Kuris žalgirietis nusipelnė labiausiai patobulėjusio žaidėjo prizo?

Zalgiris.lt nuotr.

Per amerikietiškiems kalneliams prilygstantį pirmąjį Eurolygos sezono pusę Kauno „Žalgiris“ surinko 11 pergalių bei 7 pralaimėjimus ir tai šiuo metu kauniečiams garantuoja penktą vietą lentelės vidurio grūstynėse. Vos vieną pergalę kauniečius šiuo metu skiria nuo antrosios vietos bei du pralaimėjimai iki 11 vietos.

„Žalgirio metraštis“ pateikia pagrindinius „Žalgirio“ komandos žaidėjus, kurie galėtų laimėti labiausiai patobulėjusio žaidėjo prizą. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Šis sezonas kol kas yra geriausias tiek Mariaus, tiek ir Roko karjerose. Tačiau abiejų krepšininkų šoktelėjusiems rezultatams daugiausiai įtakos turi skirtingi niuansai. Jeigu kalbėtume apie karjeros pradžią, turėtume pasakyti, kad ji Rokui kol kas klostosi daug sėkmingiau nei Mariui. Nors Rokui tik prieš kelis mėnesius suėjo 20 metų, pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje Eurolygoje jis žaidžia jau trečią sezoną. Tuo tarpu Marius prie komandos prisijungė tik 2018-ais metais būdamas jau 24-erių. Tad pažvelkime į abiejų krepšininkų karjeros pradžią.

Marius Grigonis

Kai 2013-ais metais devyniolikmečiui Mariui neatsirado vietos pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje, jo kelias pasisuko į Ispaniją. Jis metus išvargo „Penas Huesca“ komandoje, o kitame sezone persikėlė į aukščiausią Ispanijos lygą ir du sezonus žaidė su „Basquet Manresa“ marškinėliais. Tačiau nei Mariui, nei klubui kalnų nuversti nepavyko ir abu sezonus Manresos ekipa užėmė 16-tą vietą ACB čempionate.

Po dviejų metų Manresoje, Grigonis persikėlė į Tenerifę, su kuria jau žaidė ne tik Ispanijos ACB pirmenybėse, bet ir Čempionų lygoje. Tą sezoną Grigonis buvo vienas ryškesnių komandos žaidėjų ir Čempionų lygoje rinko po 9.5 taško per 20 žaidimo minučių. 2017-ais metais Tenerifės ekipa laimėjo šį turnyrą, o 23-ejų Grigonis tapo naudingiausiu finalinio ketverto žaidėju. Jis čempioniškose rungtynėse surinko 18 taškų, įmetė keturis tritaškius ir garantavo pergalę keturiais taškais prieš Turkijos klubą „Banvit“.

Po tokio puikaus pasirodymo, Marius nebepasiliko Tenerifėje, nors dar turėjo garantuotą vienerių metų kontraktą su Ispanijos klubu. 2017-ais metais jis persikėlė į Berlyno „Albą“ ir žengė dar vieną žingsnį link Eurolygos, praverdamas Europos taurės turnyro duris. Berlyne Marius praleido vienerius metus, per kuriuos EuroCup‘e rinko po 11.6 taško. Vis dėlto, komandai tame sezone nepavyko nuveikti nieko išskirtinio ir nebepakilo aukščiau Top16 etapo.

Kitas sezonas Mariui suteikė galimybę apsivilkti Kauno „Žalgirio“ marškinėlius ir pagaliau debiutuoti Eurolygoje. Patekęs į aukštesnį lygį, Marius ir toliau demonstravo solidų žaidimą. Nors renkamų taškų skaičius krito iki 8.7 per rungtynes, tačiau pataikymas liko solidus. Visgi komandoje tada šėlo Brandon Davies, Nate Wolters, jiems puikiai asistavo Leo Westerman ir Aaron White, todėl Marius nebuvo pirma puolimo opcija. Tačiau ir tarp šių lyderių Grigonis nepasimetė ir buvo svarbus žaidėjas.

Rokas Jokubaitis

Jokubaičio karjera iš tiesų nei kiek neprimena Mariaus. Jo tranzicija tarp antrosios „Žalgirio“ komandos ir pagrindinės rotacijos vyko labai sklandžiai. NKL čempionate Rokas buvo vienas svarbiausių komandos žaidėjų ir po šiek tiek daugiau nei vieno sezono, pateko į pagrindinę komandą, kuriai tada vadovavo Šaras.

2018-aisiais, būdamas tik 18-os metų, Rokas jau stumdėsi Eurolygos aikštelėse su perpus už save didesniais vyrai. Žinoma, tada jis gaudavo dar tik po penkias su puse minutės „Trash“ time, tačiau tos minutės Jokubaitį supažindino su Eurolygos tempu. LKL aikštelėse jis žaidė po 10 minučių ir rinko po 4.4 taško per rungtynes. Be to, dalį rungtynių jis žaidė ir NKL turnyre su antrąja „Žalgirio“ komanda, tačiau ten jis jau rodė įspūdingesnę statistiką, kai per 25-ias minutes pelnė po 13 taškų ir rinko po 17 naudingumo balų.

Antras sezonas pagrindinėje komandoje nebuvo niekuo kitoks, nei praėjęs (nebent tuo, kad išaugti NKL marškinėliai jau buvo pakabinti ant vinies). Visgi Rokas vis dar gaudavo pasitikėjimo iš Šaro tik vietinėje lygoje, kurioje per beveik 17 minučių rinkdavo po 7.4 taško. Tačiau Eurolygos parketas vis dar buvo mindomas tik treniruočių ir paskutinių rungtynių minučių metu. Renkami taškai per šešias minutes netgi sumenko iki 2.2, o efektyvumas išliko panašus – apie 2 balus.

Tokie du vienodi sezonai buvo lyg ir numanomos stagnacijos laikas. Prieš sezoną rašiau, kad jeigu šiame sezone Rokas negaus daugiau pasitikėjimo iš trenerio, tikėtina, kad paliks komandą ir savo tikslų sieks kitoje šalyje. Vis dėlto, Šaras paliko „Žalgirį“, o naujasis treneris tapo priežastimi, kodėl šiandien kalbame apie Roką, kaip vieną iš labiausiai patobulėjusių žalgiriečių Eurolygoje.

Tad Marius ar Rokas nusipelno labiausiai patobulėjusio žaidėjo vardo?

Taigi Marius ir Rokas pagrindinėje Eurolygos „Žalgirio“ sudėtyje atsidūrė tame pačiame 2018-2019 metų sezone. Tik Grigoniui tada buvo 24-eri, o Rokui tik 18. Natūralu, kad pirmus du sezonus apie Jokubaitį niekas pernelyg daug nekalbėjo. Tik spaudos konferencijų metu Šaras liaupsindavo Roko krepšinio supratimą, drąsą aikštelėje ir norą tobulėti. Vis dėlto, Jokubaitis tada žaidė iš esmės tik LKL varžybose, o Marius buvo pakankamai solidus ir Eurolygos rungtynėse.

Praėjęs sezonas Rokui buvo identiškas ir jo pirmajam, užtat Marius jau rodė stiprų progresą Eurolygoje. Jis pelnė po 11.5 taško ir atliko po 2 rezultatyvius perdavimus bei buvo svarbus faktorius keliose Eurolygos rungtynėse. Be to, surinko keturis paskutinius taškus prieš Stambulo „Fenerbahče“ ir dovanojo mums pergalę trimis taškais. Po dešimto turo Marius patyrė traumą ir ant parketo sugrįžo tik po dešimties mėnesių. Prieš šį sezoną viename iš straipsnių minėjau, kad Marius šiais metais turės tapti aiškiu komandos lyderiu, pelnysiančiu maždaug po 14-15 taškų per rungtynes. Tiesa, nemaniau, kad jis taps dar ir svarbiausiu pergalių kalviu Eurolygoje. Vis dėlto taip nutiko, o Grigonio vertė Europos klubų akiratyje kyla lyg ant mielių.

Šiame sezone Rokas atsiskleidė iš gerosios pusės. Išaugo absoliučiai visi jo rodikliai: Eurolygoje jis pelno po 7.8 taško, atlieka po 3.5 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 8.1 naudingumo balą. Taigi pelnomų taškų vidurkis padidėjo tris su puse karto, atliekami rezultatyvūs perdavimai – du su puse karto, o naudingumas išaugo keturis kartus. Tačiau tam didžiausios įtakos turi du veiksniai. Visų pirma – trenerio pasitikėjimas. Schilleris šį sezoną Roką aikštelėje laiko po beveik 22 minutes, kai tuo tarpu Šaras suteikdavo tik po šešias. Tad pusketvirto karto išaugęs žaidimo laikas suteikia Rokui galimybes atsiskleisti, kurių dėl neprityrimo dar negaudavo pernai.

Jeigu taip stipriai išaugęs žaidybinis laikas nebūtų atitinkamai išauginęs Jokubaičio statistikos, tikėtina, kad Rokas būtų vadinamas ne labiausiai patobulėjusiu, o labiausiai nuvylusiu krepšininku. Taigi svarbiausios gerėjančio žaidimo priežastys yra stipriai išaugęs žaidimo laikas ir trenerio pasitikėjimas, nesodinant ant suolelio jauno gynėjo po padaromų klaidų aikštelėje.

Tuo tarpu Marius Grigonis demonstruoja šiek tiek kitokio tipo šuolį į viršų. Pernai metais Marius aikštelėje praleisdavo po 25-ias minutes, o šiame sezone tik viena minute daugiau. Taigi nepasikeitęs žaidybinis laikas Mariui nesuteikia papildomų galimybių paauginti savo renkamos statistikos. Tačiau Grigonis demonstruoja labai didelį kokybinį šuolį ne tik statistinėse grafose, bet ir lemiant gerėjantį komandos žaidimą Eurolygoje.

Šiame sezone Grigonis pelno po 14.9 taško, atlieka po 2.8 rezultatyvaus perdavimo, renka po 16 naudingumo balų, nuo trijų taškų zonos atakuoja 51% taiklumu, o baudas pataiko 98% taiklumu. Taigi šios statistinės grafos pakilo labai stipriai, o kai kurie rodikliai dar ir yra pergales lemiantys. Pavyzdžiui, Marius pelno po 4.4 taško lemiamomis rungtynių minutėmis, ir tai yra vienas geriausių rezultatų Eurolygoje. Net ir dusinamas varžovų gynybos, Marius sugeba blizgėti tomis akimirkomis, kai komandai jo labiausiai reikia.

Pabaigai

Taigi tiek Rokas, tiek ir Marius šį sezoną demonstruoja, kad jie yra daug geresni žaidėjai, nei būtume galėję pagalvoti vasarą. Nors iš abiejų žaidėjų visiškai teisėtai buvo laukiamas progresas, tačiau abu krepšininkai įrodinėja, kad net ir į juos dėtos didelės viltys kartais gali būti per mažos, kai aikštelėje yra atiduodama visa širdis.

Tiesa, prie labiausiai patobulėjusių žaidėjų sąrašo šiame sezone turėtume pridėti dar ir Nigelį Hayesą, kuris taip pat demonstruoja stipriai pagerėjusį žaidimą. Nigelis pelno 50% daugiau taškų nei pernai, jo tritaškių pataikymas nuo 37% pakilo iki beveik 47%, o renkami naudingumo balai beveik padvigubėjo. Tačiau jo kokybinis žaidimo šuolis nėra toks pergales lemiantis, koks yra Mariaus, o Rokas Jokubaitis demonstruoja savo amžiaus krepšininkui nebūdingai gerus rezultatus aikštelėje. Taigi kad ir kaip stipriai būtų pagerėjęs Hayeso žaidimas, vis dėlto jis užima tik trečią vietą labiausiai patobulėjusių žaidėjų sąraše, nors, mano nuomone, ir yra antras svarbiausias „Žalgirio“ žaidėjas Eurolygoje.

Taigi kas tas laimingasis, kurio žaidimo kreivė kokybine prasme pakilo aukščiausiai ir kuris žaidėjas nusipelno labiausiai patobulėjusio žaidėjo vardo? Mano pasirinkimas – Marius Grigonis. Nors Roko skaičiai, palyginus su pernykščiais, išaugo tris ar keturis kartus, o Mariaus tik maždaug penkiasešimčia procentų, vis dėlto, Roko statistika buvo tokia minimali 2019-2020 metų sezone, kad išaugus žaidybiniam laikui bene keturis kartus, tiesiog privalėjo šauti į viršų. Taip ir nutiko, ir manau, kad Rokas yra ryškiausias jaunas žaidėjas Lietuvoje per daug metų.

Vis dėlto Grigonio šuolis „Žalgiriui“ atneša daug didesnę naudą Eurolygos aikštelėse. Jeigu Rokas iš „Trash minučių“ žaidėjo tapo stipriu atsarginiu, tai Marius Grigonis iš vieno svarbiausių komandos žaidėjų tapo neabejotinu lyderiu, kurio buvimas aikštelėje tiesiogiai koreliuoja su tomis dešimt pergalių, kuriomis mus komanda nudžiugino per 17 rungtynių“, - rašė „Žalgirio metraštis“.

Krepsiniozinios.lt