Dešimtmečio įvykis pasibaigė: koks buvo prabėgęs Europos čempionatas?

 

Praūžė mūsų visų taip ilgai lauktas Europos krepšinio čempionatas. Kuo jis skyrėsi nuo kitų? Ir apskritai, koks jis buvo? Ne visai toks, kokio mes tikėjomės, tačiau vis tiek žavus ir išskirtinis. Portalas BasketZone.lt apžvelgia pagrindinius šio Europos čempionato bruožus.

Finalas

Europos čempionato finale Ispanija rezultatu 98:85 įveikė Prancūzijos rinktinę. Tačiau intrigos šiose rungtynėse buvo mažai – ispanai didžiąją rungtynių dalį buvo pirmaujančių vaidmenyje, o prancūzai per didesnį ar mažesnį žingsnį nuo jų atsiliko. Rungtynių rezultatas priklausė nuo to geriau ar blogiau prancūzams sekasi vytis ispanus. Prancūzų žaidimas bangavo, o štai ispanai visas rungtynes žaidė vienodai gerai.

Tiesa, po finalo užsimerkus ir nematant aikštelės buvo galima suklysti ir pagalvoti, kad jį laimėjo Lietuvos krepšininkas, mat didžioji dauguma žiūrovų, kurie buvo į finalą bilietus iš anksto nusipirkę lietuviai. Jie atidavė duoklę savo komandai ir visu balsu skandavo LIE- TU-VA.

Blokų karaliai

„Serge Ibaka blokuoja prancūzo metimą“, - tokius rungtynių komentatoriaus žodžius girdėjome labai dažnai. Kaip finalui galbūt net per dažnai ir dar prieš tokia šoklią ir atletišką komandą kaip Prancūzija.

Serge Ibaka, kuris paprastai nebūna naudingiausias Ispanijos rinktinės žaidėjas nebuvo toks ir finale, tačiau visiems pateikė staigmeną. Lyg ant sparnų po Kauno areną skraidęs ir žaido greičiu kitoje aikštės pusėje atsidurti sugebėjęs krepšininkas blokavo net penkis varžovų metimus. Krepšininkas vakar šventė savo gimtadienį, galbūt jis jam įpūtė tiek jėgų.

Nuo savo komandos draugo stengėsi neatsilikti ir kiti komandos aukštaūgiai broliai Gasoliai, kurie kartu atliko taip pat penkis blokus. Tris varžovų metimus blokavo Pau, du – Markas Gasolis.  Taigi Ispanijos rinktinė Europos čempionato finale blokavo dešimt prancūzų metimų, įsivaizduokite, apgynė savo krepšį bent nuo dvidešimties lengvų taškų.

Nešvarus žaidimas

Šis Europos čempionato finalas buvo išskirtinis neigiamomis emocijomis. Abi taip toli nukeliavusios komandos jau buvo užsitikrinusios vietą Olimpinėse žaidynėse, tačiau abi komandos buvo tokios ambicingos ir turinčios didelį žvaigždžių desantą, kad nei vienai iš jų sidabras nebuvo trokštamas laimikis.

Galbūt dėl to finale matėme dvi technines ir vieną nesportinę pražangą. Ispanijos rinktinei pirmaujant dvylikos taškų skirtumu Rudy Fernandezas ypač grubiai stabdė Tony Parkerį, kuris ruošėsi atlikti dėjimą į krepšį. Ispanas be jokių ceremonijų suėmęs už kaklo nutrenkė varžą žemyn. Tuomet Parkeris ar ilgai gulėjo ant Kauno arenos parketo, o teisėjų švilpukai skelbė nesportinę pražangą.

Iš kart po šio epizodo tas pats R. Fernandezas ir Borisas Diawas dar ir susistumdė, taigi rungtynių arbitrai abiem krepšininkams skyrė technines pražangas. Prancūzai supyko, pasinaudojo šia atkarpa ir pelnė septynis taškus iš eilės, tačiau pykčiui nuslūgus vėl smuktelėjo žemyn.

Mažasis finalas

Mažajame finale virė įnirtinga kova iki pat paskutiniųjų sekundžių. Rusija fortūnos dėka nugalėjo Makedonijos krepšininkus rezultatu 72:68. Beveik visas rungtynes rusai pirmaudavo, tačiau tuomet, kai jau atrodė, kad jie nutols lemiamu skirtumu ir pergalę įsidės į savo kišenę makedonai stebuklingu būdu sugebėdavo juos pasivyti ir išsiveržti į priekį.

Kamuolys apvalus

Iki rungtynių ketvirtojo kėlinio pabaigos likus 7 sekundėms rusai pirmavo vos du taškais, o makedonai turėjo kamuolį savo rankose. Paskutinė Makedonijos rinktinės ataka buvo beveik ideali –  Bo McCalebbas prisitraukė prie savęs du Rusijos rinktinės žaidėjus, atidavė perdavimą laisvam Damjanui Stojanovskiui po krepšiu ir šiam iš rankų kamuolys išslydo, tuo pačiu iš makedonų rankų išslydo bronzos medaliai.

Makedonijos aistruolių akyse pasirodė ašaros – viena klaida palaidojo jaunos, stebuklingą žygį šiame Europos čempionate padariusios, daug pajėgesnes varžoves įveikusios komandos viltis. Paradoksalu, bet vienos klaidos dėka makedonai pateko į pusfinalį, tuomet, kai ketvirtfinalyje Darius Songaila atliko nevykusį perdavimą Šarūnui Jasikevičiui. Kamuolys apvalus.

Lyderiams pritrūko jėgų

Makedonijos komandos lyderiai buvo daugiausiai aikštelėje laiko praleidžiantys krepšininkai šiame čempionate. Nenuostabu, kad žaidžiant vienuoliktas rungtynes be keitimų jie pavargo. Makedonijos krepšininkai iš visų jėgų stengėsi numušti greitą rungtynių tempą ir įvelti rusus į jų taip mėgstamą greitą, pozicinį žaidimą. Visų nuostabai – tai pavyko.

Rusai neblizgėjo puolime – pataikė mažiau nei pusę metimų iš žaidimo, tuo tarpu makedonams diena buvo dar juodesnė – jie tolimus metimus metė tik 25% taiklumu. Makedonijos rinktinės lyderis Pero Antičius pataikė viso labo tokį patį procentą savo metimų ir išsišaudė tik antroje pusėje, pirmais kėliniais jis metėsi tuščiais šoviniais.

Nepaisant viso to, kovingumu Makedonija buvo kur kas pranašesnė nei Rusija, kuri vos neprarado bronzos dėl tos pačios priežasties – varovų nuvertinimo. Nors vos prieš kelias dienas grupės rungtynėse vėl išsigelbėjo tik per stebuklą po tritaškio su finaline rungtynių sirena. Vis dėlto sakoma, kad sėkmė lydi stipriausius, rusams belieka ankstą kartą dėkoti fortūnai.

Juanas Carlosas Navarro

Naudingiausiu finalo žaidėju pripažintas krepšininkas. La Bomba pramintas krepšininkas finale iš žaidimo pataikė mažiau nei pusę savo metimų. Tačiau jo greitis, staigumas ir veržlūs prasiveržimai leido jam mesti net 12 baudų – visi metimai buvo taiklūs. Navarro metė daugiau nei pusę visos komandos baudų.

Tačiau negalime sakyti, kad žaidėja buvo savanaudis ir kamuoliu nesidalino su komandos draugais. Galbūt dėl to, kad tą vakarą bene visų ispanų taiklumas buvo neprastas, krepšininkas dalindavosi kamuoliu su komandos draugais – atliko 5 rezultatyvius perdavimus. 

Apskritai, Navarro šiame čempionate sublizgėjo tuomet, kai komandos laukė didžiausi išbandymai – atkrintamosiose varžybose. Grupės ir antrojo etapo rungtynėse jo rezultatyvumas retai viršydavo dvidešimt taškų. Galbūt ne pirmos jaunystės krepšininkas nenorėjo plėšytis ir eikvoti jėgų. Tačiau ketvirtfinalyje jis pelnė 26, pusfinalyje 35, o finale 27 taškus. Beje pusfinalyje su Makedonijos komandą tik jo rezultatyvus žaidimas ir išgelbėjo Ispanijos rinktinę.

Tiesa, tobulų žaidėjų nebūna, taigi ir Europos čempionato finale Navarro padarė tris klaidas ir prasižengė keturis kartus. Tačiau puikiai žaidžiančiai Ispanijai tai buvo menkas nuostolis.

Min	2P%	3P%	FT%	REB	AS	ST	TO	BS	PF	PTS
31	42,9	42,9	100,0	1	5	-	3	-	4	27

Naudingiausi finalo žaidėjai

Tony Parkeris

Ši Ispanijos rinktinės žvaigždė finalo rungtynėse aikštelėje praleido 39 minutes, o ant suolo atsisėdo dėl to, kad varžovai jį stabdė labai grubiai.

Per laiką, praleistą aikštelėje, Parkeris atidavė visas jėgas tam, kad jo komanda laimėtų, tačiau vienas lauke ne karys – NBA žvaigždei trūko draugų pagalbos.

Vis dėlto, Parkeris nusipelnė vietos čia, geriausiųjų čempionato žaidėjų penketuke. Krepšininkas prametė daugiau nei pusę savo metimų žaidimo, padarė 5 klaidas, tačiau vis tiek Prancūzijos atakas dažniausiai užbaigdavo būtent jis.

Min	2P%	3P%	FT%	REB	AS	ST	TO	BS	PF	PTS
39	46,7	40,0	85,7	5	5	1	5	-	1	26

Pau Gasolis

Šis Ispanijos rinktinės aukštaūgis nebuvo rezultatyviausias savo komandoje, tačiau vienintelis finale atliko dvigubą dublį ir dėl to yra šiame sąraše – pelnė 17 taškų ir atkovojo 10 kamuolių.

Gasolis pataikė lygiai pusę metimų iš žaidimo ir prisidėjo prie ispanų blokų serijos blokuodamas tris varžovų metimus.

Min	2P%	3P%	FT%	REB	AS	ST	TO	BS	PF	PTS
27	50,0	50,0	100,0	10	4	1	1	3	2	17

Andrejus Kirilenka

Rungtynėse, kurių baigtį gali nulemti vienas metimas lyderio vaidmuo yra labai svarbus. Todėl Andrejus Kirilenka vedė savo komandą į bronzinę pergalę kartais ne viską darydamas gerai, tačiau suteikdamas užnugarį komandos draugams.

Kirilenka mažajame finale pataikė vos vieną savo dvitaškį iš keturių, jam – tai mažas skaičius.Tačiau krepšininkas atkovojo tris kamuolius po varžovų krepšiu ir taip suteikė antrą šansą atakuoti komandos draugams.

Ir pats Kirilenka nebuvo nuskriaustas – kadangi aikštelėje praleido net 38 minutes, jis spėjo susirinkti sau įprastą taškų vidurkį ir pateko į naudingiausių finalo žaidėjų gretas.

Min	2P%	3P%	FT%	REB	AS	ST	TO	BS	PF	PTS
38	25,0	50,0	87,5	7	2	-	3	1	4	18

Bo McCalebbas

Mažajame finale Bo McCalebbui buvo ypatingai sunku. Varžovams nepaslaptins – jis makedonų lyderis, o čempionato pabaigoje jėgų liko ir taip ne daug. Tai matėsi paskutinėmis rungtynių minutėmis, kada Bo McCalebbas tikrąją ta žodžio prasme vaikščiojo aikštėje stengdamasis nors sekundė atsipūsti puolant rusų krepšį.

Vis dėl krepšininkas sugebėjo išsivaduoti iš varžovų gynybos gniaužtų ir pelnyti 22 taškus. Didžioji dalis McCalebbo prasiveržimų buvo tikrai įspūdingi, nes šis krepšininkas sugebėdavo pergudrauti kelis varžovus vienu metu. 

Min	2P%	3P%	FT%	REB	AS	ST	TO	BS	PF	PTS
36	46,7	100,0	83,3	4	3	4	1	-	3	22

Čempionato nusivylimai

Šiame Europos čempionate džiugino tikrai nevisi krepšininkai ir ne visos komandos. Kai kurie žaidėjai, iš kurių prieš pirmenybes buvo tikėtasi daug taip ir nesublizgėjo. Kai kurios komandos krito nuo kur kas silpnesnių varžovų.

Ricky Rubio

Jaunasis ir išgirtasis Ispanijos rinktinės įžaidėjas Ricky Rubio šiame Europos čempionate patyrė tikrą fiasko. Ir nesvarbu, kad jis tapo Europos čempionu – asmeninis Rubio rezultatas tiesiog tragiškas.

Jis per rungtynes pelnė vidutiniškai po 1,5 taško, o aikštelėje praleisdavo po 15 minučių. Įžaidėjo funkciją vykdyti jam sekėsi šiek tiek geriau – 2,1 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.

Turkija

Kur dingo Turkija? Ji pasitraukė iš kovos dėl medalių po antrojo čempionato etapo. Pasaulio vicečempionai, kurie turėjo didelių ambicijų šiame čempionate. Šalis, kurios spauda rašė, kad susitikimas su Lietuva krepšininkams bus tik lengva treniruotė, patyrė absoliutų fiasko – liko ne tik be medalių, bet ir be Olimpinių žaidynių.

Turkijos komanda šiame čempionate pralaimėjo lenkams, serbams, vokiečiams ir lietuviams. Iškovojo vos vieną rimtą pergalę prieš ispanus. Nors į čempionatą atvažiavo su pajėgiausiais savo žaidėjais – Hidayetu Turkoglu, Ernasu Ilyasova, Keremu Tunceri ir kitais.

Čempionato atradimai

Kaip ir kiekvienas Europos čempionatas, šis mums pateikė įdomių atradimų, naujovių, sensacijų. Komandos nykštukės, apie kurias anksčiau galvota, kad jos neišmano net krepšinio taisyklių, nuo šiol ateities turnyruose bus vertinamos kaip rimtos varžovės. Kai kurie žaidėjai pasirodė visu gražumu ir tapo komandų lyderiais, nors anksčiau apie tai net negalėjome pagalvoti.

Čempionato naujokės

Makedonijos žygis per Lietuvą jau tapo Europos krepšinio legenda. Tačiau šiame Europos krepšinio čempionate matėme ir kitų naujokių, kurių debiutas pažymėtas pergalėmis. Ar anksčiau kas nors galėjo pagalvoti, kad Suomija ir Gruzija žais antrajame čempionato etape? Bent aš tikrai ne.

Atrodo, nieko bendro su krepšiniu neturinčio šalys žybtelėjo ir galbūt būtent šis rezultatas atneš krepšinio virusą į jų valstybes. D grupėje žaidusi Gruzija už savo nugaros paliko Bulgariją, Ukrainą ir Belgiją. C grupėje rungtyniavusi Suomija aplenkė Kroatiją, Bosnija ir Hercegoviną bei Juodkalniją. Tai buvusios Jugoslavijos šalys, kurios tikrai buvo ryškesnės Europos krepšinio žemėlapyje iki šiol.

Galime sakyti, kad šioms naujokėms pasisekė – jos žaidė silpnosiose čempionato grupėse ir tai yra tiesa, tačiau pergalių už dyką niekas neįrašys ir ten reikėjo rungtyniauti bei kovoti.

Chrisas Kamanas

Bene stabiliausią sportinę formą viso čempionato metu demonstravęs žaidėjas. Nepaisant to, kad Vokietijos rinktinė pasitraukė iš tolimesnės kvos dėl medalių po antrojo čempionato etapo, Chriso Kamano asmeninis pasirodymas yra puikus.

Buvome pripratę, kad Vokietija – vieno žaidėjo komanda, kurią į priekį tempia Dirkas Nowitzkis. Tačiau šiame čempionate jam puikiai padėjo dar vienas aukštaūgis. Nežinia, ar Nowitzkis po tokio sunkaus sezono iš viso būtų ištempęs visą čempionatą, jei ne Kamanas.

Vidurio puolėjas per rungtynes rinkdavo po 15,5 taško, atkovodavo po 10 kamuolių, blokuodavo po 1,8 varžovo metimo. Pagal rezultatyvumą čempionate jis užima septintąją vietą, prieš jį – visai Europai puikiai pažįstami krepšinio grandai.

LIE–TU-VA

Nors nacionalinis pasididžiavimas – krepšinio čempionatas po pralaimėto ketvirtfinalio tapo nacionaliniu nusivylimu, Lietuvos rinktinė daug kartų nustebino ir nudžiugino aistruolius.

Lyderiai

Mantas Kalnietis – žmogus, neleidęs užgesti Olimpiniam Lietuvos žiburiui. Paskutinę minutę rungtynėse su Slovėnija dėl kelialapio į Olimpinį atrankos krepšinio turnyrą Kalnietis pataikė tritaškį metimą ir padovanojo šaliai pergalę.

Jis rezultatyviausias komandoje atrodo, kad kai Mantui sekasi, jo būna pilna visur – kiekviename aikštės kampe. Per rungtynes pelnydavo po 11 taškų. Negana to, jis pridėdavo po 3,8 rezultatyvius perdavimus ir 3,5 atkovotus kamuolius.

Simas Jasaitis paskutines dvejas Lietuvos rungtynes žaidė su pamėlusiu žandu. Ketvirtfinalio rungtynėse skaudų antausį nuo varžovo gavęs krepšininkas nepataikė ir paskutinio tritaškio metimo, kuris galėjo išplėšti pergalę. Taigi, galbūt žaisdamas su mėlyne Simas norėjo išpirkti savo kaltę.

Jasaitis komandoje kovingumu nenusileidžia niekam, atkovodavo daugiausiai – po 5,2 kamuolio. Taip pat pelnydavo po 8,9 taško per rungtynes.

Ateities viltis

Tuomet, kai Marijonas Petravičius dėl plaučių ligos pasitraukė iš rinktinės čempionato pradžioje visų: tiek, trenerių, tiek aistruolių žvilgsniai nukrypo į Joną Valančiūną. Širdyje visiems kirbėjo tas pats klausimas – ar sugebės jaunasis vidurio puolėjas pasipriešinti pajėgesniems varžovams. O jis dar kaip sugebėjo ir įrodė, kad net nebuvo verta apie tai svarstyti.

Jonas Valančiūnas vieną po kito virš lanko pakabintą kamuolį krovė į krepšį. Jis per rungtynes komandai pelnydavo vidutiniškai po 8,4 taško, atkovodavo po keturis kamuolius per kiek mažiau nei šešiolika minučių.

Šansas – ne visiems

Tomas Delininkaitis ir Kšyštofas Lavrinovičius turėjo tenkintis tik periodiniu vaidmeniu aikštelėje.

Tomo Delininkaičio minučių, praleistų aikštelėje, vidurkis yra nemažas – 11 minučių. Tačiau taip yra tik todėl, kad jis gavo daugiau laiko pasireikšti tuomet, kai rinktinė žaidė prieš Lenkijos, Portugalijos ir Graikijos krepšininkus. Visose svarbiose rungtynėse jo darbas buvo padavinėti rankšluosčius komandos draugams.

Kšyštofas Lavrinovičius čempionatą pradėjo labai gerai – rungtynėse su Didžiąją Britanija pelnė dvyliką taškų lemiamais momentais ir svariai prisidėjo prie Lietuvos rinktinės pergalės. Pusę tiek taškų jis pelnė žaisdamas prieš Lenkiją. Ir čia jo sėkmingas pasirodymas baigėsi. Nors Lavrinovičius gavo šansą rungtynėse su Ispanija ir Prancūzija, nepateisinęs trenerio pasitikėjimo į aikštelę jis jau nebeišbėgo.

 

 

 

Birutė Davidonytė | BasketZone.lt