„Žalgirio metraštis“ apie kritiką rinktinei: „Svarbiausia, kad mūsų ateitis yra šviesi“

Interviu ir straipsniai 21 Liepa 08

Lietuvos rinktinei nepavyko pratęsti nuo 1992-ųjų besitęsusios dalyvavimo olimpinėse žaidynėse tradicijos. Dariaus Maskoliūno auklėtiniai 85:96 (24:28, 28:24, 17:28, 16:16) po atkaklios kovos nusileido Luka Dončičiaus vedamai Slovėnijos rinktinei ir liko be kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes.

Apie tai savo mintimis pasidalino „Žalgirio metraštis“. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Iš tiesų tai labiausiai nuotaiką gadina net ne nepatekimas į Olimpines, o didžiosios daugumos portalų antraštės "Mes ne tik net nebe pasaulio, bet ir ne Europos krepšinio elite", "Gėda, liūdna ir t.t." Tokios antraštės siūlo į situaciją pažvelgti ir iš teigiamos pusės (taip, tokia būna net ir liūdniausiomis akimirkomis).

Nors ir liko iki galo neišnaudota, o kartais net pernelyg brutaliai ir banaliai laužta, visgi mūsų priekinė linija (Jonas, Domas ir gydęsis traumą Gudaitis) yra bene stipriausia Europoje, o tikėtina, ir visame pasaulyje (galbūt tik JAV atmetus, jei jie surinktų stipriausias pajėgas). O kas dar smagiau - visi vyrai dar nepasiekė savo aukščiausio karjeros taško, tad dar bent dvejas olimpines žaidynes visiems varys baimės su Lietuvos vėliava ant marškinėlių.

Rokas Jokubaitis pirmąkart vilkėjo rinktinės aprangą tokio svarbumo turnyre ir tikrai paliko teigiamą įspūdį. Per 16 žaidimo minučių Rokas pelnė po 9-is taškus, atliko po 3 rez.perdavimus, rinko po 8.8 naudingumo balo. Kaip dvidešimtmečio pasirodymas, jis atrodo labai stiprus ir teikiantis vilties, kad komandos kapitonas Mantas turės užtikrintą pamainą po to, kai sportbačius pakabins ant vinies. Kitas taip solidžiai karjeros pradžioje rinktinėje atrodęs įžaidėjas buvo Šaras, visgi ir jis pirmąsias didžiausias pergales su nacionaline komanda pasiekė 2000-aisiais, kai jam jau buvo 24-eri. Tad Rokas, jei tik nesustabdys traumos, turi potencialo "to fill Šaras' shoes".

Iš rinktinės pasitraukė federacijos paskirtas ir tikriausiai Šaro pastūmėtas (kad neliktų visą gyvenimą tik asistentu i rbūtų jo šiokia tokia duoklė rinktinei) treneris, kuris visų mini turnyrų metu atrodė per prievartą pastatytas už rinktinės vairo. Maskoliūnas veikiausiai tikrai nėra prastas treneris, tačiau kai darbą darai iš pareigos, o ne iš meilės, dažniausiai plauki paviršiumi ir neatlieki jo iki galo. Sausi trenerio komentarai prieš ir po rungtynių, vėlavimas į stovyklą, paprasto kamuolio numetimo į baudos aikštę naratyvas ir kitų sprendimų neieškojimas - viskas rodo, kad į jo vietą pakviestas kitas treneris, kuris galbūt bus labiau motyvuotas parodyti visą savo potencialą, potencialiai bus stipresnis variantas ir galės padėti nuskinti dar tik būsimas svarbiausias pergales.

Nors mūsų komandos ramstis ir yra priekinė linija, visgi ji yra pajėgi demonstruoti ne tik statišką ir paremtą "du prieš du" bei poziciniu puolimu žaidimą, bet ir greitą bei akiai patrauklų krepšinį (galbūt ir ne tokį lengvą, kokį rodė Slovėnija, bet visgi dinamiškesnį nei kad demonstravome šioje atrankoje). Tam tereikia gero komandos sustygavimo ir tinkamo požiūrio iš trenerių štabo, nes tokie centrai kaip 2× NBA ALL-STAR Sabonis bei geriausią karjeros krepšinį žaidęs Jonas puikiai sugeba siųsti kamuolį į greitą puolimą, ko iš esmės nesame turėję nuo Sabo (Senior) laikų. Todėl būsimas naujas rinktinės treneris (veikiausiai pagaliau ilgai buvęs antras pasirinkimas po Šaro - Kazys Maksvytis) savo rankose turės puikius ginklus, tereikės turėti motyvacijos ir noro bei sugebėjimų juos tinkamai išnaudoti.

Nors šį kartą atrodė, kad mums trūksta užtikrintų snaiperių, visgi tai buvo ne visai tiesa. Jau praėjo nemažai laiko nuo Štombos, Maco ir Šaro draskomų tinklelių ir per tą laiką tikrai jautėme tritaškių badą, visgi šioje rinktinėje turime du užtikrintus snaiperius (Grigonis ir Giedraitis, atitinkamai krepšį Eurolygoję atakavę 45.6 ir 40.5 procentų taiklumu) bei Eimantą Bendžių, kuris svarbiausiose rungtynėse šiame turnyre parodė, kad net ir esant dideliam spaudinui, jis gali sumesti svarbius metimus iš toli. Taigi toks tandemas tarp galingos priekinės linijos ir gerų snaiperių gali būti (o dažnai ir turi būti) mirtinu ginklu.

Teigiamų dalykų galim įžvelgti ir daugiau: į rinktinę nepatekęs Tadas su Domu gali sudaryti puikų pastiprinimą greitai ir efektyviai keičiantis ginamaisias (kas dažnai lemią sėkmingą žaidimą atkarpomis), prie komandos prisijungs Ulanovas ir galbūt jaunieji talentai - Ą. Tubelis, Giedraitis jr.ir kiti, tad svarbiausia, kad mūsų ateitis yra šviesi, o viena vasara be krepšinio galbūt privers mus jo tik dar labiau pasiilgti ir užplūsti Žalgirio areną prasidėjus Eurolygos sezonui“, - rašė „Žalgirio metraštis“.