Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonas po truputį įsibėgėja. Kaip sekasi visoms ekipoms po aštuntojo turo, nusprendė apžvelgti "BasketZone.lt" portalas.

Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis per šiandien Kaune vykusią Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ataskaitos-rinkimų konferenciją išrinktas naujuoju LKF prezidentu. 46 metų A.Sabonis vėliau surengtos spaudos konferencijos metu atskleidė, jog stojus už naujojo posto vairo jam teks atsistatydinti iš Kauno „Žalgirio“ prezidento pareigų, pasakojo apie dabartinę sveikatos būklę, galimus ateities sprendimus.

„Džiaugiuosi, kad Arvydas sutiko kandidatuoti. Tokia figūra yra labai reikalinga ir vaidina didelę rolę, o A.Sabonis turi autoritetą visame pasaulyje. Lietuva išsirinko labai tinkamą federacijos prezidentą.“ – sakė postą buvusiam auklėtiniui užleidęs Vladas Garastas.

„Noriu padėkoti visiems už pasitikėjimą manimi, – kalbėjo naujasis LKF prezidentas. – Šios pareigos – neeilinės. Būti LKF prezidentu – didelė garbė. Džiaugiuosi, kad galėsiu prisidėti prie Lietuvos krepšinio vystymo. Norėčiau padėkoti treneriui už didelį indėlį į krepšinį, pergales ir pralaimėjimus, o labiausiai – surengtą šių metų Europos čempionatą. Svečiai iš užsienio gyrė renginį ir jo metu, ir vėliau, todėl gėdos tikrai nebuvo padaryta. Atvirkščiai – pakilome į kitą lygmenį.“

 - Jūsų kandidatūra sulaukė absoliutaus palaikymo, niekas Jums pasakius kalbą net neuždavė jokio klausimo. Ar tikėjotės būtent tokio vienbalsio palaikymo? - žurnalistai paklausė A.Sabonio.

- Matote, pirmą kartą dalyvauju tokiuose dalykuose, todėl nieko nesitikėjau. Man viskas nauja. O klausimų, manau, dar užduos ateityje.

 - Kaip tęsite darbus, ar bus kokių permainų?

 - Viskas paaiškės ateityje. Pastaruosiuos metus federacija dirbo gerai, viskas vyko sklandžiai. Man reikės prisiderinti prie šio ritmo, bet kol kas sunku, nes esu čia naujokas. Pirmas darbas po konferencijos – papietauti.

 - Ką manote dėl olimpinės atrankos? Ar pirmasis sprendimas bus dėl jos rengimo?

 - Laiko yra nedaug. Dar reikia viską apsvarstyti ir apsispręsti. Aišku, viskas priklausys nuo pinigų. Kol kas anksti apie tai kalbėti. Kai kažkas paaiškės, pasakysime.

 - Ar išliksite ir Kauno „Žalgirio“ prezidentu?

 - Ne. Šią savaitę vyks akcininkų susirinkimas, kurio metu atsisakysiu šio posto. (To reikalauja LKF įstatai – aut.past.)

 - Dabar tapsite dar viešesniu asmeniu. Ar neatitiks taip, jog taps sunkiau bendrauti su žiniasklaida?

 - Juk mane pažįstate, ar ne? Manau, ir toliau draugiškai gyvensime.

 - Kaip Jūsų sveikata?

 - Dėl sveikatos... Darau pritūpimus, vaikštau po du kilometrus per dieną. Žodžiu, esu gyvas. Dabar reabilituojuosi (Juokiasi – aut.past.).  Iš tikrųjų viskas gerai. Kas įvyko, tas įvyko, bet dabar sveikata gera.

- Buvote vos vienintelis kandidatas. Ar tai, kad neturėjote konkurentų, kaip nors keitė jūsų nusiteikimą?

 - Kaip ir sakiau - aš čia dar naujokas ir apie tai negalvoju, ar būtų dar keli kandidatai, ar jų nebūtų. Juo labiau, dar ir susirgau. Ėjau pabandyti, pažiūrėti, kaip čia viskas vyksta iš vidaus.

Dabar žiūrėsiu, kaip seksis. Žinoma, dėsiu visas pastangas, kad būtų ne blogiau, o tik geriau. Ir be tų keliamų ažiotažų, išpūstų, nereikalingų burbulų visiems gyventi būtų linksmiau ir mūsų krepšinis pasiektų daugiau. Juk kaip ir visur, čia taip pat nėra lengva. Čia turbūt vienas iš mūsų turtų Lietuvoje, kurį visi mylime ir suprantame.

Būna, kad įvyksta taip kaip šiais metais, kamuolys apvalus, ką padarysi. Labai daug norėjome, bet nepavyko. Dabar turime dar galimybę, nenorime laužyti tradicijų ir kovoti dėl kelialapio (Į Olimpines žaidynes – aut.past).

 - Tapęs LKF prezidentu daugiau laiko praleisite Lietuvoje, nei Ispanijoje. Ar neplanuojate čia atsivežti šeimos?

 - Šeima, manau, liks ten, kur yra. Vaikams reikia baigti mokslus. O aš kaip anksčiau skraidžiau, taip ir toliau skraidysiu. Niekas nuo to nesugrius.

***

Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi ir toliau lieka Mindaugas Balčiūnas. Šias pareigas jis užima nuo 2007 metų.

Federacijos prezidentais liko Kęstutis Pilipauskas, Šarūnas Kliokys ir Rimantas Cibauskas. Prie jų prisidėjo Antanas Guoga.

Basketzone.lt

Naujasis Nacionalinės krepšinio lygos prezidentas Remigijus Štaras nusiteikęs ambicingai.

Šešerius metus ėjęs telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ viceprezidento komercijai pareigas R. Štaras sukauptą vadybos patirtį žada panaudoti populiarindamas lygą ir pritraukdamas naujų rėmėjų.

„Galbūt žmonės matė mano įsitraukimą į darbą ir gebėjimus, todėl ir pasiūlė. Juo labiau, kad birželį išėjęs iš darbo užsiimu savo verslu ir turiu truputį daugiau laisvo laiko. Esu gavęs pasiūlymų ir anksčiau, bet buvau labai užsiėmęs“, – sake R. Štaras.

43 metų naujajam lygos vadovui krepšinis – ne naujiena. Ne vienus metus dirbęs su įvairiais sporto rėmimo projektais R. Štaras nevengia ir pats paimti kamuolio į rankas. Tiesa, pirmenybę teikia golfui arba tenisui.

„Renkuosi ne mažiau kontaktines sporto šakas, nes buvo ir traumų pasitaikę. Bet šeimos rate mėgstame užsukti į salę pažaisti krepšinio“, – pasakojo NKL vadovas.

Ketverių ir vienuolikos metų dukras su žmona auginantis R. Štaras vaikams kamuolio į rankas nebruka: „Jaunesnioji dar per maža bet kokiam sportui. Vyresnėlę auginame kaip savarankišką žmogų. Leidome jai išbandyti nemažai sporto šakų ir pastaruoju metu ji apsistojo ties tenisu. Tiesa, turiu du krikštasūnius, kurie lanko Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją.“

Ko šiuo metu trūksta Nacionalinei krepšinio lygai?
Žinomumo, patrauklumo visuomenei, naujiems rėmėjams ir tos pačios elementarios vadybos.

Ką planuojate nuveikti per trejus metus truksiančią kadenciją?
Vieni prezidentai būna patys kaip rėmėjai, kiti – seni sporto funkcionieriai, ateinantys kaip žmonės, kurie daugiau niekuo neužsiima, aš į šias pareigas žiūriu kaip į visuomeninę veiklą. Ketinu pasidalyti savo žiniomis vadybos, rinkodaros, ryšių su visuomene srityse. Pritaikant šias žinias, bus kuriamas NKL produktas, tai, ką galima remti naujiems rėmėjams, mėgti ir mylėti žiūrovams ir gerai jaustis patiems klubams. Mano tikslas – produkto sukūrimas.

Gal jau šiemet sulauksime naujovių?
Sezonas jau prasidėjo, todėl ką nors dabar keisti būtų mažų mažiausiai neatsakinga ir nepatogu nei žaidėjams, nei žiūrovams. Iki metų pabaigos susidėliosime savo tikslus, rinkodaros plėtros kryptis, o pokyčiai bus matomi kitą sezoną.

Kadangi likome prie tos pačios čempionato organizavimo sistemos tai jau šiemet noriu įnešti naujovių į finalo ketverto varžybas. Jose turėtų būti daugiau pramogų, šou elementų, įtraukiančių tiek žiūrovus, tiek žaidėjus. Kadangi tai vyks balandžio mėnesį, dar turime laiko pasiruošti.

Šiaip, pokyčiai lygoje vyksta natūraliai, nes atsirado keturios naujos komandos: Molėtų „Ežerūnas-Karys“, Vilniaus „Statyba“, „Gargždai-Bremena“ ir Marijampolės „Sūduva“. Pernai čempionatas vyko pakankamai intensyviai, komandos buvo lygiavertės, tik Pasvalio „Pieno žvaigždės“ buvo aiškus lyderis, o antrą–septintą vietas reguliariajame sezone užėmusias komanda skyrė vos keturi taškai. Tas intensyvumas, nenuspėjamumas ir žaidimas taškas į tašką, neabejoju, bus ir šių metų išskirtinis lygos bruožas.

Lyga – iš arčiau

NKL rungtyniauja 16 komandų:
Šiaulių „ABRO-Universitetas“, Joniškio „Delikatesas“, Molėtų „Ežerūnas-Karys“, Gargždų „Gargždai-Bremena“, Joniškio „Juodeliai“, Kauno „LKKA-Atletas“, „Mažeikiai“, Pakruojo „Meresta“, Klaipėdos „Nafta-Universitetas“, Vilniaus „Perlas-MRU“, Vilniaus „Š. Marčiulionio krepšinio akademija“, „Šilutė“, Vilniaus „Statyba“, Marijampolės „Sūduva“, „Jonavos sporto klubas“ ir Kauno „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“.

Reguliarusis sezonas vyks keturiais ratais. Pirmuose dviejuose ratuose visos 16 komandų žaidžia tarpusavyje po dvejas rungtynes. Trečiame ir ketvirtame ratuose ekipos bus padalintos į dvi grupes (užėmusios 1–8 ir 9–16 vietas) ir su savo grupių komandomis vėl žais po du kartus.

Į atkrintamąsias varžybas patenka pirmas aštuntukas ir keturios pirmos antro aštuntuko ekipos. Komandos reguliariajame sezone sužais po 44 rungtynes.

Reguliariajame sezone 5–12 vietas užėmusios NKL komandos aštuntfinalyje žaidžia iki dvejų laimėtų rungtynių (5–12, 6–11, 7–10, 8–9). Namų aikštelės pranašumą turi komanda, reguliariajame sezone užėmusi aukštesnę vietą.

Antroje dalyje (ketvirtfinalyje) aštuntfinalio porų nugalėtojai žaidžia su 1–4 vietas užėmusiomis komandomis iki dviejų pergalių. Namų aikštelės pranašumą turi reguliariajame sezone 1–4 vietas užėmusios komandos.
 
Sezoną vainikuos finalo ketverto turnyras.

Lina Motužytė | Sportas.info

Kauno „Žalgirio“ komandos laukia antroji dvikova Eurolygoje. Kauniečiai antradienį susikaus su Malagos „Unicaja“ komanda.

Svarbiausia laikinai „Žagirio“ trenerio pareigas einančiam Vitoldui Masalskiui užduotis - paruošti ekipą dvikovai su galingai Ispanijos pirmenybėse kovojančiais varžovais.

Kita užduotis ir sporto direktoriaus pareigas einančiam V.Masalskiui - rasti naują kandidatą į trenerio postą. Tikimasi, kad atleisto Ilias Zouros įpėdinis komandoje pasirodys jau šią savaitę.

„Aš tikiuosi, kad naująjį trenerį „Žalgirio“ ekipa turės jau šią savaitę. Jei man, kaip sporto direktoriui, reiktų rinktis trenerį, tai aš rinkčiausi lietuvį. Bet, kaip patys suprantate, aukšto kalibro lietuvių trenerių dabar laisvų nėra. Mums, ko gero, trenerį teks rinktis iš užsieniečių“, - kalbėjo V.Masalskis.

Vienu rimčiausių kandidatų į trenerio postą buvo minimas Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra. Derybos vyko, bet K.Kemzūra ir komandos savininkas Vladimiras Romanovas nesusitarė.

Tiesa, V.Masalskis patikino, jog K.Kemzūrai durys į Kauno klubą neuždarytos.

„K.Kemzūra dar turi laiko pagalvoti. Nėra taip, kad visiškai pasakyta „ne“. Jie Kęstas apsispręs ir sutiks su sąlygomis, kurios buvo išdėstytos, mes tikrai norime jį matyti“, - kalbėjo V.Masalskis.

lrytas.lt

Vladimiras Romanovas akis į akį Kaune susitiko su dar vienu krepšinio treneriu užsieniečiu. Po pokalbio su serbu Aleksandru Trifunovičiumi „Žalgirio” komandos savininko pageidavimus išgirdo ir kroatas Aleksandras Petrovičius.

V.Romanovo kabineto duris šią savaitę vienas po kito varsto bedarbiai treneriai.

Antrąsias savo komandos rungtynes Eurolygoje „Žalgirio” šeimininkas stebėjo kartu su naujais savo svečiais.

Kai Vitoldo Masalskio vadovaujami LKL čempionai antradienio vakarą 78:85 Malagoje pralaimėjo vietos „Unicaja”, V.Romanovui savo įspūdžiais apie žalgiriečių žaidimą dalijosi į Kauną skubiai atvykęs kroatas Aleksandras Petrovičius.

Legendinio Kroatijos krepšininko Draženo Petrovičiaus brolis su „Žalgirio” savininku susitiko po to, kai tą pačią dieną iš Kauno namo į Belgradą jau keliavo ankstesnis V.Romanovo svečias – buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto” treneris Aleksandras Trifunovičius.

„Buvau susitikęs su klubo savininku, mes pasikalbėjome, bet, atrodo, jis nusprendė eiti kitu keliu”, – „Lietuvos rytui” vakar neslėpė A.Petrovičius.

Išrinktas Metų treneriu

„Žalgirio” dėmesio sulaukęs 52 metų kroatas pastaruosius du sezonus treniravo Zagrebo „Cedevita” komandą.

Šiemet su šia Kroatijos komanda jis pateko į Europos taurės finalo ketvertą ir buvo išrinktas geriausiu Europos taurės sezono treneriu. Turnyro atradimu tapusi „Cedevita” iškovojo trečiąją vietą, mažajame finale 59:57 nugalėjusi Trevizo „Benetton”.

Tačiau A.Petrovičius tapo bedarbiu, kai ambicingus planus puoselėjęs ir apie Eurolygą svajojęs klubas 2011-ųjų Kroatijos čempionato finale nusileido „Zagreb” krepšininkams – būsimiems „Žalgirio” varžovams Eurolygos B grupėje.

Beje, kroatas dažniausiai vadinamas Aco vardu, kaip ir buvęs Kauno „Žalgirio” treneris serbas Aco Petrovičius.

„Jei sutikau atvykti į Kauną, vadinasi, šis pasiūlymas tikrai domino. Kitaip nebūčiau palikęs Zagrebo, – neslėpė A.Petrovičius. – „Žalgiris” turi didį vardą, istoriją, gerų žaidėjų. Tačiau klubo savininkas nusprendė eiti kita kryptimi.”

Kroatui nerūpi pinigai

Po trumpų derybų su V.Romanovu kroatas trečiadienį iš Kauno grįžo į Zagrebą. Kodėl A.Petrovičiui ir jį pakvietusiam „Žalgirio” savininkui nepavyko sukirsti rankomis?

„Nežinau, kodėl. Šeimininkas yra šeimininkas, jis neaiškino. Bet mūsų pokalbis buvo korektiškas ir nuoširdus”, – po pažinties su V.Romanovu teigė A.Petrovičius.

Kroatijos žurnalistai „Lietuvos rytui” teigė, kad sumaniam treneriui per visą karjerą labiau rūpėjo ne pinigai, o kiti iššūkiai.

A.Petrovičius neturi jokių finansinių rūpesčių, nes būtent jis iki šiol valdo visą tragiškai žuvusio legendinio brolio palikimą. Tiesioginių įpėdinių neturėjęs ir NBA rungtyniavęs D.Petrovičius savo šeimai paliko apie 12 mln. JAV dolerių vertinamo turto.

„Aleksandras visada garsėjo kaip labai principingas treneris. Jam svarbiausia – veiksmų laisvė ir pasitikėjimas, – „Lietuvos rytui” pasakojo kolegos iš Kroatijos. – Italijoje jis treniravo komandą, kurią valdė į V.Romanovą savo būdu ir charakteriu labai panašus savininkas. 

Po penkių pergalių iš eilės Aleksandras pats paliko komandą, vos tik turtuolis italas pamėgino kištis į jo darbą.”

„Galbūt mano minusas, kad nekalbu rusų ir lietuvių kalbomis. Galbūt kiti kandidatai šias kalbas moka. Tai galėjo būti priežastis”, – po nepavykusių derybų su V.Romanovu svarstė A.Petrovičius.

„Lietuvos ryto” šaltinių duomenimis, „Žalgiris” taip pat dar domėjosi ir Velimiru Perasovičiumi, kuriam atstovauja ta pati „XL Basketball” agentūra.

Bet dar vienas treneris iš Kroatijos, kuris 2011-ųjų pavasarį buvo atleistas iš Stambulo „Efes Pilsen”, iš karto atmetė pirminį Kauno klubo pasiūlymą.

Kritikavo lietuvius

Užsieniečiai treneriai V.Romanovui patinka labiau už lietuvius.

„Man atrodo, kad silpna rungtynių antra pusė – visų Lietuvos krepšinio trenerių liga. Ko gero, į „Žalgirį” teks kviesti užsienio krepšinio specialistą”, – po antrojo pralaimėjimo Eurolygoje teigė V.Romanovas, nepatenkintas Malagoje vadovavusio V.Masalskio darbu.

„Turiu prisiimti didelę kaltę. Kadangi tai buvo pirmosios mano rungtynės Eurolygoje, tikrai padariau klaidų, – atgailavo savininko kritikos sulaukęs „Žalgirio” sporto direktorius. – Pirmiausia per mažai keičiau žaidėjus, jie greitai pavargo ir rungtynių pabaigoje jėgos išseko.”

Komandos vairą laikinai perėmus V.Masalskiui, „Žalgirio” stratego pareigos pirmiausia buvo pasiūlytos Kęstučiui Kemzūrai. Lietuvos rinktinės treneris praėjusį penktadienį lankėsi V.Romanovo kabinete, bet su milijonieriumi bendros kalbos nerado.

„Manau, kad viską išsiaiškinome ir neradome bendrų sąlyčio taškų”, – „Lietuvos rytui” po pokalbio sakė K.Kemzūra.

V.Romanovas tą pačią dieną pareiškė, jog Lietuvos rinktinės strategas nesuprato, ko atėjo.

Favoritai – serbai

V.Romanovas ieško trenerio „Žalgiriui”, kai po pirmųjų Eurolygos rungtynių atleido graiką Ilią Zourą.

Prieš pokalbį su A.Petrovičiumi „Žalgirio” savininkas Kaune buvo susitikęs su A.Trifunovičiumi. „Lietuvos rytui” vadovavęs 44-erių serbas šiuo metu neturi kontrakto su jokiu klubu.

A.Trifunovičiaus sugrįžimas į Kauną irgi nebūtų staigmena, bet neaišku, kokias pareigas jis eitų Kauno klube. Pagal vieną versijų, A.Trifunovičiui atitektų konsultanto pareigos, o treneriu būtų paskirtas Oliveris Kostičius.

Šis praėjusį sezoną I.Zouro asistentu dirbęs 38 metų serbas nuo rugsėjo treniruoja „Baltus” – antrinę „Žalgirio” komandą.

Ir A.Trifunovičių, ir O.Kostičių sieja glaudūs ryšiai su Obradu Fimičiumi – krepšinio agentu, turinčiu didelę įtaką V.Romanovui.

Kęstutis Rimkus ir Giedrius Janonis | lrytas.lt

Prasidėjo naujas Eurolygos sezonas, todėl tenka dar kartą grįžti prie šios temos. Jau antri metai, kai tūkstančių krepšinio sirgalių paraginti siekiame, jog Eurolygos varžybos, kuriose žaidžia Lietuvos komandos, būtų grąžintos į nemokamus kanalus ir laisvai prieinamos šimtams tūkstančių krepšinio mėgėjų visoje šalyje. Kas Lietuvos žmonėms yra krepšinis, kokį jis kelia susidomėjimą, tikiuosi, po įvykusio Europos krepšinio čempionato, aiškinti nebereikia, nors veikėjai, kurie būdami valstybės tarnautojais, bet akivaizdžiai gynę privataus TV kanalo interesus, bandė sakyti, jog krepšinis lietuviams nėra įdomus, todėl transliuojant nemokamu kanalu nebūtų pakankamai žiūrimas.

Kitos televizijos nemokamais kanalais transliuoja LKL, NKL, VTB Jungtinės lygos varžybas. Tai negi Eurolyga yra mažiau įdomi? Neabejoju, jog jei būtų tiesiogiai nemokamu kanalu transliuojamos užvakar vykusios Eurolygos rungtynės „Žalgiris“ – CSKA, šios transliacijos pagal žiūrimumą butų pirmoje vietoje.

Kanalo interesams atstovavę veikėjai taip pat bandė teigti, jog kitose šalyse analogų, kai komerciniai sporto turnyrai transliuojami nemokamu kanalu taip pat nėra, kol jiems nebuvo pateikta surinkta įvairių šalių praktika, kai ir futbolo Čempionų lyga, ir dviračių lenktynės, ir kriketo varžybos, ir teniso turnyrai, ir net Formulės etapai yra įtraukti į atskirų valstybių Ypač svarbių įvykių sąrašus, atsižvelgiant į tradicijas, rezultatus, žmonių pomėgius, o tai reiškia transliuojami nemokamais kanalais. Europos Komisija dėl to ir patvirtino tokią tvarką, kad komerciniai TV kanalai, įsigiję išskirtines teises, negalėtų spekuliuoti visuomenės interesu, kaip dabar tai daro VIASAT grupė.

Lietuvoje dėl aktyvios TV kanalo lobistų veiklos ir prieštaringos jų interesus gynusių kai kurių valdininkų pozicijos. Ypatingai svarbių įvykių sąrašo sudarymas labai sunkiai skynėsi kelią, bet dar gegužės mėnesį Vyriausybės posėdyje pagaliau pavyko balsavimu gauti pritarimą sąrašo sudarymui, įtraukiant į jį ir Eurolygos varžybas. Bet ir vėl procesas sustojo, nors per šį laikotarpį buvo galima suderinti sąrašą su Europos Komisija ir jau šį sezoną Eurolyga būtų grįžusi į visų krepšinio mėgėjų TV ekranus, nes argumentų, jog Europos Komisijai įrodyti, koks lietuviams svarbus krepšinis, daugiau nei reikia.

Tikiuosi, kad naujai išrinktas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas kryptingai tęs pradėtą darbą, kuriam visa komisija pritarė bendru sutarimu jau beveik prieš dvejus metus. Liūdina, kad Kultūros ministerija tik dabar, neva, pradeda derinimo su Europos Komisija procedūras, o vyriausybės valandoje apie tai paklaustas Kultūros ministras pasakoja apie tebevykstančias diskusijas šiuo klausimu, kai diskusijos pasibaigė jau minėtu vyriausybės sprendimu ir pats ministras tame posėdyje dalyvavo bei viską žino. Maža to, iš ministro lūpų dar pasigirdo kaltinimas, jog kai kurie politikai skubina šį procesą. Norisi paklausti ministro - jei du metai yra labai greitai, tai kas tada yra ilgai...? Ar ne dėl tokio požiūrio mūsų Valstybė buksuoja daugelyje sričių?

Kita vertus, sunku tikėtis rezultato, kai atsakingu už derinimo su Europos Komisija procedūras paskiriamas tas pats Kultūros ministerijos valdininkas, kuris viso proceso metu vis išgalvodamas nebūtų argumentų darė viską, jog Eurolygos varžybos, kuriose žaidžia Lietuvos komandos, nebūtų įtrauktos į jau minėtą sąrašą?

Kiek dar iki galutinio rezultato truks procesas, ministras taip pat negali atsakyti. Suprantu, jog kai kuriems politikams ir valdininkams nelengva priimti teisingą sprendimą, kai tai paliečia įtakingo TV kanalo interesus, net jei jo labai laukia šimtai tūkstančių krepšinio mėgėjų. Kai nebėra argumentų, dar lieka spaudimas atitinkamai parengtais reportažais bei laidomis. Tikiuosi, TV vadovai suvoks, kad primityvus spaudimas kitaip manantiems netinkama priemonė ir šiuo klausimu, išskyrus viešą interesą, nėra nieko asmeniško, todėl suvedinėti sąskaitas TV pagalba - neefektyvu ir žema.

Dar kartą raginu kultūros ministrą nedelsiant užbaigti prieš dvejus metus pradėtą procesą, o VIASAT ir TV3 kanalui linkiu ne tik deklaruoti, bet ir būti tikrai šviesiu.

Žilvinas Šilgalis | lrytas.lt

Lietuvos krepšinio federacija turi noro ir pinigų rengti olimpinį atrankos į Londoną turnyrą. Tai savo parašu šią savaitę turėtų patvirtinti naujasis šalies krepšinio vadovas Arvydas Sabonis.

Legendinis vidurio puolėjas A.Sabonis, užvakar tapęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu, jau tą patį vakarą apsisprendė: mūsų šalis pretenduos tapti kitų metų liepos 2–8 dienomis vyksiančio olimpinio atrankos turnyro rengėja.

A.Sabonis abejojo tik dėl to, ar būtų verta varžytis su kitomis Europos valstybėmis, tačiau sulaukęs patikinimo, kad Rusijos krepšinio federacija į kovą dėl šio turnyro greičiausiai nestos, pritarė dar jo pirmtako Vlado Garasto apmąstytam planui.

Nutarė pakalbėję su rusais

Jau šią savaitę LKF turėtų pateikti prašymą Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) ir sumokėti 20 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 56 tūkst. litų), kad taptų kandidate rengti atrankos varžybas.

„Tai daryti nutarėme pakalbėję su Rusijos krepšinio federacija, kuri patikino: jeigu mes pateiksime prašymą, ji to nedarys, nes nenori su mumis varžytis.

Anksčiau kalbėjome su graikais ir makedonais, kurie taip pat tvirtino nekelsiantys savo kandidatūrų, todėl turime realių galimybių laimėti šias varžybas, nes, kiek žinome, daugiau jokia Europos šalis nesvarsto šio varianto”, – tvirtino buvęs LKF vadovas V.Garastas, užvakar tapęs federacijos garbės prezidentu.

Atrankos varžybas taip pat nori surengti Puerto Rikas, tačiau neoficialiai visi sutaria, kad realiausia kandidatė bus Europos šalis, nes 2012-ųjų liepos 27-ąją prasidėsiančios olimpinės žaidynės vyks Senajame žemyne.

„Būtų tikrai nelogiška, jei likus mažiau nei mėnesiui iki olimpiados rinktinės skristų į Ameriką ar Aziją, nes ten joms reikės aklimatizuotis.

O Europoje jos ne tik žaistų atrankos turnyre, bet ir vėliau galėtų likti ir treniruotis, kad išvengtų aklimatizacijos sunkumų”, – svarstė V.Garastas.

Valstybės pinigų neprašo

Kad galėtų siekti teisės Lietuvoje surengti atrankos turnyrą, LKF privalo iki gruodžio 5-osios į FIBA sąskaitą pervesti 3,5 mln. Šveicarijos frankų (beveik 10 mln. litų).

Tik tokiu atveju, jei iki nustatytos datos bus gavusi visus pinigus, gruodžio 12-osios posėdyje FIBA svarstys Lietuvos kandidatūrą rengti atrankos turnyrą.

„Galima sakyti, kad šią sumą jau turime, – vakar patikino V.Garastas. – Neprašome paramos iš valstybės, o sutarėme su privačiais rėmėjais.

Jie tuos pinigus mums ne duos, o paskolins, tikėdamiesi susigrąžinti, kai bus parduoti bilietai į atrankos turnyrą.”

Jei Lietuva nelaimėtų varžybų dėl teisės rengti olimpinę atranką, FIBA pinigus grąžintų.

Paramą pažadėjo ir LTOK

Pateikti paraišką FIBA galima iki spalio 31-osios, tačiau LKF tai padaryti žada rytoj arba poryt.

„Turime padaryti viską, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvautų ir šeštosiose iš eilės olimpinėse žaidynėse.

O rungtyniaudama namie ji turi daugiau galimybių laimėti kelialapį į Londoną”, – aiškino V.Garastas.

LKF tikisi, kad FIBA atsižvelgs į tai, jog rudens pradžioje Lietuvoje surengtas Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko sklandžiai, mūsų šalyje yra pakankamai naujų modernių arenų ir užtektinai viešbučių apgyvendinti dvylika rinktinių, kovosiančių dėl trijų paskutinių kelialapių į olimpiadą.

Tiesa, be turnyro rengimo mokesčio, reikėtų papildomų lėšų rinktinėms apgyvendinti, maitinti, apsaugai ir transporto išlaidoms.

LKL vadovų teigimu, jei Lietuva iškovotų teisę rengti atrankos turnyrą, finansinę paramą varžyboms pažadėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Eglė Šilinskaitė | lrytas.lt

Nuo praėjusio sezono pradžios Kauno „Žalgiryje“ žaidžiantis jaunas krepšininkas Mindaugas Kuzminskas greitai įsiliejo į komandą ir įsitvirtino pajėgiausios Lietuvos ekipos gerbėjų širdyse. Duodamas interviu jaunajai „Žalgirio“ žurnalistei Simonai Šlefendoraitei antruosius metus „Žalgirio“ komandoje žaisiantis puolėjas atskleidė, jog kartais pasiilgsta mokyklos laikų, išsakė savo nuomonę apie „žvaigždžių ligą“ ir patikino, kad pats ja neserga.

- Ar turi autoritetą? Kas jis?
- Turiu daug autoritetų. Juk autoritetai turi buti nebūtinai krepšininkai, net nebūtinai sportininkai. Visada sakiau, kad man autoritetai — mama, brolis, tėtis. Iš jų yra ko pasimokyti. Kaip krepšininkas imponuoja Ramūnas Šiškauskas, kaip sportininkas žavi Virginijus Alekna. Štai kiek daug autoritetų turiu.

- Kokia Tavo nuomonė apie Kauno „Žalgirio“ areną?
- Įspūdis milžiniškas. Džiugu, kad man vis tenka treniruotis geromis sąlygomis. Taip buvo ir Šiauliuose, kur buvo nauja arena. Vėliau, pervažiavus į „Žalgirį“, sąlygos irgi buvo puikios. O dabar — trūksta net žodžių.

- Abu su broliu Sauliumi esate krepšininkai. Ar už aikštelės ribų irgi elgiatės panašiai?
- Iš tikrųjų, nesame panašūs nei išvaizda, nei charakteriu. Galbūt panašūs tik tuo, kad niekad negalime dėl ko nors apsispręsti. Tačiau sutariame tikrai puikiai, nebūna dienos, kad bent telefonu nepakalbėtume.

- Ar nekyla sunkumų dėl didelio ūgio?
- Sunkumų šiek tiek kyla. Ypač tada, kai reikia drabužėlių ar batų. Taip pat lovos dažnai būna trumpos, tad jau įpratęs esu, kad labai dažnai miegant kojos kabo.

- Ar sunku sportininkui derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, šeima? Visgi dažnai tenka išvykti į užsienį, kartais net žaisti užsienio klubuose.
- Neturiu šeimos ir dar nežaidžiau užsienyje, tad sunku atsakyti. Kol kas viską spėju. Kaip visad ir sakiau – kuo daugiau darai, tuo daugiau ir spėji.

- Tik atėjęs į „Žalgirį“ tapai žiūrovų, ypač merginų, numylėtiniu. Iš kur tas populiarumas? Ar jis netrukdo asmeniniame gyvenime?
- Nėra jau tokio didelio dėmesio. Šiaip dėmesys man patinka, tad dabar net nėra kalbos apie trukdymą.

- Kokia pasaulio įžymybė, Tavo nuomone,  yra ideali moteris? Kodėl?
- Sunku pasakyti, nes kuomet žmogaus nepažįsti, kažką spręsti nelabai gali. Nuotraukose juk matai tik išvaizdą, o tai yra tik viena iš daugelio idealios moters detalių.

- Vadinamoji „žvaigždžių liga“. Ką apie ją manai?
- Manau, jog jei esi pakankamai protingas, ja niekad ir nesusirgsi. Nei populiarumas, nei aplinkinių dėmesys negali ir neturi pakeisti žmogaus. Koks esi, toks ir turi būti.

- Neseniai prasidėjo nauji mokslo metai. Ar pats ilgiesi mokyklos? Kas joje tau labiausiai patiko? Kas nepatiko?
- Ilgiuosi. Mokykloje tikrai buvo smagūs laikai. Norėčiau grįžti porai mėnesių, tik, kad nereikėtų tuo metu rašyti kontrolinių. Mokykloje man patiko viskas. Kai dabar pagalvoju, tai net tos visos problemėlės, jauduliai dėl kažko buvo smagūs. Mūsų klasė buvo geriausiai besimokanti, bet, kartu, ir labiausiai išdykusi. Krėsdavome daug visokių išdaigų, kurias dabar smagu prisiminti.

- Kokius užsiėmimus, be krepšinio, lankei vaikystėje?
- Lankiau greitojo skaitymo būrelį, lengvąją atletiką, plaukimą. Labai trumpai —lėktuvėlių modeliavimą.

- Studijuoji ekonomiką. Kodėl būtent tai?
- Norėjau studijuoti žurnalistiką, tačiau baigęs gimnaziją išvažiavau į Šiaulius, o ten tokios specialybės nebuvo. Iš to, kas buvo, priimtiniausia buvo ekonomika.

Zalgiris.lt

Kol iš uostamiesčio į Saulės miestą su žmona Laura persikėlęs aukštaūgis taikliarankis pluša krepšinio aikštelėje, jo mylimoji laiko namų kertes ir dėl Valdo Vasyliaus meilės sportui nepriekaištauja. „Ji taip pat mėgsta krepšinį ir visuomet mane palaiko”, - šypteli sportininkas.

Dėl sporto nukėlė medaus mėnesį

Draugų supažindinti, iškart vienas kitam simpatiją pajautę ir daugiau nei ketverius metus draugavę Valdas ir Laura šių metų liepos 20-ąją Juodkrantėje atšoko dideles ir storas lietuviškas vestuves.Valdas Vasylius atskleidė, kad norėjosi šventę sukurti visiems – draugams ir artimiesiems, ne sau ir žmonai.

Nors nuo vestuvių praėjo jau beveik trys mėnesiai, jaunavedžiai medaus pakopinėti dar nespėjo.„Laura norėjo kur nors išvažiuoti į užsienį, bet nutariau, kad jau reikia pradėti sportuoti. Todėl medaus mėnuo nukeltas kitai vasarai. Pažadėjau žmonai, kad tikrai kur nors išvyksime”, - atskleidžia praėjusį mėnesį 28-ąjį gimtadienį atšventęs krepšininkas.

Draugiškas ir atlaidus optimistas

Jis neslepia – šeimoje atlieka galvos vaidmenį, tačiau Laura vyrui vis primena esanti kaklas, kuris galvą sukioja į visas pusas.Paprašytas save apibūdinti trimis žodžiais, Valdas Vasylius nustemba: „To manęs dar niekas neprašė. Geras klausimas...”.

Po ilgokų svarstymų krepšininkas nusprendžia: „Esu draugiškas, optimistas ir atlaidus”. Savęs romantišku pavadinti sportininkas nedrįso: „Galbūt mano žmona yra labiau tokia. Jai tenka kartais kumštelėti man į šoną ir priminti, kad seniai dovanojau jai gėlių...”

Valdo Vasyliaus teigimu, kaip ir kiekvienuose namuose, taip ir jų šeimos lizdelyje būna pykčių: „Visko būna. Tačiau stengiamės to nelaikyti savyje, išsikalbame ir viskas palengvėja”.

Šiauliuose jaučiasi puikiai

Paklaustas, kaip jaučiasi Šiaulių mieste, nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos čia gyvenantis krepšininkas nė nedvejodamas atsakė: „Tiesiog puikiai. Jaučiuosi čia kaip senbuvis. Pažįstami, draugai ir komanda mane priėmė puikiai, tad ir jaučiuosi labai gerai. Visi dirbame noriai, kaunamės dėl pergalių. Treneris turi savo taktiką, žino, ką daro. Vienas malonumas čia būti ir dirbti. Klubas suteikė puikias sąlygas.„Šiauliai” - laiptelis aukštyn mano karjeroje. Manęs nebaugino tai, kad praėjęs sezonas šiauliečiams buvo labai nesėkmingas. Priešingai. Manau, kad ekipa kaip tik išalkusi pergalių ir nori sugrįžti į tą kelią, kuriame visada buvo. Žinoma, viskas paaiškės tik sezono metu, tačiau aš tikiu, kad viskas bus labai gerai”.

Krepšinis turi tik vieną minusą

Aukštaūgis sako, nebuvo tokios dienos, kai staiga atėjo suvokimas, jog krepšinis – jo gyvenimo kelias: „Visada taip maniau. Nuo pat krepšinio treniruočių lankymo pradžios. Visada maniau, kad ilgai žaisiu krepšinį. Tai – mano hobis, darbas ir malonumas viename. Tiesiog nemaniau, kad galiu daryti ką nors kita. Kokie krepšinio pliusai ir minusai? Neigiamų dalykų čia nematau. Nebent tik tai, kad aikštelėje atiduodi daug sveikatos. Visa kita – tik teigiami dalykai”.Valdo Vasyliaus mama Vida – taip pat glaudžiai susijusi su krepšiniu – ji dirba medicinos sesele Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) varžybose.

„Ji dažnai pasakoja apie traumas. Kas kam nutiko ir kaip susižeidė ir ką prasiskėlė, tačiau dėl manęs pernelyg nesijaudina. Ji mane pažįsta... Tiesa, pataria pasisaugoti...”

Iš futbolo aikštės – į krepšinio aikštelę

Klaipėdoje gimęs ir augęs Valdas Vasylius savo sportinę karjerą, kaip ir daugelis krepšininkų, pradėjo futbolo aikštelėje.„Tai buvo pirmasis mano sportas, tačiau dėl sveikatos problemų buvau priverstas jį mesti. Po kurio laiko tėtis, pats seniau žaidęs krepšinį, pasiūlė pabandyti šią sporto šaką. Sutikau, nes ir vyresnysis brolis Vaclovas taip pat ėjo į krepšinio mokyklą. Taigi, krepšinį žaisti pradėjau antroje klasėje, būdamas kokių septynerių. Šis žaidimas man patiko iškart. Tai buvo kažkas naujo mano gyvenime, o ir buvau vienas iš aukščiausių savo grupėje”, - vakar prieš rytinę krepšinio treniruotę „Šiaulių naujienoms” savo meilės krepšiniui pradžią pasakojo Valdas Vasylius.

Vos septyniolikos – į krepšinio tėvynę Ameriką

Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje tuomet dar septyniolikametis Valdas Vasylius nusprendė palikti gimtųjų namų lizdą ir įgyvendinti kiekvieno pradedančio krepšininko svajonę - išvykti į tolimąją Ameriką.

Anot krepšininko, išvažiuoti jam padėjo Stepas Kairys: „Jis man sakė, kad tai būtų puikus žingsnis mano karjeroje. Būtent jo dėka ir atsidūriau JAV vidurinėje mokykloje. Amerikoje žaisti krepšinį ir mokytis – puikios sąlygos. Išvykau būdamas beveik aštuoniolikos metų, kalbos beveik nemokėjau, tačiau per du ar tris mėnesius jos pramokau ir buvo kur kas lengviau. Žinoma, kamavo namų, draugų ilgesys, tačiau šeima, kurioje gyvenau, mane priėmė labai šiltai, rūpinosi kaip savo vaiku”.

Vėliau Valdu Vasyliumi susidomėjo Old Dominion universitetas (NCAA), kurio komandoje krepšininkas žaidė visą sezoną. Paprašytas apibūdinti metus, praleistus Amerikoje, krepšininkas sako pamatęs kitą kultūrą: „Manau, JAV nemažai patobulėjau, treneris manimi pasitikėjo, gaudavau daug laiko žaisti. Universitete pamačiau, koks yra gyvenimas be tėvų. Nematau neigiamų aspektų. Galbūt kartais pasvarstau, kas būtų, jei būtų... Kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje, galbūt būčiau labiau atsiskleidęs...”

Arba NBA, arba atgal į Europą...

Pabaigęs universitetą Valdas Vasylius turėjo pradėti profesionalo karjerą ir buvo nuvažiavęs į Malagos „Unicaja” peržiūrą. Jie krepšininkui siūlė pasilikti ir atstovauti jų antrajai komandai, kuri žaidė trečioje lygoje, tačiau jis norėjo kuo daugiau žaisti ir tuo pat metu gavo pasiūlymą iš Lenkijos klubo „Anwil”, kurį ir priėmė.

„Kodėl Lenkija? Kas nepatenka į NBA, važiuoja į Europą... Kadangi Lenkijos klubas rungtyniavo ULEB taurės turnyre ir Lenkijos pirmenybėse, priėmiau jo pasiūlymą. Tiesa, ten žaidžiau tik du mėnesius – negavau daug žaidybinio laiko, o troškau tobulėti ir treneris į mano vietą nusprendė pirkti kitą žaidėją, tad jau lapkričio mėnesį buvau priverstas krautis daiktus ir keliauti namo. Vėliau tą patį sezoną žaidžiau Kėdainių „Nevėžio” ekipoje, dar kitą sezoną - „Neptūne”, - sakė Valdas Vasylius, kurį likimas buvo nubloškęs ir į Rusiją.

Rusijoje, anot Valdo Vasyliaus, viskas buvo puiku: „Sąlygos, komanda, sirgaliai... Rusijos krepšinis yra aukšto lygio, tačiau, anot taisyklių, visada aikštelėje turėjo žaisti du rusai, o ekipoje netrūko legionierių. Trūko žaidimo laiko ir abipusiu susitarimu nutraukėme sutartį”.„Visur gerai, bet namuose geriausia, - sako Valdas Vasylius, paklaustas, kurioje komandoje žaisti jam buvo mieliausia. - „Neptūnas” visada buvo ir bus mano gimtojo miesto ekipa.

Apie ateitį negalvoja

„Kaip save įsivaizduoji po dešimties metų?” - smalsaujame.Mažiausiai dviejų atžalų su žmona susilaukti trokštantis krepšininkas, paskaičiavęs, kad jam tuo metu bus 38-eri, atsakė: „Manau, kad tuomet krepšinio jau nebežaisiu... Geras klausimas... Niekada apie tai negalvojau... Galbūt mažus vaikus treniruosiu. Būtų įdomu išbandyti save trenerio amplua.”

Valdo Vasyliaus karjera: 2006-2007 m.: Old Dominion universitetas (NCAA); 2007/2008 m.: iki lapkričio vidurio Vroclaveko „Anwil” (Lenkija); 2007-2008 m.: iki sezono pabaigos Kėdainių „Nevėžis” 2008-2009 m.: Klaipėdos „Neptūnas”; 2009-2010 m.: Samaros „Krasnyje Krylja” (Rusija); 2010-2011 m.: Klaipėdos „Neptūnas”; 2011-2012 m: „Šiauliai”.

BcŠiauliai.lt

Vakar Kauno „Žalgiris“ oficialiai nutraukė sutartį su legionieriumi iš JAV Omaru Samhanu. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų ekipoje neįsitvirtinęs vidurio puolėjas apsisprendė grįžti į tėvynę ir ieškotis klubo arčiau gimtųjų namų.

Šį tarpsezonį 22-ejų metų O.Samhanas praleido Kauno ekipoje, tačiau pralaimėjo konkurencinę kovą labiau patyrusiems „Žalgirio“ vidurio puolėjams Milovanui Rakovičiui ir Robertui Javtokui. Prieš pat sezono startą jo ir Mario Delašo paslaugų buvo atsisakyta. Kroatas buvo paskolintas klubo piramidės antroje pakopoje esančiai „Baltų“ komandai, o amerikietis nusprendė verčiau rinktis kelionę namo.

„Pasirengimo laikotarpyje pamatėme, kad Omaras akivaizdžiai silpniausias iš mūsų aukštaūgių. Tikėjome, kad po vasaros atostogų jis atvyks gerokai patobulėjęs, tačiau pamatėme, kad jis negali mums padėti ne tik rungtynėse, tačiau ir treniruotėse kitiems vidurio puolėjams yra per silpnas konkurentas. Žaidėjas nusprendė grįžti į JAV ir ten ieškosis sau tinkamos komandos“, - atsisveikinimą su aukštaūgiu komentavo „Žalgirio“ klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis.

„Žalgiris“ 211 cm ūgio puolėjui buvo pirmoji stotelė profesionaliajame krepšinyje. Į laikinąją sostinę O.Samhanas atvyko praėjusių metų liepą po sėkmingų metų praleistų „Saint Mary's“ koledže NCAA pirmenybėse.

Vis dėlto Kaune krepšininkui nepavyko įsitvirtinti. Praėjusį sezoną amerikietis tenkinosi atsarginio vaidmeniu ir dažnai nepatekdavo į rungtynėms registruojamų krepšininkų dvyliktuką. LKL čempionate O.Samhano statistika buvo kukli – per 28 rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo po 5,2 taško ir atkovodavo 3,9 kamuolio.

„Esu jaunas žaidėjas ir norėjau aikštėje praleisti daugiau laiko. Visi kartu susėdome ir galiausiai nusprendėme, kad sutarties nutraukimas yra geriausia išeitis“, - atviravo krepšininkas.

O.Samhanas teigė, jog dar nežino, kur pakryps tolimesnė jo karjera, tačiau prasitarė, kad turi keletą pasiūlymų.  „Truputį sunku palikti Kauną, kadangi čia susipažinau su daug puikių žmonių. DC (DeJuanas Collinsas – aut.past.) visuomet liks mano puikiu bičiuliu, kad ir kur bežaistume. Galiu užtikrinti, kad komandoje vyravo puiki atmosfera, ekipoje žaidžia tikrai šaunūs vyrukai, kuriuos palikti bus šiek tiek gaila“, - prisipažino amerikietis.

Paklaustas, ar nenusivylė Senajame žemyne praleistas metais, O.Samhanas atviravo, kad jo svajonė visuomet buvo žaisti NBA lygoje, tačiau nepavykus į ją patekti buvo pasirinktas „Žalgiris“. „Prieš atvykdamas čia negalvojau, kad Europos krepšinis yra tokio gero lygio, gaila, kad man nepavyko čia įsitvirtinti“, - sakė krepšininkas.

Buvusiems savo komandos draugams O.Samhanas palinkėjo geros kloties ir sėkmės Eurolygoje. „Šiemet klubo savininkai surinko labai stiprią ekipą. Komanda puikiai sukomplektuota, visos grandys stiprios. Neabejoju, kad šiuo metu, tai yra viena stipriausių komandų Europoje. Linkiu jiems sėkmės“, - atsisveikindamas su Kaunu sakė O.Samhanas.

Marius Bagdonas, „Kauno diena“