvo visokių darbų, buvau dirbęs ir padavėju, ir dar kažkur po mokyklos baigimo, bet ne, giros nepardavinėjau, gal supainiojo su kažkuo kitu. Tų perspektyvų daug niekada neturėjau, paprasčiausiai kabinausi už kiekvieno šanso, kurį kažkur gaudavau ir žingsnis po žingsnio taip ir gavosi. Kažkur vieną šansą gauni – pasiseka. Kažkur kitą šansą gauni ir taip po truputį eini. Aišku, tie laikai nebuvo patys lengviausi, bet kai nori žaisti krepšinį, sieki savo tikslų, žiūri į tai, kaip į natūralų dalyką.

– Kovas jūsų komandai buvo sunkus – iškritote iš Čempionų lygos, pralaimėjote „Žalgiriui“ ir „7bet-Lietkabeliui“ ir nors šie pralaimėjimai gal nėra skaudūs turnyrinės lentelės prasme, bet psichologiškai jie tikrai nepadeda. Kaip jums pačiam atmintyje įstrigs šis kovas?

– Kovas, manau, tiek mūsų, tiek fanų, tiek aplinkos lūkesčių nepateisino, jie buvo didesni. Aišku, „Betsafe-LKL“ irgi niekada nemalonu pralaimėti, bet žinome, kad viskas spręsis atkrintamosiose. Kalbant apie Čempionų lygą – faktas, tikrai norėjome būti Top-8, bet nepavyko. Sakyčiau, galbūt nebuvome geriausioje savo komandinėje formoje tuo metu ir paprasčiausiai pralaimėjome. Bet yra kaip yra ir turime iš to pasimokyti, suprasti, kokias klaidas darėme, ir dirbti sunkiau, kad būtume pasiruošę „Betsafe-LKL“ atkrintamosioms.

– Metai iš metų gyvenate savotiškoje švilpiko dienoje, kuomet vasarį ir kovą krentate iš Čempionų lygos, o Citadele KMT turnyre nepatenkate į finalą. Ar matote gilumines to priežastis?

– Net nežinau, kiekvienais metais vis tiek kažko pritrūksta. Kaip minėjote, švilpiko diena, kažką turbūt darome blogai. Jei būtų lengva pasakyti, to nebūtų, bet aplinkybės, kažkas gaunasi, kad taip nutinka.

– Iš kitos pusės, tai turėtų reikšti, kad „Betsafe-LKL“ pavasarį įgausite gerą sportinę formą, nes kitaip kol kas nėra buvę. Kokie šiuo sezono momentu yra pozityvūs ženklai apie jūsų komandą? Kas galėtų leisti tikėtis, kad pavasaris ir birželis jums vėl bus sėkmingi?

– Pozityvas yra, kad turime labai gilią rotaciją. Turbūt nėra buvę, kad turime 12 žmonių ir visi gali duoti rezultatą, nėra jokio jaunimo. Tas bus mūsų pranašumas. Dar yra laiko nemažai, turime susižaisti. Ant popieriaus esame gera komanda ir paprasčiausiai turime dirbti, stengtis, nežiūrėti toli ir su kiekvienomis rungtynėmis, treniruote, stengtis dirbti, kovoti vienas už kitą. Jei tą darysime, būsime pasiruošę ir galbūt būsime geroje formoje.

– R.J. Cole’as „Basketnews“ šiuo klausimu pasisakė gana skambiai – net neabejoja, kad jūsų komanda yra geriausia lygoje. Tai – labai amerikietiškas pareiškimas, kokiais lietuviai dažnai nesimėto ir net neabejoju, kad iš jūsų tokių žodžių neišpeši. Kaip jūs reaguojate į tokius žodžius? Neprašote pasilaikyti jų sau? Gal kaip tik tai padeda pakelti komandos moralę?

– Natūralu, turbūt dauguma amerikiečių mėgsta tokias frazes. Jeigu jiems padeda, tai smagu. Manau, R.J. pasitiki savimi ir komanda. Pas kiekvieną turi būti toks mąstymas, kad esame geriausi, nesvarbu, kas nutiktų. Aišku, mes, lietuviai, tokių frazių nemėgstame, viską darome ramiai, nemėgstame duoti antraščių. Turime pasitikėti savimi, savo komanda ir tiek.

– Pastaruoju metu įliejate į komanda naujokus, bet susiduriate su traumomis, kurios tampa trikdžiais procese. Kaip kol kas sekasi tvarkytis su tuo ir kiek tai užtrunka iš jūsų patirties?

– Natūralu, nes tie papildymai labai retai iškart nuo pirmų rungtynių sukuria gerą ryšį, susižaidimą ir panašiai. Jie abu yra geri žaidėjai, gerame lygyje žaidę ir kažkiek laiko geriausiai versijai gauti užtruks. Tiek mes prie jų nesame įpratę, tiek jie prie mūsų. Su kiekviena treniruote, kai lieka tik „Betsafe-LKL“, turime daugiau laiko treniruotėms, susižaidimui gerinti. Tas ryšys gerėja su kiekviena treniruote, kiekvienomis rungtynėmis. Dar du mėnesiai, turėtų užtekti laiko.

– Giedriaus Žibėno etapą „Ryte“ lydi frazė „Stay hungry, stay humble“ (liet. išlik alkanas, išlik kuklus). Kai kurie žaidėjai komandoje nebėra tokie jauni kaip prieš to laikotarpio pradžią, tuo labiau, jau yra ir laimėjusių „Betsafe-LKL“. Toks esate ir jūs. Artūras Gudaitis yra ant slenksčio būti vadinamas veteranu, taip pat yra kai ką pasiekęs karjeroje. Ar jums pavyksta išlaikyti tos frazės prasmę ir likti alkaniems, nepaisant šių aplinkybių?

– Manau, taip. Dažnai gaunasi, kad kai nesame alkani, kenčia rezultatai. Mūsų sudėtis tokia, kad esame paremti ant energijos, atletiškumo, fiziškumo ir kai to nedemonstruojame, mūsų rezultatai krenta. Patys tą suprantame ir visada žinome, kad negalime užriesti nosies. Paprasčiausias dalykas, kuris gali mus atvesti į gerus rezultatus – energija, išlikti kukliems, sunkiai dirbti ir tik tada galėsime kažkokį gerą žaidimą demonstruoti.

– Sekmadienį kausitės su „vilkais“, kurie pastaruoju metu išgyvena duobę. Yra netekčių, bet galbūt jos neturėtų taip smarkiai smukdyti komandos. Kokie akcentai, jūsų akimis, turėtų būti dėliojami šioms rungtynėms? Ar Vilniaus derbyje nesvarbu tai, kaip kam sekėsi pastaruoju metu?

– Derbis yra derbis, niekam nesvarbu, kas geresnėje formoje. Visi žinome, dėl ko žaidžiame. Tiek mes nenorime nusileisti jiems, tiek jie nenori nusileisti. Natūralu, kažkiek papildomos energijos, ažiotažo. Visoje Europoje, kad ir koks derbis bebūtų, komandos ateina prastesnės formos, bet kai žaidi derbyje, ant kortos yra pastatyta daugiau nei per paprastas rungtynes. Nereikia žiūrėti į formas. Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija ir viskas prasideda iš naujo.

– Su kiekvienomis rungtynėmis derbio istorija pildosi. Turbūt įspūdingiausias jos momentas kol kas yra pusfinalio serija, kur visų užsivedimas buvo didelis. Ar įmanoma atkartoti kažką tokio, kas yra atkrintamųjų serija, reguliariojo sezono trečiojo rato mače, kuris galbūt nėra žūtbūtinis nė vienai komandai?

– Aš manau, kad vis tiek tos rungtynės gal ir nelemia labai daug, bet tu supranti, kad tai derbis ir, nori, nenori, tu išsijungti ir sieki laimėti. Nereikia žiūrėti, ar paprastos rungtynės, ar atkrintamųjų. Visada norisi derbį laimėti ir darai viską, kad tai padarytum.

LKL.lt