[Komentaras] “Trail Blazers” perspektyvos, NBA mainai ir serbu galintį tapti K.Hines’ą

Pateikiame crazysport.lt įkūrėjo įžvalgas apie pastaruoju metu pasaulyje vyksiančius krepšinio įvykius.

NBA sezono pradžioje rašiau, kad Portlando “Trail Blazers” išsišoko tik laikinai. Rašiau, kad komandai paprasčiausiai pritrūks kvapo šešiese laimėti daug rungtynių. Ką gi, panašu, kad klydau.

Šiuo metu buvęs Sabonio klubas savo sąskaitoje turi 29 pergales ir 9 pralaimėjimus. Paskutinį kartą tokius rezultatus po 38 rungtynių Portlandas turėjo 1998-1999 metų sezone. Tuomet komanda pasiekė Vakarų konferencijos pusfinalį.

Ir visgi, kaip gi yra dabar? Ar tai reali pretendentė į titulą. Į viską galima pažiūrėti iš dviejų pusių. Klubas turi labai galingą startinį penketą – Damianas Lillardas labai produktyvus puolime, nors ne visada prisimena, kad yra įžaidėjas. Vis tik amerikietis atakuoja taikliai, imasi  iniciatyvos pabaigose.

Wesley Matthewsas ne tik gali nubausti varžovus tritaškiais ar prasiveržimais, bet ir patikimai ginasi. Savo universalumu ir gynyba išsiskiria ir Nicolas Batumas. Puolėjas LaMarcusas Aldridge’as apskritai žaidžia geriausią savo sezoną ir panašu, jog jau yra linkęs ilgam pasilikti Portlande.

Centre stovi toks Robinas Lopezas – bene mažiausiai aistruoliams girdėtas krepšininkas. Puolime jis jokių stebuklų nerodo, bet atidirba gynyboje, neblogai papildo klubo žvaigždę Aldridge’ą.

Nuo suolo kyla Mo Williamsas ir tai yra praktiškai vienintelis krepšininkas, kuris kyla nuo suolo ir įneša realios naudos. Joelis Freelandas ir Thomas Robinsonas irgi karts nuo karto sužaidžia neblogai, tačiau jiems puolimo schemose suteikiamos tik minimalios rolės.

Taip, suolas vis dar lieka didžiausia Portlendo bėda. Jei kuris nors starto penketo atletas gautų sunkią traumą, “Trail Blazers” pergalės akimirksniu baigtųsi. Tačiau kol visi sveiki, komanda atrodo smagiai.

Visų pirma, žaidėjai labai gerai pažįsta vienas kitą, nes jau ne pirmus metus žaidžia kartu ir žaidžia daug. Portlendo gerbėjai patvirtins, jog kartais komandos žaidimą žiauriai smagu žiūrėti, kadangi kamuolys nestovi vietoje, nuolat juda.

Bet aš vis tiek atkakliai tvirtinsiu, jog “Trail Blazers” – nėra pretendentė į titulą. Visų pirma man kliūna tai, jog klube nėra tikro įžaidėjo. Tiek Williamsas, tiek Lillardas yra labiau SG.  Beveik pusę rezultatyvių perdavimų Damianas susirenka numesdamas kamuolius komandos snaiperiams, tačiau pozicinėse atakose pritrūksta kūrybingumo.

Norint tapti rimta pretendente į žiedus, komandai reikia ir kitokio amplua aukštaūgio. Lopezas, Robinsonas, Freelandas, Myersas Leonardas – visi šie atletai sulaukia pagyrų už neblogą gynybą, tačiau reikia ir atletiško “centro”, galinčio rinkti taškus.

Ant atsarginių suolo reikalingas dar bent vienas krašto gynėjas, galintis suteikti poilsio Batumui ir Matthewsui. Galiausiai reikia daugiau taškų nuo suolo, pagalbos Williamsui. Portlandui būtinas dar vienas “scoreris”, kylantis nuo suolo.

Dar vienas dalykas, kurį pastebi ekspertai – Portlando komanda nelabai sugeba laimėti, kai jų pečius kausto spaudimas. Neabejojama, jog sezonui artėjant link pabaigos, ir sprendžiantis galutiniam vietų likimui, “Trail Blazers” dažniau pralaimės, nei laimės.

Ne, “Trail Blazers” nėra pretendentė į žiedus. Bent jau šiemet.

***

NBA lygoje pastaruoju metu retai vyksta mainai, tačiau vienas sandoris neseniai buvo atliktas. Oklando “Warriors” iš Bostono “Celtics” gavo Jordaną Crawfordą bei Marshoną Brooksą.

Pastarasis greičiausiai Oklande taip ir nedebiutuos ir bus atleistas. Na, o Crawfordas, iš pirmo žvilgsnio – solidus naujokas. Spėju, kad iš jo tikimasi tokio žaidimo, kurį praėjusį sezoną demonstravo nuo suolo kilęs Jarrettas Jackas.

Tam tikslui buvo įsigytas Toney Douglasas, kuris šių mainų dėka išvyko į Majamio “Heat”. Tačiau Toney visą karjerą labiau garsėjo kaip gynybinis “mažiukas” ir jam sunkiai sekėsi prisitaikyti Oklande. Majamyje bus ne ką lengviau, kadangi šviečiasi tik trečio PG rolė.

Crawfordas – smagus gynėjas, kurio žaidimas keičiasi į gerąją pusę. Gal dar kai kas atsimena, kaip šlykščiai jis atrodė “Wizards” gretose, kuomet nuolat atakuodavo krepšį ir darydavo krūvą klaidų.

Atakuoti amerikietis mėgsta ir dabar, tačiau tai daro protingiau, pasirenka geresnes progas. Begalviškumo pavyzdžių vis dar pasitaiko, tačiau vis rečiau. O ir rezultatyvių perdavimų vidurkis (5,7) – geriausias karjeroje.

Oklande Jordanas nebežais po 31 minutę, bet gali tapti labai patikima jungtimi tarp Stepheno Curry bei Klay Thompsono. Anksčiau kažkuriam šių krepšininkų sėdus ant suolo, iš karto suprastėdavo puolimas. Dabar situacija turėtų pasikeisti.

“Celtics” šiuose mainuose praktiškai negavo nieko. Joelis Anthony realios naudos tikrai neduos. Pirmojo rato šaukimas – taip pat, nes jis apsaugotas “76ers” ekipos. Paprasčiau – jei Filadelfijos klubas šioje biržoje gaus 14 arba aukštesnį šaukimą, “Celtics” liks raguoti. Manau, jau dabar galima drąsiai teigti, kad Filadelfija tikrai gaus 14 šaukimą arba aukštesnį…

***

“RealGM.com” rašo apie kitą gerą Filadelfijos vadovų “prasisukimą” – Tony Wroteną. Praėjusį sezoną nuo “Grizzlies” suolo nepakildavęs ir praktiškai už dyka gautas gynėjas čia sužibo naujomis spalvomis.

Amerikietis renka 13,3 taško, atkovoja po 3 kamuolius ir atlieka po 3 perdavimus. Jau pirmose rungtynėse, kuriose mačą pradėjo startinėje sudėtyje, atletas atliko trigubą dublį.

Specialistus labiausiai žavi Wroteno prasiveržimas. Nors tiksliau pasakius – gebėjimas provokuoti pražangas, taip pelnant ekstra taškus nuo baudų metimų linijos. “76ers” iš oro gavo krepšininką, kuris net sustiprėjusioje komandoje galės puikiai atlikti šeštojo žaidėjo rolę.

***

Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi, skelbia patarlė, o Kyle’as Hinesas pritariamai linksi galva. Trijų serbų apsuptyje atsidūręs amerikietis ir pats gali tapti serbu – mat sulaukė siūlymo prisidėti prie šalies rinktinės.

“Serbija – tai šalis, su giliomis krepšinio tradicijomis. Nemanau, kad galiu būti reikalingas šios šalies rinktinei, nes jie patys turi daug gerų krepšininkų. Vis tik jei sulaukčiau oficialaus pasiūlymo, rimtai jį apsvarstyčiau”, – diplomatiškai kalbėjo “centras”.

Įdomu, kokia pačių serbų nuomonė apie tai? Žinau, kad Lietuvoje pranešus panašią žinią būtų sureaguota lyg į atominės bombos sprogimą, bet kaip tenai? Juk Slovėnija ar Kroatija irgi turi gilias krepšinio tradicijas, bet ramiai priėmė po sparnelius amerikiečius.

Ir vis tik tai nėra normalu. Vos kelis kartus, su klubinėmis komandomis Serbijoje buvęs aukštaūgis neturėtų gauti pilietybės, nes niekas jo su ta šalimi nesieja. Jeigu rūbinėje girdisi serbiški keiksmažodžiai, dar  nereiškia, kad pats esi serbas. Nesąmonė.

***

Jure Zdovcas vėl treniruos Slovėnus. Žiauriai gera žinia šios šalies krepšinio gerbėjams. Maljkovičius visiškai netiko komandai. Slovėnai panašūs į mus – mėgsta improvizuoti, mėgsta atakuoti, nemėgsta gintis.

Zdovcas puikiai tai supranta ir 2009 metais laisvu stiliumi nukeliavo iki pusfinalio – pirmą kartą slovėnų istorijoje. Dar buvo vienas netikėtai sėkmingas sezonas su “Olimpija”, tačiau Jure taip ir liko neįvertintu treneriu.

Turnyrai su reprezentacine šalies komanda – geriausias būdas pakelti vertę. Aš pats esu didelis stratego gerbėjas. Man patinka, kai iš žaidėjų nereikalaujama neįmanoma, o tiesiog išspaudžiamos geriausios jų savybės.





Crazysport.lt