B. Griciūnas: apie atsakomybę, darbą su M. Schilleriu ir legionieriaus patirtį

Benas Griciūnas vasarą buvo skambiai pristatytas kaip pirmasis naujojo „Gargždų“ klubo naujokas.

Pasirengime traumą patyrus Pauliui Petrilevičiui, šiam centrui teko dviguba atsakomybė, kurią jis prisiėmė be problemų ir Lietuvos krepšinio lygoje, kurią remia „Betsson“, per 24 minutes pelno 10,9 taško, atkovoja 7,9 kamuolio bei renka 16,4 naudingumo balo. Kol kas tokio efektyvumo karjeroje B.Griciūnas dar nebuvo fiksavęs.

Minutės – nesvarbu, svarbu atiduoti viską, ką gali, komandai – tai akcentuoja B.Griciūnas.

Jis į Lietuvą grįžo po beveik trejų metų pertraukos, kuriuos praleido Liublino „Start“, Slupsko „Energa Czarni“, Vechtos RASTA ir Pečo „Peja“ komandose.

„Kai esi ne vietinis žaidėjas, daugiau spaudimo, turi rodyti rezultatus. Lietuvoje iš komandos pusės spaudimo ne tiek daug nei esant užsieniečiu“, – legionieriaus patirtį apibūdina aukštaūgis.

LKL.lt – pokalbis su B.Griciūnu apie metus užsienyje, darbą su Martinu Schilleriu, „Gargždų“ sunkumus ir būsimą mačą su Kėdainių „Nevėžiu-Paskolų klubu“.

Rungtynių sekmadienį pradžia – 16.30 val., jas stebėkite BTV ir „Telia Play“.

– Keletą pastarųjų metų žaidėte užsienyje, kaip susiklostė, kad vasarą nusprendėte grįžti į LKL, kurią remia „Betsson“?

– Buvau atviras viskam. Pernai laukiau ilgiau, tokia buvo mano taktika, bet pasirašiau kontraktą tik spalio viduryje. Šiemet nebenorėjau to daryti. „Gargždai“ buvo vienas pirmųjų klubų, kuris pasiūlė, pašnekėjau su treneriu, sąlygos tenkino ir nusprendžiau grįžti į Lietuvą.

– Buvote pristatytas kaip pirmasis „Gargždų“ klubo naujokas. Ar žiūrint į istoriją ir praeitą šio miesto klubą kilo natūralus nerimas ir dvejonės, pasirašant sutartį?

– Pradžioje tikrai buvo nežinomybės, ypač, kai esi pirmas. Bet pašnekėjau su treneriu, su sporto direktoriumi Arminu, jie sakė, kad viskas bus tvarkoje. Miestas rems, užtikrins organizacijos veikimą. Tai nuramino. Manau, man pasirašius, pasipylė ir kiti kontraktai.

– Ar įžvelgiate per trejus metus įvykusių pokyčių LKL, kurią remia „Betsson“?

– Daug skirtumų nematau. Aišku, pakito komandų skaičius, tada buvo 10. Užsienyje buvau pratęs, kad kai komandų 16 ar 18, sužaidi du ratus ir viskas, o čia ratai keturi. Visi visus žino, visi visus išskautinę. O visa kita panašiai. Lyga ir prieš 3 metus buvo gera, ir dabar veikia gerai. Stengiamasi daryti viską gerai, kad lyga kiltų.

– Kokios patirties parsivežate iš Lenkijos, Vokietijos ir Kosovo, kur žaidėte pastaruosius sezonus?

– Buvo skirtingų patirčių. Lenkijoje viskas buvo nauja – tai patiko. Daug komandų, kitokios kelionės, vykdavome dieną prieš, nakvodavome, pasimėtydavome ir vakare žaisdavome. Vykstant į Kosovą nežinojau, ko tikėtis, bet nustebino iš gerosios pusės. Tik ten irgi žaidė 8 komandos – panašiai kaip Lietuvoje. Komandos atsiveždavo neblogus užsieniečius, remdavo žaidimą jais. Skirtumas tas, kad ten aikštėje turi būti du vietiniai, tad ekipų rezultatai priklausydavo, kokius vietinius turi.

Kai esi ne vietinis žaidėjas, daugiau spaudimo, turi rodyti rezultatus. Lietuvoje iš komandos pusės spaudimo ne tiek daug nei esant užsieniečiu.

– Tauras Jogėla neseniai lenkų žiniasklaidai lygino jų ir mūsų šalies lygas, pranašumą įžvelgdamas Lenkijoje. Koks būtų jūsų palyginimas?

– Sunku palyginti. Manau, lygos panašios, bet skiriasi komandų kiekis. Kas man patiko Lenkijoje, kad nėra didelio skirtumo tarp ekipų lygio kaip pas mus. „Žalgiris“ ar „Rytas“ turi atspirtį nuo kitų, Lietuvoje maždaug žinai, kas bus top 3. O Lenkijoje net neįsivaizduoji, kas laimės lygą, nes vos ne 16 komandų gali žaisti viena su kita. Kai žaidžiau aš, „Anwil“ išgyveno 11 pergalių seriją ir atrodė, kad čia jau viskas aišku, bet galiausiai net nepateko į pusfinalį.

Tame ir yra skirtumas – į kiekvienas rungtynes einant nežinosi rezultato, o Lietuvoje vis tiek dvi komandos labai skiriasi nuo likusių. O bendras lygis, manau, panašus, jei tarpusavyje žaistų lenkų ir lietuvių ekipos.

– Vechtos komandoje jus treniravo Martinas Schilleris. Kokį įspūdį paliko buvęs Kauno „Žalgirio“ strategas ir ar su juo kažkiek tekdavo pasikalbėti lietuviško krepšinio temomis?

– Jei atvirai, mes su juo pašnekėdavome, jis turėjo gerus atsiliepimus apie Lietuvą ir „Žalgirį“. Jis sekdavo rezultatus LKL ir sekdavo „Žalgirį“. Kaip treneris jis man irgi patiko, mums neblogai sekėsi, laimėjome prieš Berlyno ALBA, Miuncheno „Bayern“, buvome pakilę iki ketverto. Tik gale sezonas nesusiklostė. Iš mano pusės apie jį tik geri atsiliepimai – tiek kaip apie trenerį, tiek žmogiškąją pusę už aikštelės. Tos pačios treniruotės buvo labai profesionalios.

– Kol kas jūsų sezonas Gargžduose – solidus, prisidėjo ir daugiau atsakomybės, kai žaisti negalėjo Paulius Petrilevičius. Kaip tą atsakomybę priėmėte ir kiek malonu yra jaustis svarbia komandos dalimi?

– Esame su Pauliumi du centrai, laiką turime dalintis. Jis patyrė traumą draugiškose rungtynėse, bet man nesvarbu, kiek laiko žaidžiu, vis tiek išeinu ir bandau daryti savo dalykus, padėti komandai laimėti. Kai žaidi ilgiau, gal labiau pajauti ritmą, skirtumas tik tas, bet šiaip negalvoju, 20 ar 30 minučių, bandau daryti viską.

– Pastarasis jūsų sezonas LKL, kurią remia „Betsson“, buvo Panevėžyje, kur nežibėjote. Ar grįžote su noru parodyti, koks galite būti vietinėje lygoje?

– Nebuvo, kad galvočiau, jog turiu kažką įrodyti Lietuvai. Etapas „Lietkabelyje“ nebuvo toks blogas, kaip atrodė iš statistinės pusės, ta pusė sezono nepadaro tavęs blogesniu žaidėju. Lietuvoje buvau žaidęs keletą metų ir visi žinojo, koks aš žaidėjas.

– Per pirmą ratą jus patį rimčiausiai pristabdžiusi buvo tik Vilniaus „Ryto“ priekinė linija, ar ją išskirtumėte kaip bene solidžiausią lygoje?

– Faktas, jų priekinė linija gera, Gudaitis – aukšto lygio krepšininkas, turintis susidomėjimą iš Eurolygos. Sunku prieš jį žaisti. Tas pats mano pažįstamas Wiley. „Rytas“ turi pajėgią priekinę liniją, prieš šią komandą man buvo sudėtingiausios rungtynės sezone.

– Šiuo metu „Gargždų“ ekipa yra aštuntoje turnyro lentelės vietoje su 2 pergalėmis bei 6 pralaimėjimais. Kokių galvos skausmų turite, norint iš jos pakilti?

– Tikrai buvo artimų kovų, kur turėjome šansą laimėti, bet jį paleidome. Atrodo, esame arti pergalių, bet rezultatas rodo, kur esame dabar. Turime dirbti, stengtis, grįžo Paulius, kuris padės baudos aikštelėje, manau, pergalės ateis.

Treneris yra sakęs: esame nauja organizacija, turime susižaisti, viskas priklauso, kokia energija išeiname. Būna bangavimų rungtynių eigoje, turime išlaikyti tempą ir žaisti visas rungtynes su didele energija, o pergalės su laiku ateis. Gaila, nesigavo jų paimti ten, kur galėjome, prieš Kėdainius, Šiaulius... Būtų kita situacija.

– Kaip palaikote optimizmą rūbinėje?

– Tikrai turime gerą atmosferą, visi gerai sueiname ir tikime, kad galime laimėti. Optimizmo yra daug, einame į rungtynes su nusistatymu laimėti.

– Sekmadienį laukia susitikimas su „Nevėžiu-Paskolų klubu“, kuriam sykį pralaimėjote, bet taip pat esate įveikę Citadele KMT. Kaip nugalėti šį varžovą?

– Visų pirma, energija. Namų rungtynės mums sekasi geriau, išeiname su didesne energija, padeda sirgalių palaikymas. Žiūrime praeitas rungtynes, darome išvadas, manau, treneris sugalvojo rungtynių planą, kurį bandysime išpildyti kuo geriau.

LKL.lt