V.Vasylius: „Šiaulių“ komandoje jaučiuosi kaip senbuvis“

Kol iš uostamiesčio į Saulės miestą su žmona Laura persikėlęs aukštaūgis taikliarankis pluša krepšinio aikštelėje, jo mylimoji laiko namų kertes ir dėl Valdo Vasyliaus meilės sportui nepriekaištauja. „Ji taip pat mėgsta krepšinį ir visuomet mane palaiko”, - šypteli sportininkas.

Dėl sporto nukėlė medaus mėnesį

Draugų supažindinti, iškart vienas kitam simpatiją pajautę ir daugiau nei ketverius metus draugavę Valdas ir Laura šių metų liepos 20-ąją Juodkrantėje atšoko dideles ir storas lietuviškas vestuves.Valdas Vasylius atskleidė, kad norėjosi šventę sukurti visiems – draugams ir artimiesiems, ne sau ir žmonai.

Nors nuo vestuvių praėjo jau beveik trys mėnesiai, jaunavedžiai medaus pakopinėti dar nespėjo.„Laura norėjo kur nors išvažiuoti į užsienį, bet nutariau, kad jau reikia pradėti sportuoti. Todėl medaus mėnuo nukeltas kitai vasarai. Pažadėjau žmonai, kad tikrai kur nors išvyksime”, - atskleidžia praėjusį mėnesį 28-ąjį gimtadienį atšventęs krepšininkas.

Draugiškas ir atlaidus optimistas

Jis neslepia – šeimoje atlieka galvos vaidmenį, tačiau Laura vyrui vis primena esanti kaklas, kuris galvą sukioja į visas pusas.Paprašytas save apibūdinti trimis žodžiais, Valdas Vasylius nustemba: „To manęs dar niekas neprašė. Geras klausimas...”.

Po ilgokų svarstymų krepšininkas nusprendžia: „Esu draugiškas, optimistas ir atlaidus”. Savęs romantišku pavadinti sportininkas nedrįso: „Galbūt mano žmona yra labiau tokia. Jai tenka kartais kumštelėti man į šoną ir priminti, kad seniai dovanojau jai gėlių...”

Valdo Vasyliaus teigimu, kaip ir kiekvienuose namuose, taip ir jų šeimos lizdelyje būna pykčių: „Visko būna. Tačiau stengiamės to nelaikyti savyje, išsikalbame ir viskas palengvėja”.

Šiauliuose jaučiasi puikiai

Paklaustas, kaip jaučiasi Šiaulių mieste, nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos čia gyvenantis krepšininkas nė nedvejodamas atsakė: „Tiesiog puikiai. Jaučiuosi čia kaip senbuvis. Pažįstami, draugai ir komanda mane priėmė puikiai, tad ir jaučiuosi labai gerai. Visi dirbame noriai, kaunamės dėl pergalių. Treneris turi savo taktiką, žino, ką daro. Vienas malonumas čia būti ir dirbti. Klubas suteikė puikias sąlygas.„Šiauliai” - laiptelis aukštyn mano karjeroje. Manęs nebaugino tai, kad praėjęs sezonas šiauliečiams buvo labai nesėkmingas. Priešingai. Manau, kad ekipa kaip tik išalkusi pergalių ir nori sugrįžti į tą kelią, kuriame visada buvo. Žinoma, viskas paaiškės tik sezono metu, tačiau aš tikiu, kad viskas bus labai gerai”.

Krepšinis turi tik vieną minusą

Aukštaūgis sako, nebuvo tokios dienos, kai staiga atėjo suvokimas, jog krepšinis – jo gyvenimo kelias: „Visada taip maniau. Nuo pat krepšinio treniruočių lankymo pradžios. Visada maniau, kad ilgai žaisiu krepšinį. Tai – mano hobis, darbas ir malonumas viename. Tiesiog nemaniau, kad galiu daryti ką nors kita. Kokie krepšinio pliusai ir minusai? Neigiamų dalykų čia nematau. Nebent tik tai, kad aikštelėje atiduodi daug sveikatos. Visa kita – tik teigiami dalykai”.Valdo Vasyliaus mama Vida – taip pat glaudžiai susijusi su krepšiniu – ji dirba medicinos sesele Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) varžybose.

„Ji dažnai pasakoja apie traumas. Kas kam nutiko ir kaip susižeidė ir ką prasiskėlė, tačiau dėl manęs pernelyg nesijaudina. Ji mane pažįsta... Tiesa, pataria pasisaugoti...”

Iš futbolo aikštės – į krepšinio aikštelę

Klaipėdoje gimęs ir augęs Valdas Vasylius savo sportinę karjerą, kaip ir daugelis krepšininkų, pradėjo futbolo aikštelėje.„Tai buvo pirmasis mano sportas, tačiau dėl sveikatos problemų buvau priverstas jį mesti. Po kurio laiko tėtis, pats seniau žaidęs krepšinį, pasiūlė pabandyti šią sporto šaką. Sutikau, nes ir vyresnysis brolis Vaclovas taip pat ėjo į krepšinio mokyklą. Taigi, krepšinį žaisti pradėjau antroje klasėje, būdamas kokių septynerių. Šis žaidimas man patiko iškart. Tai buvo kažkas naujo mano gyvenime, o ir buvau vienas iš aukščiausių savo grupėje”, - vakar prieš rytinę krepšinio treniruotę „Šiaulių naujienoms” savo meilės krepšiniui pradžią pasakojo Valdas Vasylius.

Vos septyniolikos – į krepšinio tėvynę Ameriką

Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje tuomet dar septyniolikametis Valdas Vasylius nusprendė palikti gimtųjų namų lizdą ir įgyvendinti kiekvieno pradedančio krepšininko svajonę - išvykti į tolimąją Ameriką.

Anot krepšininko, išvažiuoti jam padėjo Stepas Kairys: „Jis man sakė, kad tai būtų puikus žingsnis mano karjeroje. Būtent jo dėka ir atsidūriau JAV vidurinėje mokykloje. Amerikoje žaisti krepšinį ir mokytis – puikios sąlygos. Išvykau būdamas beveik aštuoniolikos metų, kalbos beveik nemokėjau, tačiau per du ar tris mėnesius jos pramokau ir buvo kur kas lengviau. Žinoma, kamavo namų, draugų ilgesys, tačiau šeima, kurioje gyvenau, mane priėmė labai šiltai, rūpinosi kaip savo vaiku”.

Vėliau Valdu Vasyliumi susidomėjo Old Dominion universitetas (NCAA), kurio komandoje krepšininkas žaidė visą sezoną. Paprašytas apibūdinti metus, praleistus Amerikoje, krepšininkas sako pamatęs kitą kultūrą: „Manau, JAV nemažai patobulėjau, treneris manimi pasitikėjo, gaudavau daug laiko žaisti. Universitete pamačiau, koks yra gyvenimas be tėvų. Nematau neigiamų aspektų. Galbūt kartais pasvarstau, kas būtų, jei būtų... Kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje, galbūt būčiau labiau atsiskleidęs...”

Arba NBA, arba atgal į Europą...

Pabaigęs universitetą Valdas Vasylius turėjo pradėti profesionalo karjerą ir buvo nuvažiavęs į Malagos „Unicaja” peržiūrą. Jie krepšininkui siūlė pasilikti ir atstovauti jų antrajai komandai, kuri žaidė trečioje lygoje, tačiau jis norėjo kuo daugiau žaisti ir tuo pat metu gavo pasiūlymą iš Lenkijos klubo „Anwil”, kurį ir priėmė.

„Kodėl Lenkija? Kas nepatenka į NBA, važiuoja į Europą... Kadangi Lenkijos klubas rungtyniavo ULEB taurės turnyre ir Lenkijos pirmenybėse, priėmiau jo pasiūlymą. Tiesa, ten žaidžiau tik du mėnesius – negavau daug žaidybinio laiko, o troškau tobulėti ir treneris į mano vietą nusprendė pirkti kitą žaidėją, tad jau lapkričio mėnesį buvau priverstas krautis daiktus ir keliauti namo. Vėliau tą patį sezoną žaidžiau Kėdainių „Nevėžio” ekipoje, dar kitą sezoną - „Neptūne”, - sakė Valdas Vasylius, kurį likimas buvo nubloškęs ir į Rusiją.

Rusijoje, anot Valdo Vasyliaus, viskas buvo puiku: „Sąlygos, komanda, sirgaliai... Rusijos krepšinis yra aukšto lygio, tačiau, anot taisyklių, visada aikštelėje turėjo žaisti du rusai, o ekipoje netrūko legionierių. Trūko žaidimo laiko ir abipusiu susitarimu nutraukėme sutartį”.„Visur gerai, bet namuose geriausia, - sako Valdas Vasylius, paklaustas, kurioje komandoje žaisti jam buvo mieliausia. - „Neptūnas” visada buvo ir bus mano gimtojo miesto ekipa.

Apie ateitį negalvoja

„Kaip save įsivaizduoji po dešimties metų?” - smalsaujame.Mažiausiai dviejų atžalų su žmona susilaukti trokštantis krepšininkas, paskaičiavęs, kad jam tuo metu bus 38-eri, atsakė: „Manau, kad tuomet krepšinio jau nebežaisiu... Geras klausimas... Niekada apie tai negalvojau... Galbūt mažus vaikus treniruosiu. Būtų įdomu išbandyti save trenerio amplua.”

Valdo Vasyliaus karjera: 2006-2007 m.: Old Dominion universitetas (NCAA); 2007/2008 m.: iki lapkričio vidurio Vroclaveko „Anwil” (Lenkija); 2007-2008 m.: iki sezono pabaigos Kėdainių „Nevėžis” 2008-2009 m.: Klaipėdos „Neptūnas”; 2009-2010 m.: Samaros „Krasnyje Krylja” (Rusija); 2010-2011 m.: Klaipėdos „Neptūnas”; 2011-2012 m: „Šiauliai”.

BcŠiauliai.lt