L. Kreišmontas – apie netikėtą debiutą LKL ir dar „nemirusią“ Jonavos ekipą
LKL, kurią remia „Betsson“ / R. Lukoševičiaus nuotr.
LKL akademija powered by Citadele krepšinio aistruoliams pristato naują rubriką – „Aukso amžius“. Joje bus kalbinami LKL, kurią remia „Betsson“, krepšininkai, kurie žaidžia savo rezultatyviausią karjeros sezoną. Kitaip tariant, išgyvena aukso amžių.
Pirmasis pašnekovas – Lukas Kreišmontas. Plungiškis tapo svarbiu „Jonavos Hipocredit“ ekipos žaidėju, užimančiu kapitono pareigas.
Puolėjui tai jau ketvirtasis sezonas Jonavos komandoje, su kuria dar praeitais metais varžėsi dėl bronzos medalių. L. Kreišmonto statistika kilo praktiškai kiekvienais metais, o šį sezoną krepšininkas per rungtynes vidutiniškai renka po 12 taškų, 4,3 atkovoto kamuolio ir 14,1 naudingumo balo.
Žaidėjas papasakojo apie savo karjeros pradžią, tai, ką teko paaukoti ankstyvame amžiuje, jog žaistų aukštesnio lygio krepšinį, debiutą prieš Kauno „Žalgirį“, Virginijaus Šeškaus legendinį kaklaraištį ir kapitono rolę.
– Pradėkime nuo klausimo, nesusijusio su krepšiniu. Esate minėjęs, jog mėgstate žvejoti kaip ir jūsų praeito sezono komandos draugas Oskaras Pleikys. Ar esate kartu žvejoję? Jei taip, kam geriau kimba?
– Nesu aš toks užkietėjęs žvejys, bet vasaromis karts nuo karto išsitraukiu meškerę. Gaila, bet su Oskaru Pleikiu dar neteko žvejoti.
– Pereikime prie jūsų karjeros pradžios. 2018 m. sudarėte ilgalaikę sutartį su „Neptūnu“ ir iš Plungės persikėlėte į Klaipėdą. Kas paskatino priimti tokį sprendimą?
– Pagrindinis veiksnys buvo lygių skirtumas, kadangi Plungės ekipa tuo metu varžėsi RKL pirmenybėse, o Klaipėdos – NKL. Be to, labai svarbu buvo tai, jog gavau galimybę treniruotis ir su pagrindine vyrų komanda. Šie aspektai ir nulėmė mano sprendimą.
– Turbūt nedaug kas pagalvoja, jog krepšininkams neretai labai jauname amžiuje reikia išsikraustyti iš namų, galbūt nutolti nuo vaikystės draugų ir gyventi savarankiškai. Gal galite šiek tiek papasakoti su kokiais sunkumais teko susidurti ir ką teko paaukoti, jog persikeltumėte į kitą miestą žaisti aukštesnio lygio krepšinio?
– Kaip ir minėjote, teko paaukoti laiką su draugais, su kuriais nuo pat darželio laikų augau. Vis dėlto galiu tik pasidžiaugti, kad su kai kuriais iki šiol esame geriausi draugai ir palaikome ryšį. Kitas dalykas – mokykla. Tikrai buvo nelengva – nauji mokytojai ir klasės draugai. Kitaip tariant, viskas buvo nauja. Aišku, teko išmokti pačiam gamintis. Iki dabar dar pasiilgstu mamos naminio maisto. Visgi viskas išėjo į naudą, nes tapau savarankiškesniu ir tvarkingesniu.
– Keturis sezonus praleidote „Neptūno“ dublerių komandoje ir kiekvienais metais jūsų naudingumas nuosekliai augo. Kaip keitėsi jūsų vaidmuo komandoje per tuos metus?
– Vaidmuo keitėsi palaipsniui nuo pagalbinio žaidėjo iki, galima sakyti, vieno pagrindinių. Žinoma, atvažiavau iš Plungės į tikrai aukštesnį lygį, teko labai daug ko išmokti, pritapti, suprasti visai kito lygio treniravimą bei kitus žaidybinius dalykus. Prie to augimo labai daug prisidėdavo treniruotės su pagrindine „Neptūno“ komanda. Jei neklystu, jau pirmaisiais metais, kai atvažiavau į Klaipėdą, gavau šansų treniruotis ir su vyrų komanda. Tokios treniruotės tikrai paspartino mano, kaip krepšininko, augimą ir krepšinio supratimą.
– Nors nepavyko įsitvirtinti pagrindinėje uostamiesčio komandoje, 2020-2021 m. sezone išbėgote į aikštelę prieš „Žalgirį“ ir įmetėte tritaškį. Ar buvo jaudulio debiutuoti prieš tokį varžovą?
– Žinoma, kad buvo jaudulio. Jei gerai prisimenu, sužinojau, jog tądien žaisiu maždaug 3 ar 4 valandos iki rungtynių pradžios. Važiavau į Klaipėdą iš tėvų namų, man paskambino ir pasakė, kad mane registruoja rungtynėms. Turbūt net nereikia sakyti, jog nesitikėjau išbėgti į aikštelę. Tačiau prisimenu, kad antro kėlinio pabaigoje mane pakėlė nuo suolo ir dar taip sutapo, kad paskutinė kėlinio ataka priklausė mums. Nepamenu dabar kas veržėsi po krepšiu, bet jis perdavė man kamuolį prie tritaškio. Atakos laikas baiginėjosi, taigi tik gavęs progą iškart mečiau. Gal ir pasisekė, bet vis tiek įkrito.
– Po etapo Klaipėdoje persikėlėte į Jonavos ekipą. Kokie buvo pagrindiniai veiksniai, nulėmę šį sprendimą?
– Norėjosi jau pasimėginti save kitur, bet nebuvau užsibrėžęs tikslo, kad būtent vienoje iš kitų lygos komandų. Buvo minčių išmėginti savo jėgas stipresnėje NKL komandoje, bet viskas susidėliojo taip, kad mane Dainius Vaitelis pasiūlė Jonavos klubui. Tuomet jie mane pasikvietė į peržiūrą, tai taip nuo to laiko ir esu čia.
– Pirmąjį sezoną Jonavoje vidutiniškai žaidėte po 10 minučių. Ar toks minučių kiekis nuvylė, ar tai priėmėte kaip motyvaciją tobulėti?
– Negalėčiau sakyti, kad nuvylė, nes buvau atėjęs iš NKL. Buvau labai jaunas, neturintis patirties, todėl tos 10 minučių, sakyčiau, net nustebino. Jau prieš sezoną buvau susitaikęs, kad tų minučių gali ir išvis nebūti.
– 2023 m. Citadele KMT finalo ketverto metu Jonavos ekipa pateikė sensaciją nugalėdama Vilniaus „Rytą“. Po tokios staigmenos V. Šeškus tėškė savo kaklaraištį ant parketo, kuris tapo šios netikėtos pergalės simboliu. Gal žinote, kas vėliau nutiko tam kaklaraiščiui?
– Net neįsivaizduoju. Girdėjau, kad žmonės siūlėsi tą kaklaraištį nupirkti, tai galbūt V. Šeškus jį pardavė. Reikėtu paties trenerio paklausti, nes galbūt jį vis dar turi, o gal laiko pasidėjęs saugiai, nes kažkada dar sugrįš treniruoti. Tokiu atveju jis bus reikalingas.
– Jau kitame sezone gavote daug daugiau žaidybinio laiko ir svarbesnę rolę komandoje. Ar po šio sezono visiškai įsitikinote, kad galite varžytis su geriausiais LKL, kurią remia „Betsson“, krepšininkais?
– Negaliu sakyti, jog buvau įsitikinęs, bet tikrai tikėjau, kad galiu žaisti tokiame aukštame lygyje.
– 2024-2025 m. sezone jūsų minučių kiekis ir naudingumas kiek sumažėjo, bet po „vilkų“ eliminavimo gavote šansą varžytis dėl bronzos medalių su Panevėžio „Lietkabeliu“. Kokios emocijos vyravo komandoje prieš lemiamas rungtynes?
– Emocijos buvo darbinės. Žinojome, kad visko gali nutikti krepšininko karjeroje ir galbūt daugiau neturėsime tokio šanso žaisti dėl medalio. Tikrai visi buvome susikaupę ir nusiteikę tą seriją laimėti. Aišku, gaila, kad pralaimėjome, bet gavosi kaip gavosi.
– Šį sezoną demonstruojate geriausią karjeros krepšinį – renkate po 12 taškų ir esate vienas iš komandos lyderių. Kas jūsų žaidime pasikeitė labiausiai lyginant su ankstesniais sezonais?
– Niekas nepasikeitė, nes darau lygiai tą patį, ką visada dariau. Tik dabar dažniau pataikau į krepšį. Be to, nebesu naujokas šioje lygoje, tai tas kažkiek prisideda. Manau, jog labiau subrendau, bet nėra taip, kad kažkas drastiškai būtų pasikeitę.
– Kaip vyriausiasis treneris Steponas Babrauskas prisidėjo prie jūsų proveržio?
– Kaip ir kiekvienas treneris, taip ir Stepas prisideda. Pradedant nuo praeitų metų patarimų, kai dar buvo trenerio asistentas, o dabar man padeda jau kaip vyriausiasis treneris. Vis tiek žmogus daug metų atidavęs krepšiniui, matęs aukštą lygį, sukaupęs daug patirties, tad tikrai turi ir žino ką patarti. Aišku, prisideda ir tai, kad jis mane ne pirmus metus jau pažįsta kaip žaidėją, todėl gerai žino, ką galiu daryti aikštelėje ir ko negaliu.
– Vienas akivaizdus patobulėjimas yra jūsų tritaškių taiklumas, kuris šį sezoną siekia net 45,8 proc. Tai labiau pasitikėjimo, darbo ar patirties rezultatas?
– Manau, ir darbo, ir pasitikėjimo. Vasarą tikrai nemažai laiko tam skyriau ir dirbau ties tritaškiais.
– Esate „Jonavos Hipocredit“ kapitonas. Ar noriai prisiėmėte tokį vaidmenį? Kokios kapitono atsakomybės labiausiai nustebino, apie kurias anksčiau net nebuvote susimastęs?
– Tiesą sakant, nelabai net norėjau. Sezono pradžioje net neturėjome jokių kapitono rinkimų. Kadangi buvau ilgiausiai komandoje esantis žmogus, tai natūraliai buvau paskirtas kapitonu. Vėliau prie komandos prisijungė Džiugas Slavinskas ir pamačiau, kad jam labiau tinka šios pareigos. Todėl pats pasisiūliau jam perleisti kapitono atsakomybes. Jis maloniai visą tai priėmė ir manau, puikiai jam sekėsi. Tačiau jis susitraumavo ir ilgam iškrito iš rikiuotės, todėl dabar vėl tas pareigas einu aš. Iš tikrųjų net nežinau ar gerai, ar blogai man sekasi. Su jokiais sunkumais nesusiduriu, nes visi gerai sutariame rūbinėje. Net ir tada, kai sezonas klostosi ne taip, kaip norėtume, pavyksta išlaikyti neblogą nuotaiką.
– Pabaigai, kokius sau asmeniškai ir komandai keliate tikslus šį sezoną?
– Sezoną norėčiau užbaigti sveikas ir be traumų. Kalbant apie komandą, tai visi stengsimės kiekvienose rungtynėse pasiekti pergalę. Matysime, kaip bus, bet kaip treneris sako, mes dar gyvi, nemirę.
Jau šįvakar „Jonava Hipocredit“ (5-20) stos į milžiniškos svarbos rungtynes su Kėdainių „Nevėžiu-Paskolų klubu“ (8-17) kovoje dėl atkrintamųjų. Pergalės atveju jonaviečiai užsitikrintų tarpusavio pranašumą ir per likusias šešerias rungtynes mėgintų pavyti kėdainiečius arba gerokai buksuojančią Utenos „Juventus“ (8-16).
Susitikimą tiesiogiai nuo 16.30 val. transliuos BTV televizija ir „Telia Play“.
LKL.lt
