Ch. Bueno: „Jeigu NBA nori bendradarbiauti su mumis, klubai turi tapti šio modelio dalimi“

Eurolygos vadovas Chusas Bueno atskleidė, kokiomis sąlygomis turnyro klubai būtų pasirengę bendradarbiauti su NBA. 

Pasak ispano, klubai yra atviri galimam susitarimui, tačiau nori išsaugoti įtaką priimant sprendimus ir ieško finansiškai patrauklesnio modelio.

Europos krepšinyje ir toliau verda diskusijos dėl NBA planų kurti atskirą turnyrą Senajame žemyne. Amerikiečiai siekia pradėti naujas varžybas, tačiau Eurolygos vadovybė tikisi, kad abi pusės ras bendrą kalbą ir išvengs rinkos susiskaldymo.

Ch. Bueno teigimu, Eurolygos klubai neatmeta galimybės įsitraukti į bendrą projektą, tačiau tam reikėtų atsižvelgti į visų suinteresuotų komandų interesus.

„Jeigu NBA nori ateiti į Europą ir bendradarbiauti su mumis, klubai turi tapti šio modelio dalimi. Taip pat būtina aptarti finansines sąlygas. Šis klausimas jau yra svarstomas.

Klubai yra atviri galimybei prisijungti, tačiau visi nori dalyvauti. Taip pat ieškome geriausio būdo, kaip tai padaryti, kad nereikėtų investuoti tokių didelių sumų“, – kalbėjo Eurolygos vadovas.

Spalio pradžioje Eurolygos akcininkai atmetė pirmąjį NBA pasiūlymą dėl galimo bendradarbiavimo. Skelbta, kad amerikiečiai siūlė klubams pasidalyti daugiau nei 500 mln. eurų, tačiau kiekvienam norinčiam prisijungti prie naujojo projekto būtų tekę investuoti po 440 mln. eurų.

Nepaisant nesėkmingų pirmųjų derybų, Eurolyga durų NBA neužtrenkė.

„Jeigu NBA pateiks kitų pasiūlymų, mes esame pasirengę kalbėtis. Tačiau tuo pat metu toliau plėtosime savo Eurolygos modelį“, – teigė Ch. Bueno.

Ispanas pripažino, kad NBA turi didžiulę patirtį rinkodaros srityje, geba kurti stiprius prekės ženklus ir sėkmingai plėstis tarptautinėje rinkoje. Jo nuomone, amerikiečių patirtis galėtų paspartinti Eurolygos augimą.

Vis dėlto Ch. Bueno pabrėžė, kad Eurolyga taip pat turi svarbių pranašumų – ilgametę infrastruktūrą, stiprius klubus ir ištikimas sirgalių bendruomenes.

Pasak vadovo, Eurolyga per 26 metus sukūrė produktą, turintį maždaug 94 mln. gerbėjų. Todėl bet kokiame susitarime privalu įvertinti jau sukurtą organizacijos vertę ir klubų indėlį.

Vienas svarbiausių klausimų galimose derybose – kas kontroliuotų naująjį projektą.

Ch. Bueno aiškiai pabrėžė, kad Eurolygos klubai neketina atsisakyti teisės patys spręsti savo ateitį.

„Klubų pozicija yra labai aiški – jie nori dalyvauti priimant sprendimus. Jie sukūrė lygą, kurios savininkai yra patys, todėl nori ir toliau spręsti dėl jos ateities“, – sakė ispanas.

Eurolygos vadovas taip pat perspėjo, kad naujo turnyro atsiradimas, neįtraukiant visų dabartinių Eurolygos klubų, gali dar labiau suskaidyti Europos krepšinį.

Jo teigimu, dalis komandų jau yra išreiškusios nepasitenkinimą galimybe likti už būsimo susitarimo ribų.

„Eurolyga ir Europos taurė niekur nedings. Kai kurie klubai man jau sakė, kad jeigu susitarsime su NBA ir paliksime juos nuošalyje, jie kurs savo varžybas.

Jeigu neišspręsime problemos visiems, turėsime dar daugiau turnyrų, kad ir kokiais pavadinimais jie vadintųsi“, – perspėjo cJ. Bueno.

Jis taip pat nesutiko su NBA atstovų pateikiamais finansiniais skaičiavimais, kuriais siekiama parodyti, kad naujasis projektas klubams būtų pelningesnis.

Eurolygos vadovas atkreipė dėmesį, kad investicijos į naują franšizę gali būti labai didelės, todėl būtina vertinti ne tik galimas pajamas, bet ir riziką bei atsipirkimo perspektyvas.

Nepaisydama diskusijų su NBA, Eurolyga toliau įgyvendina savo plėtros planą.

Nuo 2026–2027 m. sezono numatoma išplėsti turnyrą nuo 20 iki 24 komandų. Taip pat siekiama pereiti prie franšizių modelio, kuris klubams suteiktų daugiau finansinio stabilumo ir aiškesnes ilgalaikes perspektyvas.

Krepsiniozinios.lt