R. Kurtinaitis – apie M. Grigonį CSKA, FIBA pusfabrikatį ir nuo Šaro pavargusius žalgiriečius

R. Kurtinaitis – apie M. Grigonį CSKA, FIBA pusfabrikatį ir nuo Šaro pavargusius žalgiriečius

VTB ir Barcelona nuotr.

Rimas Kurtinaitis nebendravo su Rusijos žiniasklaida nuo 2021 metų sausio, kai buvo atleistas iš Maskvos srities "Chimki" klubo, rašo Eurobasket.lt

Išimtį 61-erių specialistas padarė dienraščiui "Sport-Express". Pateikiame sutrumpintą interviu.

Kaip jums sekasi?

– Ačiū, viskas tvarkoje. Daug laiko praleidžiu užmiesčio name, 160 km nuo Kauno. Mėgaujuosi gamta, žvejyba ir žiūriu daug krepšinio.

Kokia koronaviruso situacija Lietuvoje?

– Kasdien išaiškinama 2-2,5 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Nedidelei Lietuvai tai yra dideli skaičiai. Tačiau yra griežta kontrolė. Į didžiąsias parduotuves, sporto renginius, koncertus gali patekti tik su galimybių pasu. Jei jo neturi, tavo judėjimas šalyje yra smarkiai apribotas.

Jūs turite šį pasą? Ryžotės skiepui?

– Ne, aš persirgau dar prieš metus Maskvoje ir iki šiol turiu antikūnių. To pakanka galimybių paso gavimui. O skiepytis kol kas neskubu. Kol kas daug klausimų dėl šalutinio poveikio.

Vasarą Lietuva nesugebėjo laimėti olimpinės kvalifikacijos Kaune, finale nusileido Slovėnijai. Tai buvo skaudus smūgis šaliai?

– Sunkus. Per 30 metų mes pirmą kartą nepatekome į olimpiadą, nors tam padarėme viską, kas įmanoma. Federacija sumokėjo FIBA už leidimą surengti turnyrą Kaune, į tribūnas įleido sirgalius. Gali būti, kad tai mums padarė meškos paslaugą. Visą sezoną krepšininkai žaidė be žiūrovų, o čia pilna arena aistruolių. Gal šis spaudimas buvo nereikalingas.

Tačiau ir Slovėnija atrodė labai gerai. Dončičius visus žudė, niekas negalėjo jo uždengti. Gaila, mes prarandame pozicijas. Kažkada Lietuva buvo FIBA reitingo trejete, o dabar esame tik dešimtuko pabaigoje. Per pastaruosius penkerius metus negalime laimėti medalių nei su jaunimo, nei su nacionaline rinktinėmis. Moterų krepšinis Lietuvoje seniai prarastas. Taigi, laikai nelengvi.

Naujuoju rinktinės treneriu tapo "Parmos" strategas Kazys Maksvytis. Jis gali suteikti komandai naujo impulso?

– Jis labai gerai pažįsta kartą, kuri dabar atlieka pagrindinius vaidmenis. Su jais laimėjo tris Europos bei vieną pasaulio (U 20) čempionatą, Gal jis turės geresnį kontaktą su žaidėjais, nei jo pirmtakas. Kita vertus, Kazys pateko į labai nepalankias sąlygas. Lapkritį prasideda atranka į pasaulio pirmenybes, o rinktinėje vyksta kartų kaita. Iš tų žmonių, kad žaidė olimpinėje atrankoje, šeši žmonės baigė karjerą nacionalinėje komandoje. Be to, nesibaigė istorija su Eurolyga, tu negali pasikviesti aukščiausio lygio žaidėjų.

Teks žaisti praktiškai antra sudėtimi. O jei nepateksi į 2023 metų pasaulio taurę, automatiškai netenki ir olimpiados. Visgi ir Čekija su Bulgarija neturi daug žaidėjų iš Eurolygos, turbūt tik Vesely ir Vezenkovą. Jei sąžiningai, FIBA su tais langais pridirbo reikalų. Komandos, kurios turi daug aukšto lygio žaidėjų – Kroatija, Ispanija, Graikija, Serbija, Lietuva, – pateko į nepalankią padėtį. Jos tiesiog negali surinkti lyderių.



Jums turbūt ne kartą siūlė stoti prie rinktinės vairo, kodėl atsisakydavote?

– Man prie širdies labiau klubinis krepšinis. Esu įpratęs atiduoti 150 procentų jėgų kasdien, visada žinoti apie savo žaidėjų reikalus. Pavyzdžiui, Maksvytis treniruoja "Parmą". Jis susikoncentravęs ties klubo reikalais, tačiau tuo pačiu turi nuolat sekti lietuvius. Taip, tam yra padėjėjai, tačiau ar sugebės jie pamatyti tai, ką galėtų tik jis pats?

Kai kvalifikacijos į didžiuosius turnyrus vykdavo vasarą, rinktinės treneris galėjo visą sezoną dirbti klube, o vėliau turėjo dviejų-trijų savaičių pertrauką, galėjo persikrauti, o taip pat gauti visus pageidaujamus žaidėjus, įskaitant ir iš NBA. Tai buvo puikus požiūris. FIBA surengti analogišką futbolui kvalifikaciją, o gavosi pusfabrikatis. Tačiau jei futbole visi klubiniai turnyrai nutraukiami vardan rinktinės, FIBA to pasiekti nepavyko.

Vasarą Eurolygoje buvo daug įdomių pokyčių. Jus nustebino kuris nors perėjimas?

– Turbūt Mike'o Jameso perėjimas į "Monaco". Jie ir šiaip turėjo labai padorią sudėtį, tačiau amerikiečio atvykimas smarkiai pakelia jų potencialą. Jei treneris sugebės sutarti su Mike'u, jis jiems dovanos daug pergalių. Manau, jie rimtai pretenduos patekti į atkrintamąsias, nors sezono pradžioje nėra aukštai vertinami.

Milano komanda labai gerai sukomplektuota. Melli – puikus įsigijimas. Jie jie dar paimtų Milutinovą vietoj Tarczewskio, tai būtų ideali komanda.

"Barcelona" ir "Anadolu Efes" daug nepasikeitė, o tai reiškia, kad išlika favoritais. Jasikevičius paėmė Jokubaitį, iš kurio gali padaryti tikrą žvaigždę. Jis puikiai žino jo galimybes ir bandys pakelti žaidėjo kartelę.

Daugelis laukia Jasikevičiaus antrojo sezono krizės, jis jau pernai ne visada galėjo rasti bendrą kalbą su komandos lyderiais. Ką apie tai galvojate?

– Šarūnas – kietas treneris, labai mėgsta griežtą discipliną. Kai jis paliko "Žalgirį", daugelis žaidėjų pasakė: "Ačiū dievui". Jis visus gąsdino. Kita vertus, jam vadovaujant klubas su nedideliu biudžetu pateko į Finalo ketvertą, laimėti Eurolygos Kaune buvo praktiškai neįmanoma.

Barselonoje, mano manymu, jis taip pat iš karto užsirekomendavo iš gerosios pusės. Sugrąžino ACB čempionų titulą, buvo labai arti iki triumfo Eurolygoje. Be to, "Barca" užėmė pirmą vietą reguliariajame sezone. Manau, potencialo vystymuisi dar yra. Nemanau, kad komanda turės nuosmukį, o treneris – kažkokių su antruoju sezonu susijusių problemų.

Švedas ir Grigonis sustiprins CSKA?

– Praeitas sezonas Švedui buvo nelengvas. Daug mikrotraumų, tai galėjo treniruotis, tai ne. Jei neturės traumų ir bus geroje formoje, jis duos armiečiams daug naudos. "Chimkuose" turėjo žalią šviesą atakuojant, žaidė po 35 minutes ir atlikdavo 20-25 metimus. CSKA jo vaidmuo kitoks, teks žaisti atkarpomis. Pažiūrėsime, kaip Švedas prie to pripras, tikėkimės, kad viskas bus gerai.

Grigonis turi solidžią patirtį rungtyniaujant aukščiausiu lygiu įvairiose šalyse, pernai buvo "Žalgirio" lyderis. Turi gerą metimą, malonų charakterį, nebijo imtis iniciatyvos lemiamais momentais. Bandžiau prisikviesti jį į "Chimki" 2020-ųjų vasarą, tačiau nepavyko.

Labai pergyvenote dėl visos istorijos su "Chimki"?

– "Chimki" iš tiesų tapo man antrais namais. Dirbau klube aštuonerius metus, laimėjome VTB Vieningąją lygą, iškovojome dvi Europos taures. O Eurolygoje buvo sudėtinga, nes neturėjome nuolatinės licencijos. Nors užpraeitame sezone veikiausiai būtume patekę į atkrintamąsias. O praėjusiame viskas vyko ne taip nuo pat pradžios. Daug galvojau apie tai vasarą. Norėjau pakeisti kelis žaidėjus, tačiau jie turėjo garantuotus kontraktus. Nepavyko su jais susitarti. Be to, buvo padaryta nesuvokiamų klaidų su legionierių atvykimu į Rusiją pandemijos metu. Kiekvieno naujoko atvykimui praradome 1,5-2 mėnesius. Nesu rusas, ne teisininkas, negaliu gaudytis tokiose vietinių įstatymų subtilybėse.

Lietuvoje niekas ypatingai nepasikeitė. Taip, buvo dvi karantino savaitės, tačiau "Žalgiris" krepšininkams išnuomavo viešbutyje visą aukštą su treniruoklių sale, kur jie galėjo ramiai ruoštis sezonui. Ir jie startavo Eurolygoje penkiomis pergalėmis.

O pas mus visi pavėlavo į treniruočių stovyklą, tuomet pakliuvo į dviejų mėnesių karantiną. Vėliau įvyko koronaviruso protrūkis, ir mes išvykome į Ispaniją septyniese. Man pasakė: "Važiuok ir žaisk". Ką aš galiu padaryti? Esu toks pat kareivis, kaip ir žaidėjai. Kodėl nė vienai turnyro komandai neteko patirti tokios gėdos? taigi, be sportinių dalykų buvo ir rimtų problemų organizavimo srityje. O nesėkmingas startas sužlugdė mus morališkai.

Kaip vyko išsiskyrimas su klubu? Kiek pamenu, jūs net neatsisveikinote su sirgaliais?

– Man buvo skirta laiko pataisyti situaciją. Pora rungtynių buvome arti tikslo, tačiau nepasisekė pabaigose. Tuomet galutinai palūžome. Nėra rezultatų, ir mano kontraktas buvo nutrauktas. Komanda jau tuomet turėjo finansinių problemų, tad su manimi taip ir nebuvo atsiskaityta.

Rėmėjai pasitraukė, kažkam skolos grąžintos, kažkam ne. Pagal kokį principą tai buvo sprendžiama, nėra aišku. Mano agentas tuo užsiima, tačiau derybos sekasi sunkiai. Nesinori kreiptis į teismą. Turėjau tokios patirties, kai dirbau Italijoje ir Lenkijoje. Kai pinigus teko susigrąžinti teismuose. Su "Chimki" norisi susitarti gražiuoju.

Jei būčiau kreipęsis į teismą prieš sezoną, FIBA galėjo uždrausti komandai dalyvauti Superlygoje. Nenorėjau taip pakenkti klubui, tačiau tuo pačiu norėtųsi ir pagarbos sau.

Turite nuomonę, kodėl daugumai legionierių grąžino skolas, o jums ne?

– Gali būti, jie mano, kad esu kaltas dėl rezultatų. Tačiau kontrakte nėra tokios sąlygos: laimėsi – sumokėsim, nelaimėsi – ne. Tai galima sulyginti su karu, kur galima bet kokia atomazga. Pažiūrėsime, kaip vystysis įvykiai. Jei "Chimki" nenorės tartis, teks visgi kreiptis į teismą.

Esate pasiruošęs tęsti karjerą?

– Taip, žinoma. Esu pasirengęs naujiems iššūkiams. Daug galvojau apie nesėkmę "Chimkuose", išanalizavau visas galimas klaidas. Tačiau pasikartosiu: tai daugiau buitinės klaidos, nei sportinės.





Eurobasket.lt