[Komentaras] Mintys apie „Lietuvos ryto“ naujokus ir buriamą komandą

Ekspertas Deivis nutarė išdėstyti savo mintis apie Vilniaus „Lietuvos ryto“ apsipirkinėjimą. Pastaruoju metu paaiškėjo net trijų naujokų pavardės – Milenko Tepičius, Martynas Gecevičius bei Stevanas Jelovacas.

***

Po Tepičiaus ir Gecevičiaus įsigijimo gynėjų (SG,PG) linijoje liko vienintelis nežinomasis -  kas užims antrojo atakų organizatoriaus vietą. Viskas atrodo maždaug taip:

Įžaidėjai: Milenko Tepičius

Atakuojantys gynėjai: Martynas Gecevičius, Renaldas Seibutis

Lengvieji kraštai: Eimantas Bendžius, Gediminas Orelikas, Steponas Babrauskas

Tokių žaidėjų kaip Dovydas Redikas net neminėjau, nes nepanašu, jog ateinantį sezoną jam numatomas bent jau šioks toks vaidmuo. Įdomu tai, jog rotacija gali būti ir daug painesnė.

Visų pirma – Tepičiaus ūgis 202 cm ir jis gali žaisti per tris pozicijas. Iš pradžių vadovai kalbėjo, jog naudos serbą kaip SG, SF, tačiau po Gecevičiaus įsigijimo tai tampa nelogiška. Vienintelis variantas – buvęs Eurolygos čempionas užims įžaidėjo vietą ir tik retkarčiais pasižais kitose pozicijose.

Dabar meldžiuosi krepšinio dievams, kad „Lietuvos ryto“ vadovai susiprotėtų ir į atsarginio vietą paimtų TIKRĄ įžaidėją. Nepeikiu Tepičiaus, tačiau jis nėra kuriantis atakų organizatorius. Du sezonai iš eilės be tikro įžaidėjo būtų tragedija…  O kaip antrasis PG būtų pats tas.

Tęsiant apie Tepičių – tai krepšininkas, kuris labai retai imasi iniciatyvos puolime. Tačiau gynyboje serbas blizga. Kadangi yra aukštesnis praktiškai už visus oponentus, gana nesunkiai surakina juos gynybos gniaužtuose. Tačiau yra ir išimčių. Gynėjas neapsigina prieš išskirtinai greitus ar atletiškus įžaidėjus. Pačiam Tepičiui greitis yra vienas didžiausių trūkumų. Geriausia jį lyginti su Marko Jaričiumi – labai aukštas ir puikų  krepšinio supratimą turintis, bet lėtas gynėjas.

Be to Tepičius pasižymi nestabiliu metimu. Prasiveržimas neblogas, tačiau kaip jau minėjau, atletas nelabai mėgsta imtis iniciatyvos. Mieliau atiduoda kamuolį komandos draugui ir pluša gynyboje. Mano galva, būtent agresyvumo trūkumas sukliudė Milenko tapti aukščiausios klasės žaidėju.

Kol nepranešta apie dar vieną įžaidėją, nenoriu įkyriai zysti, kad vėl minama ant to pačio grėblio, bet… Labiau norėtųsi matyti komandoje Tepičių, kaip atsarginį SG bei PG, o ne grynakraujį įžaidėją.

Kita vertus, įdomus faktas, turbūt paneigiantis mano pačio žodžius – geriausius savo sezonus Tepičius sužaidė „Partizan“ komandoje, kur beveik visą laiką buvo įžaidėju. Tuo tarpu tiek „Panathinaikos“ tiek „Cajasol“ iš jo bandė daryti SG/SF. Nesigavo.

Šiandien pranešta ir apie sutartį su Gecevičiumi. Žaidėjas visiems puikiai pažystamas, tačiau jo atvykimas man sukėlė šiek tiek klausimų.

Visų pirma, ar tikrai įmanoma pamatyti atakuojančių gynėjų grandį Seibutis/Gecevičius? Jei taip, ant popieriaus ji atrodytų „nerealiai“, bet… Bet visi žino, kad tiek Renaldas, tiek Martynas geriausiai žaidžia, kai yra pagrindiniai žaidėjai. Ar jie gali būti produktyvūs rungtyniaudami po 15-25 minutes? Ar netaps didžiausias komandos privalumas didžiausiu trūkumu?

Štai čia man kyla sąmokslo teorija. Ar tik Seibutis neišvyks? Pažiūrėkite į Gecevičiaus citatą. „Derybos truko tik kelias dienas. Kaip klubas tikrai apsisprendė, kad manęs reikia, neilgai galvojau ir aš. Smagu grįžti į Vilnių“, – sakė 25 metų 193 cm ūgio krepšininkas.

Pagaunate mintį? Tikrai apsisprendė, kad manęs reikia? Skamba kaip patvirtinimas, kad Gecevičius žais daug ir (mano teorija) Seibučio nebus. Ką gi, pagyvensime pamatysime.

Galiausiai trečiasis  pirkinys – Jelovacas. Jis tikriausiai labai mėgsta ir dažnai kartoja patarlę „Savame krašte pranašu nebūsi“. Serbijoje jis buvo niekuo neišsiskiriantis žaidėjas, o atsiskleidė tik paragavęs legionieriaus duonos.

2010-2011 metų sezone 208 cm ūgio krepšininkas žaidė Belgrado „Crvena Zvezda“ komandoje, tačiau joje nepritapo ir vos po 6 rungtynių persikėlė į kuklią „Mega Vizura“ komandą, kurioje atrodė visai neblogai.

Pamatęs, jog gimtinės stipriuose klubuose nepažais, Stevanas išvyko į Turkiją, Antalijos komandą ir vietinėje lygoje rinkdavo 11,8 taško bei atkovodavo 4,7 kamuolio. Įdomu tai, jog „Visų žvaigždžių“ renginyje Jelovacas pateko į snaiperio konkurso finalą. Štai toks būsimasis puolėjas.

Ir galiausiai puikus praėjęs sezonas, kurio metu serbas pilnai atsiskleidė Italijoje, ypač galingai žaisdamas sezono pabaigoje. Prisipažinsiu, kad apie šį krepšininką ne kažin ką žinau.

Faktas, kad jis žiauriai mėgsta svaidyti tritaškius. Aukštaūgis tolimų metimų išmeta beveik tiek pat kiek dvitaškių. Faktas, kad atletas atkovoja nemažai kamuolių. Gaunasi toks įdomus derinukas.

Jei komandoje liks Katelynas, bus gana įdomi sunkiųjų kraštų linija. Jelovacui – šansas įrodyti savo tėvynainiams, jog gali žaisti aukščiausiu lygiu. Tai turintis ką įrodyti, nesumedėjęs žaidėjas. Aš pats galbūt norėčiau kitokio tipo aukštaūgio, bet pirkinys neprastas.

 

 

Crazysport.lt

{fcomment}