„Žalgirio metraštis“: ar L. Lekavičius kitą sezoną paliks Kauną ir kodėl jam puikiai tinka „Žalgiris“

Kauno „Žalgiris“ sėkmingai startavo šį sezoną, kuomet Eurolygoje iškovojo penkias pergales ir patyrė du pralaimėjimus. LKL pirmenybėse žalgiriečiai savo sąskaitoje turi penkias pergales ir vieną pralaimėjimą.

Puikiai sezoną pradėjo ir žalgirietis Lukas Lekavičius, kuris atsidūrė turtingesnių komandų akiratyje. Apie tai skaitykite čia.

Apie sėkmingą L. Lekavičiaus sezono pradžią pasisakyti nusprendė ir „Žalgirio metraštis“. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Lukas šiandien yra ant bene didžiausios bangos, kokios tik yra buvęs Eurolygoje. Dėl jo įtakos komandai per paskutines ketverias rungtynes, Lukas gali būti pelnytai vadinamas vienu iš dviejų svarbiausių žmonių „Žalgiryje“. Be to, Lekavičius demonstruoja ne tik puikius skaičius statistinėje grafoje, tačiau tai daro dar ir beveik viską laiminčioje komandoje. Sutapimas? Ne, pone, tai tampa dėsniu.

Sunki šio sezono pradžia

„Pajėgusis varikliukas“ Lukas sezono pradžioje (pirmose dvejose rungtynėse) buvo šiek tiek prigesęs ir sunkiai rado savo vietą aikštelėje. Mačuose su „Olympiacos“ ir „Khimki“ Lekavičius žaidė po beveik 16 minučių, tačiau jos buvo sudėtos iš trumpų ir neefektyvių atkarpų. Per šias varžybas Lukas rinko po 5 taškus ir 1.5 rezultatyvaus perdavimo, pramesdamas abu mestus tritaškius ir turėdamas 6.5 naudingumo balų. Skaičiai tikrai nežavintys, tačiau tam buvo priežasčių.

Visų pirma, lyderio vaidmens komandoje iš karto ėmėsi Marius Grigonis, ir kamuolys jo rankose pabuvodavo praktiškai kiekvienos atakos metu. Komandai trūko (iki pat dabar taip galima teigti) susižaidimo ir visi žaidėjai ieškojo savo vietos aikštėje. Vasturia turėjo labai aiškų trenerio pasitikėjimą ir suvalgydavo daug laiko gynėjų grandyje (kai aikštelėje vietoje jo galėjo pasirodyti ir įžaidėjų funkcijas atliekantys Jokubaitis su Thomu). Be to, visomis gražiausiomis spalvomis atsiskleidė Rokas, kuriam treneris suteikė žaidybinio laiko kreditą. O ir Walkkupas jau turėjo užsitarnautą vietą starto penkete. Paprasčiau tariant, treneris turėjo surasti laiko Lukui gynėjų grandyje, kurioje ir taip buvo pilna žaidėjų, kurie pirmą mėnesį Martinui atrodė to laiko vertesni.

Taigi Lukas įstrigo tarp to, kad turi daryti tai, ką moka geriausiai ir to, kaip tai padaryti, kai tavo žaidybinis laikas yra ribojamas, o kiti komandos draugai turi didesnį trenerio pasitikėjimą. M. Schilleris G lygoje, tikėtina, nebuvo pratęs dirbti su tokio tipo žaidėjais kaip Lukas, kuris yra neatletiškas, nepajėgus gintis dažnai net prieš tiesioginį oponentą, jam trūksta ūgio ir t.t. Todėl visai nenuostabu, kad jis savo įprastas 20 minučių turėjo dalintis su kitais žaidėjais, kurie tik atvykus į Kauną treneriui imponavo labiau.

Lukas įjungia aukštesnę pavarą

Reikia nepamiršti, kad Lukas yra atkarpų žaidėjas, kuris nesijaučia patogiai per ilgai užsibuvęs aikštelėje. Išbėgęs į žaidimą, Lekavičius atiduoda save 100% per 4-6 žaidimo minutes, kurių metu sustoja atsikvėpti tik po švilpuko. Toks žaidimo modelis riboja praleidžiamą laiką aikštelėje ir efektyvumą, jei žaidybinių minučių skaičius viršija jam įprastas. Tačiau treneris Schilleris, atrodo, suranda tinkamą laiką Luką įleisti į žaidimą paskutinėse keturiose varžybose Eurolygoje.

Marius Grigonis yra aiškus lyderis statistinėse grafose lyginant su Luku apskritai šiame sezone, tačiau kalbėdamas apie bendrą vaizdą, turėčiau atiduoti komandai didžiausią įtaką duodančio žaidėjo vardą Lukui. Tie vis ilgėjantys jo išėjimai, įnešama energija ir nuostabus pataikymas iš vidutinių bei tolimų distancijų komandos žaidimui suteikia lengvumo jausmą, o kitiems žaidėjams – daugiau pasitikėjimo savimi. Per ketverias rungtynes su rimtais varžovais Lukas fiksavo 12.5 taško, 4 rezultatyvių perdavimų ir net 20 naudingumo balų (didžiausio visoje komandoje) vidurkius. Be to, jo pataikymo procentai taip pat blizga. Lukas dvitaškius (12/14) ir tritaškius (6/7) šioje ketverių rungtynių atkarpoje meta kosminiu 86% taiklumu. Kai pasižiūri į šiuos skaičius, supranti, kad „The star is born. Again.“ Ir šią statistiką Lukas surenka žaisdamas tik po 19 minučių.

Su visa pagarba Mariui Grigoniui ir jo sugebėjimui tempti visą komandą paskui save ne tik trumpomis atkarpomis, bet ir ištęstomis minutėmis (kaip kad matėme paskutinėse rungtynėse su „Asvel“), tačiau šį kartą aš Lukui atiduočiau naudingiausio Eurolygos ketverių varžybų atkarpos žaidėjo prizą. Tokie elitiniai skaičiai, tikėtina, su laiku smuks, nes tam visada atsiranda priežasčių: padidėjęs priešininkų dėmesys, nesėkmingesnė atkarpa ar kita. Tačiau Lukas nėra naujokas Eurolygoje, ir daugelis komandų jį visada vertina rimtai. Be to, prieš Luką dvigubinti gynybą yra labai sunku bet kuriai varžovų komandai, nes jį pagauti yra pernelyg sunku, o pritraukęs prie savęs gynėjus, Lukas gali nusimesti kamuolį, nes visgi yra aukšto lygio įžaidėjas. Todėl sakyti, kad tokie jo demonstruojami skaičiai labai stipriai susitrauks dėl priešininkų gynybos nevertėtų.

Kodėl Lukas – puikiai tinka „Žalgiriui“

Šaro sistemoje Lukas veikiausiai buvo vienintelis žaidėjas, kuris nevykdė trenerio sistemos uždavinių nuo A iki Ž. Taip buvo todėl, kad Lukas yra vienas iš nedaugelio žaidėjų, kurie gali laisvai improvizuoti aikštelėje, tačiau negali labai efektyviai žaisti derinio „Pick n‘ Roll“ dėl savo fizinių savybių (dėl ūgio trūkumo nepermes kamuolio sėkmingai per varžovo galvą ar negalės eiti į fizinį kontaktą). Luko žaidimas pagrįstas greičiu, aštrumu ir paties susikurtais metimais, tad tokį žaidėją įsprausti į griežtus rėmus neišeina. Juo labiau, kad nelabai aišku, kokie tie rėmai galėtų būti tokio tipo žaidėjui.

Taigi Martino Scgillerio schemose, kuriose yra daugiau laisvės ir improvizacijos, akivaizdu, Lukas jaučiasi it žuvis vandenyje ir daro tai, ką moka geriausiai – gyvina žaidimą, įneša daug energijos ir visa tai daro taip kokybiškai, kad kartais net sunku patikėti. Lukas užima 8-tą vietą Eurolygoje (tarp žaidėjų, sužaidusių šešerias rungtynes) pagal PIR (naudingumo balus) net įskaitant ir pirmas dvejas bene sausas rungtynes su OLY ir Khimkais. Taigi Lukas demonstruoja, kad jo trumpi ir itin efektyvūs išėjimai į aikštelę yra absoliučiai būtini „Žalgirio“ žaidimui.

Kauno komanda vis dažniau susiduria su tuščiomis atkarpomis, kai žaidimas puolime nesiklijuoja, metimai nekrenta arba ataka išdeginama iki paskutinių sekundžių. Būtent tos minutės dažniausiai ir būna kritinės, kai reikia kabintis už žaidimo ir nepaleisti varžovų į priekį. Turiu pasakyti, kad tai laikas, kai aš labiausiai aikštelėje pasitikiu Luko žaidimu, kurio užtikrintas pataikymas ir greiti sprendimai atakuojant krepšį įneša ramybės ir vilties, jog viskas dar yra mūsų rankose.

Ar Lekavičius kitą sezoną paliks „Žalgirį“?

Matant tokius fantastiškus skaičius ties Luko vardu, nenumaldomai kyla klausimas, ar kitą sezoną mes vis dar galėsime įpirkti tokį žaidėją? Na, šioje vietoje yra keli niuansai.

Visų pirma, tai priklausys nuo to, kaip komandai seksis surinkti pinigų per antrąją pandemijos bangą. Akivaizdu, kad Vyriausybės sprendimai nupjauna kone trečdalį komandos biudžeto, o tai reiškia tokią finansinę krizę, kokios nesame matę seniai. Tad žaidėjai, kurių rinkos vertė pakils bent kiek stipriau, mums, žinoma, bus neįkandami. Tačiau tai jau administracijos darbas – padaryti viską, kad tokia situacija būtų kaip įmanoma mažiau skausminga. Be abejo, tai ir sirgalių atsakomybė –padėti komandai taip, kaip gali.

Kitas aspektas – Luko kaina. Toks sėkmingas žaidimas, be abejonės, kelia žaidėjo vertę Europoje. Tačiau čia yra svarbių kabliukų. Lukas vieną kartą jau buvo išvykęs iš „Žalgirio“ į Graikiją, kurioje gavo tokį mažą vaidmenį, kad buvo skaudu žiūrėti. Žinoma, PAO jis buvo Calatheso dubleris, o Niko tuo metu buvo viena ryškiausių žvaigždžių tarp įžaidėjų Eurolygoje. Tad daug minučių Lukas tikėtis ir negalėjo.

Taip pat reikia nepamiršti, kad Lukas praktiškai nei vienoje komandoje nepretenduoja į pagrindinio įžaidėjo rolę. Taip yra visų pirma dėl jo žaidimo stiliaus, kai per kelias minutes aikštėje jis atiduoda visas jėgas dėl greito žaidimo tempo. Antra, Lukas nėra kuriantis žaidėjas kitiems, jis efektyviau tampo varžovų gynybą ir pats susikuria bei atlieka metimus. Toks žaidimas lyg ir atitiktų antrosios pozicijos žaidėjo tipą, ir joje Lukas žaistų, jeigu ne jo nedidelis ūgis, kuris dažniau yra minusas (gynyboje) nei pliusas (puolime).

Tai yra priežastys, kodėl neturėtų atsirasti daug komandų, kurios būtų taip stipriai savo vertę keliančio žaidėjo atžvilgiu nusiteikę mokėti milijonines sumas, nes už tokius pinigus visgi gautų tik atsarginį įžaidėją. Tad geriausios Luko savybės, dėl kurių mes jį taip mylime, iš tiesų labiausiai ir kiša koją jo karjeros šuoliui Eurolygos granduose. Kita vertus, tai mums visada yra geras ženklas. Jeigu tik komandos finansai nesubyrės, tikėtina, kad kitais metais, veikiausiai išėjus Grigoniui ir Lauvergne, Lukas taptų brangiausiai apmokamu žalgiriečiu.

Kadangi Lukas, kaip visi žinome, be galo myli „Žalgirį“, o Kaunas – jo namai, tikėtina, kad net ir sulaukęs kiek didesnės vertės pasiūlymo iš užsienio klubų, jis vis tiek pasiliktų žaisti Kaune. Visgi čia jo laukia labai svarbus vaidmuo, o kaip pasimokėme iš PAO situacijos, kitur veikiausiai jam būtų skirtas antraeilis, o gal ir trečiaeilis vaidmuo“, - rašė „Žalgirio metraštis“.



Primename, kad L. Lekavičius uždirba apie 35 tūkstančius eurų per mėnesį.

L. Lekavičius šį sezoną Eurolygoje vidutiniškai per 19 minučių pelno po 9,4 taško, sugriebia po 1,4 kamuolio, atlieka po 3 rezultatyvius perdavimus bei renka po 13,6 naudingumo balus.

Krepsiniozinios.lt