„Kalkite mane prie kryžiaus“: rezultatyviausi visų laikų „Ryto“ žaidėjų pasirodymai

LKL, kurią remia „Betsson“ / R. Lukoševičiaus nuotr.

Kovo 22 d. akistatoje tarp Vilniaus „Ryto“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ išvydome tai, ko LKL, kurią remia „Betsson“, aistruoliams teko laukti beveik 30 metų.

Ignas Sargiūnas savo sirgalių akivaizdoje pelnė 43 taškus, pataikė 9 tritaškius iš tiek pat bandymų ir surinko 58 naudingumo balus. Pasirodymo vyšnia ant torto tapo gynėjo paskutinis pataikytas tolimas metimas, po kurio krepšininkui beliko tik pirštu besti į marškinėlių numerį – 43.

„Ryto“ krepšininkas atsidūrė 14-15 rezultatyviausių pasirodymų LKL, kurią remia „Betsson“, sąrašo vietoje. Visgi vienu aspektu I. Sargiūno pasiekimas neturi sau lygių – gynėjas pagerino lygos visų laikų pataikytų tritaškių iš tiek pat galimų rekordą.

Po tokio rezultato, sukėlusio didelį ažiotažą tarp krepšinio sirgalių, iškilo vienas esminis klausimas: kurioje „Ryto“ rezultatyviausių žaidėjų sąrašo vietoje nugula šis I. Sargiūno dominavimas?

LKL akademija powered by Citadele jums pristato visų laikų rezultatyviausius „Ryto“ žaidėjų pasirodymus LKL, kurią remia „Betsson“, istorijoje. Sąraše kiekvienas krepšininkas pateikiamas tik vieną kartą, atsižvelgiant į jo per vienerias rungtynes pelnytą didžiausią taškų skaičių.

Prieš neriant į geriausių pasirodymų devintuką – keli paminėjimo verti atvejai, likę visai šalia. Keturi žaidėjai – Virginijus Sirvydis, Aurimas Palšis, Tomislavas Zubčičius bei Arvydas Macijauskas – yra pasižymėję 31 tašku. Reikšmingiausias tarp jų buvo žudiku kūdikio veidu pramintas Macas: jis 2002 m. lemiamame finalo serijos mače būtent tiek taškų sukratė į Kauno „Žalgirio“ krepšį ir atvedė klubą į vos antrąjį istorijoje lygos titulą.

Po 32 taškus yra pelnę trys žaidėjai – Davidas Loganas, Ivanas Buva ir Jordanas Walkeris, tą padaręs ne per seniausiai. Abu amerikiečiai tiek taškų rinko prieš Kėdainių ekipą, o kroatas savo ruožtu baudė „Žalgirį“.

7-9 vieta – Margiris Normantas, 34 taškai

2024 m. spalio 26 d. Vilniuje susitiko „Rytas“ ir svečiai iš Šiaulių. Jau po pirmų šešių sekundžių Vilniaus ekipos vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas užsidirbo techninę pražangą, tad visiems arenoje susirinkusiems buvo akivaizdu, kad laukia įtempta dvikova, kuri pareikalaus daugybės nervų ląstelių.

Nors „Šiauliai“ pirmajame kėlinyje kiek pabėgo į priekį, R.J. Cole‘ o ir Margirio Normanto pastangos sumažino skirtumą iki vieno taško. Saulės miesto komandos gretose išsiskyrė legionierius Gerry Blakesas, kuris ne tik tempė savo komandą, bet ir mėgino sustabdyti liepsnojantį M. Normantą.

Po ilgosios pertraukos ir toliau sirgaliai stebėjo NBA puolimą primenantį mačą. Prie uraganinio Šiaulių taškų rinkimo prisidėjo ir Lukas Uleckas, bet jo pastangos nesutrukdė „Rytui“ perimti iniciatyvos ir pelnyti 38 taškus per trečiąjį kėlinį. Lemiamame ketvirtyje M. Normantas ir toliau buvo nesulaikomas, pelnė šimtąjį tašką ir užtvirtino svarbią pergalę.

Vilnietis surinko 34 taškus, pataikė 5 tritaškius ir įmėtė visas 7 baudas. Akivaizdu, kad tarp jo ir tiesioginio varžovo G. Blakeso vyko puolimo lenktynės, nes pastarasis pelnė 30 taškų. Visgi M. Normanto sąskaitoje buvo daugiau taškų, kurie ir nulėmė rungtynių baigtį.

7-9 vieta – Marcusas Fosteris, 34 taškai

2023 m. gruodžio mėnesio pabaigoje pasirodė naujiena, jog Marcusas Fosteris grįžta į „Rytą“. Jau antrose rungtynėse su Vilniaus ekipos apranga amerikietis sukratė 30 taškų į Jonavos krepšį. Mače su „vilkais“ gynėjui netrūko pasitikėjimo savimi, o jo 31 pelnytas taškas ir 6 pataikyti tritaškiai visiems priminė, jog, bent jau tądien, Vilniuje vilkas buvo tik vienas.

Finale laukė akistata su „Žalgiriu“ ir net nereikia sakyti, jog tuometiniai vicečempionai, kurie nusileido žalgiriečiams serijoje 2:3, čempionų taurės troško labiau nei bet ko kito. Po slogesnių pirmųjų dviejų mačų M. Fosteris atsitiesė ir trečiose rungtynėse pelnė 25 taškus, bet net toks pasirodymas neleido švęsti pergalės. Iš Teksaso kilęs krepšininkas žinojo, jog jam būtina pelnyti dar daugiau, kad galutinai uždarytų seriją.

Jau nuo pirmų finalinių rungtynių sekundžių buvo aišku, kad tai bus M. Fosterio rungtynės. Gynėjas dominavo viso mačo metu ir baigė susitikimą su 33 taškais. Jo lemiamas dvitaškis išplėšė „Rytui“ žūtbūtinę pergalę ir po metų pertraukos sugrąžino vilniečiams čempionų taurę.

Vis dėlto net šios rungtynės nėra amerikiečio rezultatyviausias mačas. 2022-2023 m. sezono lapkričio 6 d. įvyko pirmasis tų metų derbis. Šis amerikietis buvo skambus vilniečių pasirašymas, kuris jau tų rungtynių metu pateisino visus lūkesčius.

Gynėjas demonstravo stabilų pataikymą viso mačo metu, pataikydamas 6 tritaškius iš 9 ir pelnydamas net 34 taškus. Verta paminėti ir tai, jog žaidėjas surinko 11 iš paskutinių 13 „Ryto“ taškų, o po lemiamo tolimo dūrio rankos pamojavimu palinkėjo „Žalgirio“ sirgaliams gero kelio namo.

7-9 vieta – Chuckas Eidsonas, 34 taškai

Chuckui Eidsonui 2008-2009 m. sezonas žymi antrus metus, praleistus Vilniaus klube. Būtent tada amerikietis tapo tikru išreikštu lyderiu, kuris perimdavo ekipos vadžias, kai to labiausiai reikėdavo. Ne veltui puolėjas iki šiol yra daugelio laikomas geriausiu visų laikų „Ryto“ žaidėju.

Kadangi žalgiriečiai po reguliaraus sezono užsitikrino pirmąją turnyrinės lentelės vietą, pirmosios finalo rungtynės buvo žaidžiamos Kauno sporto halėje. „Lietuvos rytas“ jau nuo pirmų minučių spaudė varžovus, provokavo jų klaidas, perimdavo kamuolius ir susikūrė nežymų pranašumą švieslentėje.

Trečiajame kėlinyje vilniečiai įjungė aukštesnę pavarą ir ketvirtį laimėjo rezultatu 27:10. Nors žalgiriečiai sugebėjo lemiamame kėlinyje įmesti 29 taškus, tai nesutrukdė Rimo Kurtinaičio treniruojamai komandai švęsti pergalės priešininkų arenoje. Amerikietis pelnė 30 taškų, pataikęs net 11 baudos metimų iš 13 bandymų.

Antrose finalo rungtynėse „Lietuvos rytas“ namie rezultatu 100:58 nepaliko jokių vilčių kauniečiams. Po tokio „Žalgirio“ fiasko visų dėmesys buvo nukreiptas į trečiąsias serijos rungtynes, kuriose Pauliaus Jankūno vedamiems žalgiriečiams pavyko sušvelninti serijos rezultatą iki 2:1.

„Lietuvos rytas“ žinojo, kad ketvirtojo mačo baigtis taps visos serijos lūžio tašku. Visų rungtynių metu abi komandos nuolatos keitėsi laiminčiosios pusės vaidmeniu ir neketino be kovos paleisti pergalės iš rankų. Kauniečiai į nuostabų vilniečių dvitaškių pataikymą atsakė taiklių tolimų metimų skaičiumi. Viskas nusikėlė į pratesimą, kuriame žalgiriečiai turėjo pripažinti varžovų pranašumą.

Puolėjas per 42 aikštelėje praleistas minutes pelnė 34 taškus, pataikė 13 baudos metimų ir sugriebė net 10 kamuolių. Po tokio nepakartojamo amerikiečio pasirodymo „Lietuvos rytas“ buvo kaip ant sparnų ir be vargo susitvarkė su kauniečiais penktose serijos rungtynėse bei kėlė čempionų taurę.

Kaip tąkart sakė kauniečiams vadovavęs Gintaras Krapikas, „kalkite mane prie kryžiaus“, bet tą dieną Ch. Eidsonas buvo tiesiog nesustabdomas.

4-6 vieta – Saulius Kuzminskas, 35 taškai

2004 m. kovo 13 d. Vilniaus „Lietuvos rytas“ nepaliko absoliučiai jokių vilčių Kauno „Atletui“. Vilniečiai laikinosios sostinės komandą įveikė rezultatu 122:84 ir nors laimėjusios ekipos pusėje netrūko krepšininkų, kurie surinko dviženklį taškų skaičių, labiausiai savo dominuojančiu žaidimu išsiskyrė Saulius Kuzminskas.

„Lietuvos rytas“ jau po pirmojo kėlinio praktiškai užsigarantavo pergalę, kai įmetė net 40 taškų. Tuo tarpu varžovai pasižymėjo vos 11 taškų. Antrasis kėlinys „Atletui“ sekėsi kur kas geriau, o tai neleido vilniečiams dar labiau pabėgti į priekį. Nepaisant to, po pirmosios rungtynių pusės S. Kuzminsko tempiama komanda savo sąskaitoje turėjo dvigubai daugiau taškų nei jų varžovai.

Po ilgosios pertraukos buvo jaučiamas nežymus atsipalaidavimas iš „Lietuvos ryto“ – po triuškinančios pirmosios pusės vilniečiai trečiąjį kėlinį pralaimėjo rezultatu 28:26. Visgi ketvirtajame kėlinyje neliko jokių klausimų, kas tądien taps nugalėtojais. Vilniaus ekipa dvitaškius pataikė net 80,4 proc. taiklumu, o atkovotų kamuolių skaičius siekė 35.

S. Kuzminskas pasižymėjo 35 taškais, neišmetęs nė vieno tritaškio. Kita vertus, krepšininkui tolimi metimai net nebuvo aktualūs, nes jis dominavo baudos aikštelėje – vilnietis pataikė 15 dvitaškių iš 17 ir 5 baudas iš 7. Be to, žaidėjas, sugriebęs net 12 atšokusių kamuolių, užfiksavo dvigubą dublį.

4-6 vieta – Ramūnas Šiškauskas, 35 taškai

Ramūnas Šiškauskas 2002-2003 m. sezone LKL, kurią remia „Betsson“, pelnydavo po 16,4 taško per rungtynes ir šiuo rezultatu nusileido tik komandos lyderiui A. Macijauskui.

2002 m. gruodžio 7 d. iš Kaišiadorių kilęs žaidėjas į Šiaulių ekipos krepšį įmetė 30 taškų, pataikęs net 16 baudų iš 19 bandymų. Visgi net toks pasirodymas ir 35 praleistos minutės aikštelėje nepadėjo „Lietuvos rytui“ pasiekti pergalės prieš „Šiaulius“.

Tuo tarpu lapkričio 2 d. rungtynėse tarp „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ R. Šiškauskas pelnė 33 taškus. Akivaizdu, kad sostinės ekipos žaidėjams įsijungia visiškai kitoks mentalitetas ir motyvacija derbio metu. Vis dėlto ir šis mačas nėra krepšininko rezultatyviausias pasirodymas. Tam mums reikia nusikelti į 1998-1999 m. sezono sausio 8 dienos mačą.

Puolėjas jau pirmajame sezone, atstovaudamas Vilniaus ekipai, į Klaipėdos „Neptūno“ krepšį įmėtė 35 taškus, atkovojo 5 kamuolius ir surinko 31 naudingumo balą. Žaidėjas greitai prisitaikė prie „Lietuvos ryto“ žaidimo stiliaus ir svariai prisidėjo prie iškovotų pergalių.

4-6 vieta – Šarūnas Jasikevičius, 35 taškai

Šarūno Jasikevičiaus, kaip profesionalaus krepšininko, karjera prasidėjo „Lietuvos ryte“ 1998-1999 m. sezone. Jis tuomet rinko po beveik 18 taškų, atlikdavo daugiau nei 5 rezultatyvius perdavimus per mačą, o tritaškius metė net 48 proc. taiklumu. Kartu su A. Giedraičiu jie buvo nesustabdomas vilniečių duetas.

Nors iš Kauno kilęs krepšininkas turėjo daug įspūdingų rungtynių, jo rezultatyviausios rungtynės įvyko gruodžio 4 d. prieš Klaipėdos „Neptūną“, o po kiek daugiau nei mėnesio, kaip jau žinome, į šios komandos krepšį R. Šiškauskas įmetė identišką taškų kiekį.

Visų rungtynių metu abi komandos neketino nusileisti viena kitai ir po kiekvienų varžovo taškų atsakydavo savo rezultatyviomis atakomis. Svečių iš Klaipėdos taiklių tolimų metimų procentas buvo kur kas aukštesnis, bet net ir tai neleido jiems triumfuoti. „Lietuvos rytas“ po įtemptos kovos kėlė kumščius į viršų ir šventė pergalę rezultatu 97:90.

Tą dieną Š. Jasikevičius surinko 35 taškus, pataikęs 6 tritaškius ir 12 baudos metimų. Kitais metais krepšininkas žaidė Liublianos „Olimpijoje“, o po šios karjeros stotelės persikėlė į Barselonos klubą, su kuriuo tame pačiame sezone laimėjo Eurolygą.

3 vieta – Mindaugas Girdžiūnas, 37 taškai

2019 m. kovo 16 d. rungtynės tarp „Ryto“ ir „Šiaulių“ pareikalavo pratęsimo. Nepakartojamas Mindaugo Girdžiūno žaidimas padėjo vilniečiams išnešti sveiką kailį ir džiaugtis pergale.

Dainiaus Adomaičio auklėtiniai jau nuo pirmų minučių strigo ir leido svečiams pabėgti į priekį. Nors „Rytas“ ir pabaigė pirmąjį kėlinį turėdamas šiokią tokią persvarą, antrąjį kėlinį geriau sužaidę Saulės miesto krepšininkai į ilgąją pertrauką išėjo pirmaudami rezultatu 49:46.

M. Girdžiūnas per pirmąją mačo pusę veiksmingai naudodavosi jam palankiais išsikeitimais, apžaisdavo savo tiesioginius gynėjus ir taip perėmė Vilniaus ekipos lyderio vaidmenį į savo rankas. Po trečiojo ketvirčio rezultatas tapo lygus, tad viskas sprendėsi ketvirtajame kėlinyje.

Nors per paskutines dešimt rungtynių minučių Vilniaus komandos gretose atsirado tų, kurie padėjo M. Girdžiūnui priartinti ekipą prie pergalės, kamuolys lemiamomis akimirkomis buvo jo rankose. Gynėjas vien per šį ketvirtį surinko 16 taškų ir likus kiek daugiau nei sekundei iki rungtynių pabaigos išlygino rezultatą.

Pratęsime Klaipėdietis pelnė dar 7 taškus, kurie leido švęsti sunkią pergalę. M. Girdžiūnas iš viso surinko 37 taškus, pataikydamas 7 tritaškius iš 8, ir taip įsirašė į klubo istoriją, tapdamas trečiu daugiausiai taškų per LKL, kurią remia „Betsson“, rungtynes surinkusiu „Ryto“ žaidėju.

2 vieta – Andrius Giedraitis, 41 taškas

1999 m. vasario 18 d. Šiaulių „Šiauliai“ stojo į dvikovą prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“. Nors neišliko daug informacijos apie šias rungtynes, vienas dalykas yra aiškus: buvo pasiektas Vilniaus ekipos žaidėjo pelnytų taškų rekordas per vienerias rungtynes, kuris vos prieš kelias savaites krito.

Pirmoji mačo pusė geriau sekėsi Saulės miesto krepšininkams, kurie gerai pataikė iš toli ir efektyviai kurdavo progas savo lyderiui Donatui Slaninai. Situacija pasikeitė, kai vilniečiai perėmė kontrolę antroje rungtynių pusėje. Aukštas pataikytų baudų metimų procentas, atkovoti kamuoliai ir pavyzdingas kamuolio dalijimasis leido vilniečiams triumfuoti rezultatu 87:79.

A. Giedraitis vos vieną minutę stebėjo rungtynių eigą nuo atsarginių žaidėjų suolelio, o per kitas – dominavo krepšinio aikštelėje. Marijampolietis pataikė visus 8 išmestus dvitaškius, 5 tritaškius ir 10 baudų metimų, taip surinkdamas net 41 tašką.

Tikriausiai tuo metu nedaug kas galėjo pagalvoti, kad prireiks ketvirčio amžiaus, jog šis Vilniaus komandos rekordas būtų pagerintas.

1 vieta – Ignas Sargiūnas, 43 taškai

2026 m. kovo 22 d. Ignas Sargiūnas prieš Panevėžio „Lietkabelį“ sumušė visų laikų „Ryto“ rezultatyvumo rekordą. Tokios rungtynės jam, kai gerino ne tik asmeninius, bet ir lygos rekordus, pelnė geriausio kovo mėnesio krepšininko apdovanojimą.

Vilniečiai jau nuo pirmų mačo akimirkų norėjo įrodyti, kad sieks visomis išgalėmis apginti namų arenos sienas. „Rytas“ rungtynes pradėjo dviem taikliais tritaškiais, bet panevėžiečių spurtas ir Pauliaus Danusevičiaus žaidimas leido svečiams išsiveržti į priekį rezultatu 28:23. Antrajame kėlinyje sostinės ekipa atsakė savo spurtu ir perėmė iniciatyvą į savo rankas.

Antroje rungtynių pusėje visas puolimas buvo patikėtas I. Sargiūnui, kuris ne tik buvo nesustabdomas su kamuoliu, bet ir apsaugodavo krepšį nuo lengvų varžovų taškų. Vilniečiai šias rungtynes laimėjo rezultatu 96:81, bet akivaizdu, jog visos akys po mačo buvo nukreiptos į iš Kauno kilusį žaidėją.

Gynėjas per pirmąją rungtynių pusę pelnė 10 taškų ir nedaug kas būtų pasakę, jog per kitas 20 minučių krepšininkas gerins lygos rekordus. Nuo trečiojo kėlinio gynėjas ėmėsi atsakomybės ne tik puolime, bet ir gynyboje. Daugeliui sirgalių arenoje ar prie televizoriaus ekrano galėjo pasirodyti, jog jis paprasčiausiai negali pramesti. Tiesą sakant, jie buvo iš dalies teisūs.

„Ryto“ lyderis mačą baigė pataikęs 6 baudos metimus iš tiek pat galimų, 9 tritaškius iš 9 bandymų ir prametęs vos 1 dvitaškį iš 6. Be to, gynėjas per 29 aikštelėje praleistas minutes sugebėjo surinkti 58 naudingumo balus. Sunku ir pagalvoti, kaip atrodytų jo statistika, jei jis būtų rungtyniavęs visas 40 minučių.

Apskritai kalbant, I. Sargiūno 58 naudingumo balų rungtynės yra penktas naudingiausias mačas visos lygos istorijoje, o jo 9 pataikytų tolimų metimų iš tiek pat galimų bandymų pasirodymas neturi sau lygių.

Likus vos 10 sekundžių iki mačo pabaigos gynėjas jau buvo surinkęs 40 taškų, neprametęs nei vieno tritaškio, ir atsidūrė antroje klubo sąrašo vietoje pagal rezultatyviausias rungtynes. Žinoma, Ignas nebūtų Ignu, jei nebūtų ryžęsis mesti tritaškio per iškeltas varžovo rankas, kuris jį galutinai įtvirtino pirmoje sąrašo vietoje.

Po šio tritaškio I. Sargiūnui beliko tik pirštu besti į marškinėlių numerį – 43. Turbūt net neįmanoma sugalvoti geresnės rekordiško pasirodymo baigties.

Iš sąrašo matyti, kad „Ryto“ žaidėjams itin gerai sekasi pelnyti taškus prieš amžiną varžovą „Žalgirį“.

Kitas šio turtinga istorija pasižyminčio derbio mačas mūsų laukia jau sekmadienio vakarą. Rungtynes nuo 16.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“.

Čempionų lygos finalo ketvertą pasiekę vilniečiai ketvirtąsyk reguliariajame surems ginklus su Eurolygos atkrintamosiose rungtyniausiančiais kauniečiais.

Iki šiol vykusiuose trijuose mačuose, kaip ir Citadele KMT finale, dominavo „Žalgiris“, tad „Rytui“ norint pirmąsyk šiemet pranokti žaliai baltus gali prireikti kažko panašaus į tai, apie rašyta šiame tekste. Juolab, aukščiausiai šiame sąraše įsitaisęs žaidėjas jau parodė, kad yra tam pasiruošęs.

LKL.lt