„Žalgirio metraštis“: kaip „Žalgirio“ tritaškių lietus išprausė „Baskonia“

Interviu ir straipsniai 20 Gruodis 16

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai „Žalgirio“ arenoje rezultatu 92:73 (25:22, 19:14, 24:11, 24:26) įveikė Vitorijos „Baskonia“ komandą ir Eurolygoje įsirašė septintąją pergalę bei antrąją iš eilės.

Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Vakarykštė pergalė saldi dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, geriausiai Eurolygos besiginančiai komandai įmetėme 92 taškus (šį sezoną daugiau neįmetė niekas), nors iki šių rungtynių baskai praleisdavo tik po 73. Tai yra puikus pasiekimas, žinant, kad ispanai žaidė pilna sudėtimi, o sezonas – jau gerokai įsibėgėjęs, tad visi svertai mus sutramdyti buvo jų rankose.

Antra, žalgiriečiai absoliučiai smaginosi nuo tritaškio linijos įmesdami 18 tritaškių iš 26 (69.2%). Prieš tokią jėgą atsilaikyti galima tik patiems pasiūlant sprogstamą puolimą, kuriam baskai neatrado nei jėgų, nei galimybių. Ispanai įmetė 73 taškus, kai jų sezono vidurkis iki vakar buvo 79 taškai. Prie tokio rezultato prisidėjo du veiksniai:

Kauniečiai sugebėjo uždaryti baudos aikštelę, kurioje nei Fall‘as, nei Diop‘as, nei Jekiri nesugebėjo sukurti nieko įspūdingo. Tai yra labai pagirdina, nes Fall‘as (2.21 m) yra toks pats monstras, su kokiais mūsų „centrams“ nepavyko susitvarkyti nei žaidžiant prieš Tavares‘ą, nei kitą prancūzų Fall‘ą. Todėl mūsų priekinę liniją, kurios centre stovėjo Jankūnas, reikia tikrai pagirti.

Kitas dalykas, neleidęs Baskonijai surinkti daugiau taškų, buvo jų pačių prastas pataikymas iš toli – 9/23 tritaškiai (39%). Negalime sakyti, kad baskai nesusikūrė puikių progų, jie tai tikrai padarė, nes kauniečiai ir vėl didesnį dėmesį skyrė baudos aikštelei ir gynėjus paliko laisvesnius. Tačiau patys ispanai neišnaudojo savų progų. Jeigu Dragičius, Giedraitis ir Vildoza būtų šaudę šiek tiek taikliau, kova būtų buvusi įnirtingesnė, tačiau uždaryta baudos aikštelė, tikėtina, vis tiek pergalę būtų atnešusi žaliai baltiems.

70-mečio jubiliejus

Jankūnas (36 metai) ir Milaknis (34 metai) kartu sudėjus gali švęsti labai garbingo amžiaus jubiliejų. Tačiau ne kas kitas, o šie du vyrukai buvo esminiai žaidėjai, paskandinę baskus. Paulius per 21 min. surinko 7 taškus, 6 atk. kam. ir 15 naud. balų. Jis puikiai tvarkėsi gynyboje laiku ateidamas į pagalbą, puolime nusiimdavo labai svarbius kamuolius, po kurių „Žalgiris“ smaigstė tritaškius, bei pats atsidurdavo laiku ir vietoje įkirsdamas į baudos aikštelę. Manau, Pauliaus buvimas aplink baudos aikštelę buvo svarbiausias faktorius, leidęs uždaryti varžovams kelius link krepšio. Kadangi tokia gynybos strategija atnešė pergalę, svarbiausias jos dalyvis ir nusipelno laurų.

Milas pagaliau iššovė. Jis surinko 15 taškų (daugiausiai šiame sezone) ir visus juos rinko išskirtinai tik nuo trijų taškų linijos. Tritaškių jis sumetė penkis iš septynių ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl mūsų renkamų taškų skaičius nesumažėjo po didžiosios pertraukos. Milas buvo lyg „šablonas“, pagal kurį po didžiosios pertraukos norėjo žaisti ir visi likę žalgiriečiai. Tritaškiai tapo pagrindiniu ginklu puolime, ir baskai niekaip nesugebėjo jų užgesinti.

Bendra komandos pergalė

Kad ir kokius svarbius vaidmenis atliko Jankis su Milu, vis dėlto iš esmė visa komanda (galbūt išskyrus Mareką, Martiną ir Karolį, kurių vaidmuo buvo simboliškas) atliko labai panašų vaidmenį bendrame kontekste. Nei vienas žaidėjas nesurinko 20-ies naudingumo balų, tačiau visi jų turėjo virš 10-ies (tik Walkupas vakar nerado progos įsiterpti tarp šėlstančių komandos draugų ir surinko -2 naud. balus).

Naudingiausias buvo Lukas Lekavičius, surinkęs net 16 balų, įmetęs 13 taškų ir atlikęs 4 rez. perdavimus. Jis labai laiku sumetė abu savo tritaškius ir puikiai draskė varžovų gynybą kirsdamas į baudos aikštelę. Ir šįkart Lukas susuko tik vieną papildomą ratą aplink baudos aikštelę, tad neperlaikytas kamuolys padėjo greitinti žaidimą.

Baskonijai mes pralaimėjome ūgio lenktynėse, todėl buvo labai smagu matyti, kaip mūsų vyrai puikiai atsitvėrė ispanų labai aukštą ir fizišką priekinę liniją. Kovą dėl atšokusių kamuolių mes laimėjome 37 prieš 23. Ši grafa yra labai svarbi, nes jeigu būtume ją pralaimėję, tikėtina, kad Fall‘as ir Jekiri būtų surinkę kone pusę komandos taškų iš po krepšio, o mes nebūtume turėję galimybės kartoti netaiklių savo metimų, kas ir buvo vienas svarbesnių mūsų žaidimo elementų. Tad šįkart žaidimas prasidėjo ne nuo gynybos, o nuo atkovotų kamuolių.

Jankis, Rubitas ir Lauvergne jų iš viso atkovojo 19, kai tuo tarpu už juos dviem galvom didesnė baskų priekinė linija kartu sudėjus nusiėmė tik 4 kamuolius. Tai yra labai didelė mūsų priekinės linijos pergalė. Ji taip pat labai svarbi, nes parodė, kad trečią kartą susitikę su tokiu milžinus kaip Fall‘as mūsų vyrai jau buvo padarę tinkamas išvadas ir nebeatrodė tokie apgailėtini, kaip prieš Realą ar Asvelį po krepšiu.

Pabaigai

Kai pergalė tokia graži, visos schemos, analizės ir taktiniai sprendimai lieka antrame plane. Svarbiausius darbus mūsų vyrai vakar atliko: uždarė kelius į baudos aikštelę, puikiai atsitvėrė baskų milžinus ir įtikinamai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių bei užpylė ispanus tokia tritaškių kruša, kad jiems visus langus išdaužė, o signalizacija nesuveikė. Todėl labai sveikinu tiek komandą, tiek atsigavusį Milą, tiek ir visus fanus, kurie pasisėmė puikių emocijų, kurių tikrai užteks iki rytojaus kovos su Feneriu“, - rašė „Žalgirio metraštis“.