Dvidešimtmetis juodkalnietis Nikola Mirotičius prieš penkerius metus paliko gimtinę ir persikėlė žaisti ir treniruotis į Ispaniją. Sunkiojo krašto pozicijoje žaidžiantis krepšininkas šią vasarą NBA naujokų biržoje buvo pašauktas Hiustono "Rockets" komandos, tačiau iškart buvo perleistas Minesotos „Timberwolves“ ekipai, o galiausiai - Čikagos „Bulls“ klubui.

Portalas „Hoopshype.com“ kalbasi su N.Mirotičiumi apie jo karjeros pradžią, Ispaniją, „Real“ ir „Bulls“ ekipas.


- Kiek per pastaruosius metus patobulėjote kaip žaidėjas?

- Tai buvo itin svarbūs metai, padariau didžiulį progresą. Man sekėsi išties gerai. Tačiau manau, jog tai – tik pradžia. Žinau, kad dar galiu tobulėti. Toliau dirbu šia linkme ir tikiuosi ateityje pasiekti dar daugiau.

- Kokia pagrindinė Jūsų per praėjusius metus pasiekto patobulėjimo priežastis?

- Praėjusiais metais daug dirbau ir Ettore Messina man padėjo. Šiais metais iš manęs daug tikimasi. Turiu tobulėti keliose srityse: ypač ties darbu gynyboje ir ties kai kuriais taktiniais dalykais. Laikas parodys, kaip pavyks tai padaryti, bet tikiuosi, jog tikrai būsiu naudingas  Madrido „Real“ ekipai.

- Koks sezonas, individualiai Jums, būtų sėkmingas?

- Nežinau. Pirmiausia visada galvoju apie komandą. Mūsų tikslas – kovoti dėl kiekvieno titulo. Kovą dėl Ispanijos Supertaurės pradėjome ne per geriausiai, bet juk dar yra ACB lyga, Karaliaus taurė, Eurolyga... Kalbant vien apie save, net nežinau, ką jums pasakyti. Kadangi man tik 20 metų, negaliu susikoncentruoti tik ties vienu ar dviem dalykais. Turiu tobulėti visose srityse.

- Kokie buvo Jūsų pirmieji metai Ispanijoje po to, kai palikote Juodkalniją būdamas vos 15 metų?

- Tai buvo sunkūs metai, nes atvykau nemokėdamas ispaniškai. Persikėlimas į Ispaniją buvo didžiulis pasikeitimas. Bet man pasisekė, nes tėvai vyko kartu. Apskritai prisitaikiau ganėtinai gerai, nes ispanų kalbą išmokau išties greitai ir visi manimi rūpinosi. Niekada dėl nieko nesigailėjau. Dirbau su daugybe trenerių, treniravausi rytais ir vakarais. Jie padėjo man jaustis tarsi būčiau namie.

- Ar vis dar gyvenate su tėvais?

- Ne, dabar gyvenu su savo mergina.

- Koks buvo Jūsų gyvenimas Juodkalnijoje?

- Ten lankiau Podgoricos „Joker“ mokyklą. Man pasisekė, kad ten sutikau savo asmeninį trenerį Jadraną Vujačičių. Jis mane išmokė visko. Iki šiol gerai sutariame. Vasarą, kai turiu laiko, visada kartu dirbame. J.Vujačičius mane palaiko ir geromis, ir blogomis akimirkomis.

- Artėjant NBA naujokų biržai, lyg ir buvote užsiminęs, kad galbūt atsiimsite savo paraišką, bet to nepadarėte. Kas atsitiko?

- Buvau sujaudintas galimybės žaisti Čikagos „Bulls“ komandoje. Kalbėjau su jų atstovais ir mane sužavėjo šis variantas. Taigi, neatsiėmiau savo paraiškos dėl „Bulls“ klubo.

- Vadinasi, žinojote, kad Čikagos komanda tikrai ketino Jus pasirinkti? [„Bulls“ įgijo teises į N.Mirotičių, kurį iš pradžių buvo pašaukę Hiustono „Rockets“]

- Niekada negali būti 100 procentų įsitikinęs, tačiau žinojau, kad jie ketino mane pasirinkti.

- Kada tai sužinojote?

- Galbūt 2-3 savaites prieš NBA naujokų biržą.

- Kaip reagavote, kai buvo patvirtinta, jog Jus pasirinko Čikagos ekipa?

- Buvau labai laimingas. Kalbėjau su Ivica Dukanu („Bulls“ tarptautiniu skautu), kroatu, ir buvau labai sujaudintas. Manau, tai komanda, auginanti ir turinti daug jaunų žaidėjų. Laikas parodys, kada ir ar apskritai ten rungtyniausiu (juokiasi, - aut.past.). Šiuo metu jaučiuosi laimingas ir noriu siekti užsibrėžtų tikslų čia.

- Kodėl taip žavėjotės „Bulls“?

- Jie turi didžią istoriją ir puikią komandą. Žinoma, man patinka treneris ir klubo direktorius kroatas, artimas man. Todėl mano sprendimas dalyvauti NBA naujokų biržoje buvo teisingas.

- Matote save kaip sunkiojo krašto puolėją visą likusią karjerą, ar norėtumėte pereiti į lengvojo krašto poziciją?

- Matau save kaip sunkųjį krašto puolėją. Rungtyniaudamas šioje pozicijoje taip pat gali ir mesti tritaškius, veržtis po krepšiu... tiesiog žaisti universaliai.

- Visai kaip Dirkas Nowitzki.

- Būtent taip ir norėčiau rungtyniauti.

- Kaip manote, kiek ilgai rungtyniausite Madrido „Real“ komandoje?

- Pasirašiau naują penkerių metų kontraktą su galimybe išeiti į NBA. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis. Negaliu pasakyti, ar paliksiu komandą po dvejų, trejų ar penkerių metų. Dabar galvoju tik apie šį sezoną. Nesu tikras, kiek laiko čia pasiliksiu.

- Bet neplanuojate visos karjeros praleisti Europoje kaip Dejanas Bodiroga, tiesa?

- Ne, norėčiau vėliau žaisti NBA.

- Su „Real“ pasirašėte naują kontraktą. Kaip po to pasikeitė Jūsų gyvenimas?

- Žinoma, mano gyvenimas pasikeitė, tačiau pats stengiuosi nesikeisti. Galiu sau leisti gyventi patogiau, tačiau svarbiausia būti tokiu, kokiu buvau anksčiau ir tiek pat dirbti... Ir, be abejo, turėti savo būstą (juokiasi, - aut.past.).
 

BasketZone.lt

"Šarūnas Jasikevičius visada turėjo juokingų užgaidų, tokių kaip Rytis Cicinas, „69 Danguje“", - prisimena DJ Mamania.

Praėjusį sezoną Denverio "Nuggets" komandoje baigęs 24 metų Wilsonas Chandleris "Hoopshype.com" portalui teigė, jog nesigaili pasirinkęs savo karjerą tęsti Kinijoje, bei tikisi pasisemti patirties iš ekipos trenerio Jimo Cleamonso.

- Kodėl nutarei rungtyniauti Kinijoje?

- Didžiausia priežastis, dėl kurios pasirašiau sutartį su Žejango "Guangsha" ekipa yra tai, jog nežinojau, kaip pasisuks NBA lokauto reikalai. Aš tiesiog noriu žaisti, įgauti geresnę formą bei pajusti geresnį žaidimo ritmą.

- Jūs žaisite pas Jim Cleamonsą. Ar tai kiek nors įtakojo jūsų apsisprendimui?

- Žinoma. Jis šaunus treneris. Jis treniravo Philą Jacksoną, treniravo superžvaigždes, taigi, manau, galiu mokytis iš jo, kol esu čia.

- Kas labiausiai stebina Kinijoje?

- Sirgaliai čia yra puikūs, jie myli krepšinį ir tai man patinka. Mes žaidžiame tris rungtynes per savaitę, turime amerikietį trenerį, panašų personalą. Negatyvių pastabų neturiu, nepaisant to, kad esu toli nuo šeimos ir draugų.

- Jūs turėjote pasiūlymą iš Milano „Emporio Armani“ klubo. Ko trūko, jog prisijungtumėt prie šios komandos?

- Trūko nedaug, bet, kaip jau minėjau, situacija Kinijoje buvo daug geresnė. Čia turiu tris varžybas per savaitę, o ten būtų tik vienerios. Ši lyga yra geresnė NBA imitacija su trejomis varžybomis.

- Yra daug nuovokių žmonių, kurie mano, jog kai kurie žaidėjai vyksta į užjūrio klubus, nes turi finansinių sunkumų. Ką jūs galite apie tai pasakyti?

- Aš negaliu pasakyti nieko, nes nežinau kitų žmonių asmeninių reikalų. Neturiu ką pakomentuoti.

- Kas buvo jums svarbiau žaidžiant su „Knicks“ — kontrakto pratęsimas praeitą vasarą ar išmainymas?

- Žinoma, išmainymas. Kontrakto pratęsimas nebuvo per daug reikšmingas. Manau, išmainymas buvo reikšmingiausias dalykas. Tikriausiai tai buvo pirmas kartas, kai aš buvau išmainytas . Aš buvau čia atrinktas, tai buvo komanda, kurioje aš užaugau ir čia buvo mano komandos draugai. Man tai buvo reikšmingiausias dalykas.

- Ar išmainymas pakeitė jūsų nuomonę apie krepšinio verslą?

- Taip, tai buvo pirmas kartas kai supratau, jog NBA yra verslas. Aš tai žinojau iš pradžių, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai buvau viso to dalis, kai tai yra verslas, o ne įprasta vidurinės mokyklos komanda ar panašiai.

- Ar ilgitės Niujorko?

- Be abejonės. Ketverius metus gyvenau Niujorke ir kuo toliau, tuo labiau pasiilgstu.

- Aikštelėje jūs nerodote pernelyg daug emocijų. Kodėl?

- Nežinau. Aš visada būnu savimi — tiesiog ramus. Bet kaip ir sakiau, žaisdamas vadovaujant patyrusiam treneriui, tikiuosi išmokti keleto dalykų. Taigi galėsiu parodyti daugiau emocijų ir imtis lyderio vaidmens aikštelėje.

- Jūs pakeitėte agentus šiais metais, tačiau galiausiai grįžote prie Chriso Luchey. Tai pasitaiko nedažnai. Kas nutiko?

- Manau, tam turi įtakos mano blogas sprendimas. Kai buvau išvykęs, pasiilgau jo. Pasiilgau buvimo su vaikinais, kurie padėjo man, kuomet buvau jaunesnis.

- Kiek laiko žadate žaisti Kinijoje?

- Žinoma, aš myliu NBA ir noriu ten žaisti. Kai sezonas baigsis, tikiuosi grįžti į NBA ir baigti savo karjerą ten.

BasketZone.lt

Visas krepšinio pasaulis žavisi Vokietijos krepšinio talentu. Jo neįtikėtini metimai, tobuli judesiai krepšinio aikštėje ir nepalaužiamas kovingumas pakerėjo NBA ir jau seniai keri Europą. NBA čempionas ir naudingiausias finalo serijos žaidėjas sekmadienio vakarą stos prieš Lietuvos rinktinę lemiamiose Europos krepšinio čempionato E grupės rungtynėse.

Šis Europos čempionatas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vidurio puolėjui Marijonui Petravičiui buvo antras. Tačiau ir šiemetį, ir prieš dvejus metus Lenkijoje vykusias Senojo žemyno pirmenybes geraširdis aukštaūgis pamirš dar negreitai.

Kol nesibaigė Europos vyrų krepšinio čempionatas – nė žodžio apie krepšinį. Tokios taisyklės laikosi Jonas Vilkas (58 m.) bendraudamas su savo nesantuokiniu sūnumi Jonu Valančiūnu, jauniausiu nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės žaidėju.

 Sonny Weemsas dar gerai nepažįsta Kauno, tačiau jau puikiai jaučia kiekvieną Kauno „Žalgirio“ arenos centimetrą ir lankų tvirtumą.

„Čia atvykau žaisti krepšinio, o ne apžiūrinėti miesto“, - nusijuokė įspūdingais dėjimais į krepšį pasižymintis 25 metų amerikietis.

198 cm ūgio puolėjas vasarą tapo vienu pirmųjų NBA žaidėjų, nusprendusių nelaukti, kuo baigsis NBA lokautas ir patraukusių laimės ieškoti į Europą.

Nors praėjusį sezoną praėjusį sezoną S.Weemsas įsitvirtino Toronto „Raptors“, sulaukė naujo komandos pasiūlymo, o per 3 metus stipriausioje krepšinio lygoje užsidirbo progresuojančio žaidėjo etiketę, atletišku žaidimu ir sprogstamąja jėga aikštėje išsiskiriantis krepšininkas priėmė „Žalgirio“ pasiūlymą ir rugpjūčio viduryje jau treniravosi Kaune.

2008 metų NBA naujokų biržoje 39-uoju šaukimu pasirinktas Čikagos "Bulls", bet netrukus perleistas Denverio "Nuggets" komandai S.Weemsas pirmą kartą per karjerą rungtyniauja ne JAV klube ir Lietuvoje tikrai praleis visą sezoną, nepriklausomai nuo to, kada baigsis NBA lokautas.

„Man yra naudingiau dabar būti čia ir po metų grįžti ten“, - įsitikinęs atakuojančiojo gynėjo ir lengvojo puolėjo pozicijoje žaidžiantis S.Weemsas.

Lrytas.lt pokalbis su S.Weemsu - apie NBA, „Žalgirį“, europietišką krepšinį ir lietuvišką maistą.

- Tapote vienu pirmųjų NBA krepšininkų, kurie pasirinko Europos klubą. Kodėl ne Kinija, į kurią taip pat traukia nemažas NBA desantas?

- Oi, ne! Kinija yra baisu! O Eurolyga yra antra pagal pajėgumą klubinio krepšinio lyga pasaulyje, todėl pasirinkau Europą.

Kitas dalykas, niekas nežinojo, kaip bus su naujuoju NBA sezonu, nes prasidėjo lokautas. Visi nori žaisti krepšinį, noriu ir aš.

Kaip jau sakiau, Eurolyga - labai pajėgus turnyras, todėl nusprendžiau Europoje žaisti visą sezoną.

- Kokį įspūdį palieka sezono pradžia „Žalgiryje“?

- Būdamas čia jau įsitikinau - visi labai aistringai myli krepšinį. Aistruoliai čia - labai nuoširdūs ir ištikimi. Klubas iškėlė aukščiausius tikslus ir džiaugiuosi, kad esu viso to dalis.

„Žalgiryje“ žaidžia daug talentingų žaidėjų, bet turime būti vienas kumštis, žaisti kaip komanda. Prie komandos tik neseniai prisijungė rinktinėms atstovavę žaidėjai, komanda pilnos sudėties treniravosi dar nedaug kartų.

Mums reikia laiko ir turėtume tapti viena iš geriausių Eurolygos komandų.

- Pirmą kartą žaisite Europos klube - ar jaučiasi didžiulis skirtumas tarp NBA ir europietiško krepšinio stilių?

- Europietiškas krepšinis yra žymiai lėtesnis ir mažiau rezultatyvus. Europoje daug komandų per rungtynes pelno, tarkime, 65 taškus. Man reikia išmokti geriau suprasti varžovų gynybą, nes jie dažnai susispaudžia ir padeda vienas kitam. Čia gynyboje nėra trijų sekundžių taisyklės. Prie to reikės priprasti ir dėl to dirbu.

Manau, reikės dar dviejų rimtų rungtynių, kad visiškai įsivažiuočiau į ritmą. Tiesiog noriu laimėti kuo daugiau rungtynių. Mano tikslas - laimėti Eurolygą. Ir noriu tapti geresniu žaidėju.

- Kaip reaguotumėte, jei jau rytoj pasibaigtų NBA lokautas? Jūs liktumėte, o nemažai NBA žaidėjų grįžtų, nes jų sutartys su Europos klubais galioja lokauto metu.

- Pirmiausiai aš būčiau pasiutęs, įsikarščiavęs, būčiau supermenas (šypsosi). Bet toks yra mano pasirinkimas, apie kurį aš žinojau prieš čia atvykdamas. Pasirašydamas kontraktą žinojau, kad aš būsiu čia, o vieną dieną lokautas baigsis. Kai kurie vaikinai išvyks, bet aš prie to priprasiu. Man yra naudingiau dabar būti čia ir po metų grįžti ten.

- Jūsų rezultatyvumo rekordas NBA - 25 taškai. Tiek pelnėte praėjusį sezoną rungtynėse su Filadelfijos „76ers“. Ar jums asmeniškai tai buvo sėkmingiausias mačas NBA?

- Prisimenu tas rungtynes, bet jos nebuvo man geriausios. Tai buvo vienos iš daugelio rungtynių, o jos vykdavo beveik kiekvieną vakarą.

NBA taip yra - jeigu sužaidi gerai, turi pamiršti viską, nes jau kitą dieną tavęs laukia kitas mačas. Per savaitę turi žaisti 4-5 rungtynes. Esu sužaidęs ir geresnių mačų nei šis.

- Ar sunku pelnyti 25 taškus NBA rungtynėse?

- Manau, čia, Europoje, pelnyti 25 taškus per rungtynes yra sunkiau nei NBA. Europoje dominuoja kitoks žaidimo stilius.

- Ar yra dalykų, kurie jums čia, Lietuvoje, nepatinka?

- Tokių dalykų nėra. Man patinka čia gyvenantys žmonės - jie šaunūs, mylintys krepšinį. Patinka ir komandos draugai - jie „kieti“. Nieko blogo pasakyti negaliu, viskas labai gerai.

- Ar jau spėjote apžiūrėti Kauną?

- Komandos draugai minėjo, kad čia daug veiklos nėra. Lietuva yra krepšinio šalis, Kaunas - krepšinio miestas. Būtent į tai esu susikoncentravęs.

- Ką veikiate laisvalaikiu?

- Aš esu namų žmogus. Žiūriu per televiziją, kas vyksta Jungtinėse Valstijose. Labai patinka ameriketiškas futbolas, studentų futbolo lyga. Tai - mano sporto šakos.

- Kuris Lietuvos krepšininkas jums labiausiai imponuoja?

- ... (po trumpos pauzės) Neįsivaizduoju (šypsosi). Kleiza! Jis yra mano komandos draugas „Raptors“ klube - vienas prieš kitą žaisdavome treniruotėse, kartu kovodavome rungtynėse kiekvieną dieną. Jis - mano favoritas.

- Ar jau buvote susitikęs su L.Kleiza jo gimtajame Kaune?

- Keletą kartų matėmės, persimetėme keliais žodžiais. Bet tai buvo labai trumpi susitikimai, kol kas bendravome nedaug.

- Atvykęs į Lietuvą minėjote, jog jus Kaune aplankys tėvai.

- Taip, jie jau čia. Atvyko ir keletas draugų. Lietuvoje jie bus apie mėnesį.

- Kitas Kauno „Žalgirio“ legionerius Ty Lawsonas viename interviu minėjo, jog jį, važiuojantį automobiliu, persekiojo įkyrūs vaikai. Ar jums panašių istorijų nebuvo nutikę?

- Taip, jis man pasakojo, kad kažkokie vaikai vijosi jo automobilį. Aš gyvenu toli nuo jo, todėl niekas manęs nepersekioja (juokiasi).

- Socialiniame tinklalapyje „Twitter“ esate pasivadinęs Sonny13. Kodėl 13?

- Tai buvo mano marškinėlių numeris, kai rungtyniavau vidurinėje mokykloje, universiteto komandoje. Norėjau pasivadinti „Sonny24“ (24 numeriu pažymėtus marškinėlius S.Weemsas vilkėjo NBA komandose Denverio „Nuggets“, Toronto „Raptors“, vilki ir Kauno „Žalgiryje“ - red.), tačiau jis jau buvo užimtas, todėl pasirinkau „Sonny13“.

- Ar jau ragavote lietuviško maisto?

- Dar nebandžiau. Nenoriu apkrauti skrandžio (juokiasi).

Tautvydas Mikalajūnas  lrytas.lt

Nesibaigiantys lietuviško krepšinio stebuklai jau seniai pakerėjo visą pasaulį. Po kiekvienų svarbiausių varžybų užsieniečiai iki šiol ieško atsakymo į amžiną mįslę: kur slypi Lietuvos pergalių paslaptis? Po savo tautiečių dvikovos su lietuviais 2007-ųjų Europos pirmenybėse garsus Prancūzijos žurnalistas Thierry Bretagne'as pateikė dar vieną versiją, kodėl vos trijų milijonų šalies rinktinė nuolat užlipa ant nugalėtojų pakylos.

Apie karjeros pabaigą paskelbęs Žydrūnas Ilgauskas netapo NBA čempionu, tačiau jis vis tiek turi kuo savimi didžiuotis.

Nuo rytdienos Lietuva aštuoniolika dienų gyvens krepšiniu. Kol Kęstučio Kemzūros vedami vyrai gins šalies garbę Europos čempionate, trys milijonai širdžių plaks vienu ritmu – lyg Baltijos kelio laikais.

Rengdamasis naujajam sezonui Vilniaus „Lietuvos rytas” nesirodė varžovams ir slėpė savo pasikeitusį veidą. Kokią Vilniaus komandą išvysime šiandien gyvybiškai svarbiose rungtynėse kelyje į Eurolygą?

Pirmą kartą Lietuvoje rungtyniausiantis Arminas Urbutis džiaugėsi savo pasirinkimu keltis į Prienų "Rūdupio" ekipą, tačiau kalbėti apie vaidmenį komandoje lietuvis dar nesirįžo.

Praūžė, prabėgo Europos krepšinio čempionatas. Kalbėdami apie vieną svarbiausių pastarųjų metų Lietuvos įvykių dažnai pamirštame žmones, be kurių čempionatas nebūtų toks sėkmingas. Žmones, kurie dirbo ir naktimis, ir anksti ryte, kurie šypsojosi kiekvienam į areną atvykusiam žiūrovui. Čempionato savanorius.

Praeitą sezoną Kėdainių „Nevėžio“ ir Panevėžio „Techaso“ klubuose rungtyniavęs puolėjas Egidijus Dimša nusprendė paragauti legionieriaus duonos. Krepšininkas nuo kito sezono rungtyniaus Italijoje, Bolonijos „Effe Blancoblu“ klube.

Nors jau išdalinti Europos čempionato medaliai, daug Lietuvoje pasibaigusios krepšinio šventės įvykių nepateko į oficialų šių varžybų metraštį. „Lietuvos rytas“ primena apie tuos „Eurobasket 2011” herojus, kurie per 19 dienų taip pat nusipelnė savos šlovės valandos.

Lietuvos jaunieji krepšininkai šiais metais Europos pirmenybėse pirmą kartą nuo tada, kai „FIBA Europe” pradėjo visų trijų amžiaus grupių turnyrus rengti kasmet, neiškovojo nė vieno medalių komplekto.

Praūžė mūsų visų taip ilgai lauktas Europos krepšinio čempionatas. Kuo jis skyrėsi nuo kitų? Ir apskritai, koks jis buvo? Ne visai toks, kokio mes tikėjomės, tačiau vis tiek žavus ir išskirtinis. Portalas BasketZone.lt apžvelgia pagrindinius šio Europos čempionato bruožus.

Praeitais metais Europos jaunių (iki 18 metų) čempionais tapę vaikinai pirmieji padovanojo Lietuvai aukso medalį, po jų ant bronzinės pakylos Pasaulio krepšinio čempionate lipo ir Lietuvos vyrų rinktinė. Šiais metais jaunieji krepšininkai tapo Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionais. Mintimis apie tai, kas laukia Lietuvos vyrų rinktinės artėjančiame Europos čempionate, pasidalins būtent jaunimo rinktinės krepšininkai.

Su Rusijos rinktine jau ketverius metus važinėjantis ir ją palaikantis sirgalius Andrėjus sako, jog Rusijos ekipa šiais metais pasirodė puikiai ir tikisi, jog kitąmet rusai žais Olimpinėse žaidynėse Londone.

Juozas Petkevičius (63 m.) anksčiau nei lažybų bendrovės apskaičiavo, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionate pasidabins aukso medaliais arba tenkinsis tik ketvirtąja vieta.

Naujojo Orleano gete gimęs Bo McCalebbas naktiniame klube Vilniuje šlapinosi į viskio taurę, bet padėjo makedonams atvažiuoti į Kauną. Natūralizuoti amerikiečiai keičia Europos šalių rinktinių veidą.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda pradėjo pasirengimą naujam sezonui. Pirmojoje sostinės ekipos treniruotėje galėjome išvysti nemažai naujų veidų, tarp jų ir naująjį komandos trenerį Aleksandrą Džikičių. Lietuvos vicečempionų komandos direktorius Martynas Purlys neslėpė, kad klubui keliami aukščiausi kito sezono tikslai.