Po dviejų pralaimėjimų Rusijos klubams - 27 taškų skirtumu patirto sutriuškinimo Kazanėje ir 13 taškų skirtumu pralaimėtų rungtynių Maskvoje - Kauno „Žalgirio“ treneris Aleksandras Trifunovičius vis skundėsi įtemptu ekipos tvarkaraščiu. Anot trenerio, dažnai žaidžiamos rungtynės išvykose trukdo komandai treniruotėse taisyti žaidimo klaidas.

Tačiau apžvelgus pastarųjų „Žalgirio“ varžovų tvarkaraščius aiškėja, kad kauniečių varžovai žaidžia tiek pat rungtynių, kiek ir LKL čempionai. Vienintelis kauniečių pasiteisinimas - dažnos rungtynės varžovų aikštėse.

Nuo pirmojo „Žalgirio“ ir CSKA susitikimo, kuris pažymėjo Eurolygos sezono pradžią (spalio 17 dieną) Kaune iki trečiadienio rungtynių Maskvoje „Žalgiris“ iš viso sužaidė 11 rungtynių. 6 mačai žaisti Eurolygoje, 3 - VTB jungtinėje lygoje ir 2 - LKL pirmenybėse. Ketverios rungtynės vyko Kaune, septynios - išvykose.

Tuo tarpu CSKA ekipa per tą patį laikotarpį žaidė 12 rungtynių - šešias Eurolygoje, keturias VTB ir dvi Rusijos čempionate. Maskviečiai penkiskart žaidė namie ir 7 kartus išvykose. Visas šias rungtynes CSKA laimėjo.

12 rungtynių nuo spalio 16 dienos sužaidė ir „Žalgirį“ sutriuškinę „Uniks“ krepšininkai - Kazanės krepšininkai namuose ir išvykose rungtyniavo po lygiai.

Eurolygos B grupėje kartu su „Žalgiriu“ besivaržančios Malagos „Unicaja“ ir Bambergo „Brose Baskets“ komandos atitinkamai nuo spalio 15 ir 16 dienos sužaidė taip pat po 11 rungtynių, tačiau ketvirtadienį Eurolygos turnyre abi komandos žais dvyliktąsias.

„Unicaja“ krepšininkai namuose priims „Panathinaikos“, o „Brose Baskets“ išvykoje žais su „Zagreb“. Ispanams tai bus penktosios namų rungtynės, o vokiečiams - šeštosios, žaidžiamos išvykoje.

„Zagreb“ klubui rungtynės su „Brose Baskets“ bus taip pat dvyliktos. Tiesa, kroatų namų/išvykų rungtynių santykis yra palankiausias - 8 iš 12 rungtynių žaistos namuose.

Su „Žalgiriu“ vienoje Eurolygos grupėje besivaržantis Atėnų „Panathinaikos“ yra vienintelis klubas nuo Eurolygos pradžios žaidęs mažiau rungtynių nei "Žalgiris". Dėl nukeltos Graikijos čempionato pradžios, „Panathinaikos“ nuo spalio 20 dienos yra sužaidusi tik 10 rungtynių. Vienas mačas vyko anksčiau - spalio 11 d. Iš jų Graikijos čempionai net 7 žaidė namuose. Taigi kol kas palankiausiu tvarkaraščiu gali džiaugtis būtent „Panathinaikos“.

Tiesa, „Žalgirio“ penktadienį ir šeštadienį laukia dvi iš eilės rungtynės LKL čempionate su „Šiauliais“ ir Panevėžio „Techasu“.

Taigi nuo Eurolygos turnyro pradžios visos pastaruoju metu su „Žalgiriu“ rungtyniavusios ekipos yra sužaidusios beveik vienodai rungtynių. Tiesa, iki prasidedant Eurolygai, „Žalgiris“ jau buvo  5 kartus kovojęs LKL ir VTB turnyruose ir pagal bendrą sužaistų rungtynių skaičių (15) yra lygus su CSKA ir „Uniks“.

A.Trifunovičiaus nuogąstavimas, kad „Žalgiris“ ypač dažnai žaidžia išvykose - teisingas. Kauniečiai iš 15 sezono rungtynių net 10 žaidė varžovų arenose. Tačiau dabar LKL čempionai grįš namo - iš būsimų 16 rungtynių dešimt „Žalgiris“ žais Kaune. Galbūt tai reiškia, kad komanda pagaliau pradės skinti sirgalių trokštamas pergales.

Komandų žaistų rungtynių skaičius nuo Eurolygos turnyro pradžios: rungtynės/namuose/išvykoje (skliausteliuose bendras sužaistų rungtynių skaičius 2011/2012 metų sezone):

1. Malagos „Unicaja“ 12/6/6 (14/7/7)

2. Bambergo „Brose Baskets“ 12/5/7 (14/7/7)

3. Zagrebo „Zagreb“ 12/8/4 (14/9/5)

4. Maskvos CSKA 12/5/7 (15/6/9)

5. Kazanės „Uniks“ 12/6/6 (15/8/7)

6. Kauno „Žalgiris“ 11/4/7 (15/5/10)

7. Atėnų „Panathinaikos“ 10/6/4 (11/7/4)

Paulius Cubera | lrytas.lt

Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonas po truputį įsibėgėja. Kaip sekasi visoms ekipoms po aštuntojo turo, nusprendė apžvelgti "BasketZone.lt" portalas.

Prieš kelias dienas prie „Mažeikių“ ekipos prisijungęs 180 cm ūgio įžaidėjas Mindaugas Stašys netruko tapti vienu pagrindinių ekipos žaidėjų. „Mažeikių“ ekipa savaitgalį pirmą kartą šiemet laimėjo abejas rungtynes, o klaipėdietis ne tik vidutiniškai rinko po 16 taškų, atkovojo po 4,5 kamuolio ir atliko po 5,5 rezultatyvaus perdavimo, bet ir pasiekė naują „Mažeikių“ rekordą.

Sėkmingai Mažeikiuose debiutavęs gynėjas, sutiko pasidalinti savo mintimis su oficialiu „Mažeikių“ klubo tinklapiu.

– Nesi nusivylęs, jog (Klaipėdos) „Neptūnas“ tave išsiuntė į žemesnę lygą?

– Mane pasikvietė „Neptūno“ treneris (Paulius Juodis) ir papasakojo, kad „Mažeikiai“ manimi domisi, norėtų matyti komandoje. Tuomet pagalvojau, kad „Neptūno“ ekipoje aikštelėje praleidžiamas laikas manęs netenkina, sportuoju ir ruošiuosi varžyboms ne tam, kad padėčiau komandai tik epizodiškai. Pakalbėjęs su Aloyzu Rudžiu („Mažeikių“ vyr. treneriu), galutinai apsisprendžiau atvykti į Mažeikius. Čia buvo mano sprendimas. Geriau padaryti vieną žingsnį atgal, o po to - du į priekį.

– Pernai tavo buvęs komandos draugas Modestas Kumpys taip pat „stažavosi“ Mažeikiuose. Ar kalbėjai su juo prieš atvykdamas čia?

– Su Modestu kalbėtis neteko, tačiau bendravau su čia žaidžiančiu Dainiumi Vaiteliu.

– Nors komandoje sužaidei dar vos dvi rungtynes, jau spėjai tapti vienu iš lyderių, o šeštadienį ir pagerinti klubo pataikytų baudų metimų rekordą (Mindaugas šeštadienį rungtynėse su Marijampolės „Sūduva“ pataikė 12 baudos metimų – red. past.). Ar tikėjaisi, kad vos tik atvykęs, gausi tiek daug žaidybinio laiko ir viskas taip puikiai seksis?

– Tikėjausi gauti žaidybinio laiko, su tuo tikslu juk ir atvažiavau – gauti kuo daugiau laiko aikštelėje ir padėti komandai iškovoti kiek įmanoma daugiau pergalių. Malonu, kad gerai susiklostė komandos rezultatai man atvykus ir smagu įsirašyti į komandos rekordų sąrašą. Mėginsiu šį rekordą dar pagerinti.

– „Mažeikiai“ sezoną pradėjo tragiškai, tačiau atvykus tau, komanda pirmą kartą sezone laimėjo abejas savaitgalio rungtynes, ir nors turnyro lentelėje užima tik 13-ą vietą, nuo trečios pozicijos klubus skiria vos dvi pergalės. Kokius tikslus šiame sezone keli sau ir komandai, kaip manai, kas pagrindiniai pretendentai šiemet pasidabinti NKL aukso medaliais?

– Kiekvienas sportininkas kelia aukščiausius tikslus, aš – ne išimtis. Norėtųsi, kad mūsų „traukinukas“ po truputį įsibėgėtų ir taptų sunkiai sustabdomas, o ar mes tam pajėgūs, parodys tik laikas.

Šiemet pretendentų laimėti lygą tikrai labai daug. Dvylika komandų yra panašaus pajėgumo, sunku kažką išskirti. Stabiliai rungtyniauja Radviliškio „KK Radviliškis-Juodeliai“ ir Joniškio „Deliaktesas“. Tai vienos stipresnių komandų. Tikiuosi ir mūsų komandą pamatyti Nacionalinės lygos finalo ketverte.

– Kaip galėtum apibūdinti save kaip žaidėją?

– Esu greitas, agresyvus žaidėjas, mėgstu kurti progas komandos draugams, kad galėtų niekieno netrukdomi išmesti metimą. Mėgstu ir pats atakas užbaigti tritaškiais metimais.

– Turi krepšininko idealą?

– Kalbant apie europiečius, tai būtų Milošas Teodosičius (serbų įžaidėjas, šiuo metu žaidžiantis Maskvos CSKA klube – red. past.).

– Didžiausia tavo, kaip krepšininko svajonė?

– Tobulėti bei pasiekti kuo aukštesnį žaidimo lygį.

Mantas Novikas | kkmazeikiai.lt

Naujasis Nacionalinės krepšinio lygos prezidentas Remigijus Štaras nusiteikęs ambicingai.

Šešerius metus ėjęs telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ viceprezidento komercijai pareigas R. Štaras sukauptą vadybos patirtį žada panaudoti populiarindamas lygą ir pritraukdamas naujų rėmėjų.

„Galbūt žmonės matė mano įsitraukimą į darbą ir gebėjimus, todėl ir pasiūlė. Juo labiau, kad birželį išėjęs iš darbo užsiimu savo verslu ir turiu truputį daugiau laisvo laiko. Esu gavęs pasiūlymų ir anksčiau, bet buvau labai užsiėmęs“, – sake R. Štaras.

43 metų naujajam lygos vadovui krepšinis – ne naujiena. Ne vienus metus dirbęs su įvairiais sporto rėmimo projektais R. Štaras nevengia ir pats paimti kamuolio į rankas. Tiesa, pirmenybę teikia golfui arba tenisui.

„Renkuosi ne mažiau kontaktines sporto šakas, nes buvo ir traumų pasitaikę. Bet šeimos rate mėgstame užsukti į salę pažaisti krepšinio“, – pasakojo NKL vadovas.

Ketverių ir vienuolikos metų dukras su žmona auginantis R. Štaras vaikams kamuolio į rankas nebruka: „Jaunesnioji dar per maža bet kokiam sportui. Vyresnėlę auginame kaip savarankišką žmogų. Leidome jai išbandyti nemažai sporto šakų ir pastaruoju metu ji apsistojo ties tenisu. Tiesa, turiu du krikštasūnius, kurie lanko Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją.“

Ko šiuo metu trūksta Nacionalinei krepšinio lygai?
Žinomumo, patrauklumo visuomenei, naujiems rėmėjams ir tos pačios elementarios vadybos.

Ką planuojate nuveikti per trejus metus truksiančią kadenciją?
Vieni prezidentai būna patys kaip rėmėjai, kiti – seni sporto funkcionieriai, ateinantys kaip žmonės, kurie daugiau niekuo neužsiima, aš į šias pareigas žiūriu kaip į visuomeninę veiklą. Ketinu pasidalyti savo žiniomis vadybos, rinkodaros, ryšių su visuomene srityse. Pritaikant šias žinias, bus kuriamas NKL produktas, tai, ką galima remti naujiems rėmėjams, mėgti ir mylėti žiūrovams ir gerai jaustis patiems klubams. Mano tikslas – produkto sukūrimas.

Gal jau šiemet sulauksime naujovių?
Sezonas jau prasidėjo, todėl ką nors dabar keisti būtų mažų mažiausiai neatsakinga ir nepatogu nei žaidėjams, nei žiūrovams. Iki metų pabaigos susidėliosime savo tikslus, rinkodaros plėtros kryptis, o pokyčiai bus matomi kitą sezoną.

Kadangi likome prie tos pačios čempionato organizavimo sistemos tai jau šiemet noriu įnešti naujovių į finalo ketverto varžybas. Jose turėtų būti daugiau pramogų, šou elementų, įtraukiančių tiek žiūrovus, tiek žaidėjus. Kadangi tai vyks balandžio mėnesį, dar turime laiko pasiruošti.

Šiaip, pokyčiai lygoje vyksta natūraliai, nes atsirado keturios naujos komandos: Molėtų „Ežerūnas-Karys“, Vilniaus „Statyba“, „Gargždai-Bremena“ ir Marijampolės „Sūduva“. Pernai čempionatas vyko pakankamai intensyviai, komandos buvo lygiavertės, tik Pasvalio „Pieno žvaigždės“ buvo aiškus lyderis, o antrą–septintą vietas reguliariajame sezone užėmusias komanda skyrė vos keturi taškai. Tas intensyvumas, nenuspėjamumas ir žaidimas taškas į tašką, neabejoju, bus ir šių metų išskirtinis lygos bruožas.

Lyga – iš arčiau

NKL rungtyniauja 16 komandų:
Šiaulių „ABRO-Universitetas“, Joniškio „Delikatesas“, Molėtų „Ežerūnas-Karys“, Gargždų „Gargždai-Bremena“, Joniškio „Juodeliai“, Kauno „LKKA-Atletas“, „Mažeikiai“, Pakruojo „Meresta“, Klaipėdos „Nafta-Universitetas“, Vilniaus „Perlas-MRU“, Vilniaus „Š. Marčiulionio krepšinio akademija“, „Šilutė“, Vilniaus „Statyba“, Marijampolės „Sūduva“, „Jonavos sporto klubas“ ir Kauno „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“.

Reguliarusis sezonas vyks keturiais ratais. Pirmuose dviejuose ratuose visos 16 komandų žaidžia tarpusavyje po dvejas rungtynes. Trečiame ir ketvirtame ratuose ekipos bus padalintos į dvi grupes (užėmusios 1–8 ir 9–16 vietas) ir su savo grupių komandomis vėl žais po du kartus.

Į atkrintamąsias varžybas patenka pirmas aštuntukas ir keturios pirmos antro aštuntuko ekipos. Komandos reguliariajame sezone sužais po 44 rungtynes.

Reguliariajame sezone 5–12 vietas užėmusios NKL komandos aštuntfinalyje žaidžia iki dvejų laimėtų rungtynių (5–12, 6–11, 7–10, 8–9). Namų aikštelės pranašumą turi komanda, reguliariajame sezone užėmusi aukštesnę vietą.

Antroje dalyje (ketvirtfinalyje) aštuntfinalio porų nugalėtojai žaidžia su 1–4 vietas užėmusiomis komandomis iki dviejų pergalių. Namų aikštelės pranašumą turi reguliariajame sezone 1–4 vietas užėmusios komandos.
 
Sezoną vainikuos finalo ketverto turnyras.

Lina Motužytė | Sportas.info

Mariupolio „Azovmaš“ krepšinio klubo treneris serbas Aco Petrovičius nelaiko akmens užantyje – jis nepyksta, kad praėjusį sezoną sėkmingai parengęs Kauno „Žalgirį“ LKL, VTB ir Eurolygos mačams, gruodį savininko buvo išspirtas iš komandos. „Tai V.Romanovo verslas – jis gali daryti kaip nori, tačiau atleidimo argumentai man pasirodė keisti“, - atvykęs į Vilnių teigė A.Petrovičius.

Gyvenimas yra keistesnis nei televizijos muilo serialas. Sėkmingai praėjusį sezoną su „Žalgirio“ ekipa daugelyje turnyrų kovojęs A.Petrovičius po keturių pergalių iš eilės suklupo VTB Jungtinės lygos turnyre Mariupolyje prieš „Azovmaš“ (63:75), o jau po dienos Kauno klubo savininkas Vladimiras Romanovas atleido serbą iš pareigų.

„Įdomiausia, kad visas naujienas apie atleidimą sužinojau ne iš pagrindinio žmogaus – V.Romanovo, o iš klubo direktoriaus“, - sakė A.Petrovičius.

Dabar į Lietuvą krepšinio specialistas atvyko su „Azovmaš“ klubu, kurio pastangos aikštėje išvertė serbą iš posto.

Žalgiriečių komandos vedlio kėdės A.Petrovičius neteko gruodžio 14-ąją, nors ekipos rezultatai, palyginti su šiuo sezonu, buvo fantastiški. Nuo rugpjūčio vidurio su „Žalgiriu“ dirbęs 52 metų A.Petrovičius buvo pasiekęs įspūdingų laimėjimų.

Iki jam pasitraukus Eurolygos A grupėje kauniečiai su 5 pergalėmis ir 3 pralaimėjimais buvo antri ir jau beveik turėjo kišenėje kelialapį į TOP 16 varžybas.

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) A.Petrovičiaus treniruojami „Žalgirio“ krepšininkai laimėjo visas 9 žaistas rungtynes, o pagrindinį konkurentą Vilniaus „Lietuvos rytą“ sutriuškino 25 taškų skirtumu - 85:60.

VTB Jungtinėje lygoje „Žalgiris“ be pralaimėjimų žengė iki gruodžio 12-osios, kai Mariupolyje 63:75 neprilygo Rolando Jaručio treniruojamai „Azovmaš“ ekipai. Ši nesėkmė nutraukė keturių iš eilės kauniečių pergalių turnyre seriją.

- Atvykote su „Azovmaš“ žaisti Europos taurės mačo su „Lietuvos rytu“, tačiau greičiausiai teks atsakyti į ne vieną klausimą apie „Žalgirio“ klubą. Kaip vertinate praėjusio ir šio sezono kauniečių komandą? - lrytas.lt paklausė A.Petrovičiaus.

- Gaila, kad tokia komanda taip blogai žaidžia. Praėjusiais metais ji buvo kur kas silpnesnė sudėtimi, tačiau pajėgesnė vidumi. Galiu pareikšti atsakingai, kad su žaidėjais buvo puikūs darbiniai santykiai, atmosfera ekipoje buvo nepakartojama. Man labai patiko kovoti su tais vyrais – todėl mums viskas ir sekėsi, todėl ekipa žaidė idealiai.

- Ką dabar reikėtų daryti „Žalgiriui“, kad komanda atsigautų?

- Viena žinau – taip blogai žaisti komanda negali. Pateiksiu savo požiūrį į tai, kas įvyko. Aš su „Žalgiriu“ ir savo asistentais treniravomės nuo rugpjūčio. Kai mane atleido, komandoje liko tautiečiai asistentai, kurie tęsė mano pradėtą darbą.

Nors po manęs atėjo strategas Illias Zouros, komandos žaidimo braižas nepasikeitė. Tai reikia pripažinti. Tiesiog I.Zouros „plaukė“ ant jau esamo įdirbio, kuris buvo geras.

Dabar V.Romanovas daro eilinę klaidą – jis galvoja, kad tik pagrindinis treneris yra dėl visko kaltas, ir jį keičia. Jis galvoja, kad pakeitus strategą viskas atsistos į vietą ir bus gražu. Bet taip nėra – taip nėra ir nebus.

Komanda neturėjo jokio pasirengimo sezonui. Ir tai baisiausia. Ekipos žaidėjai gali stengtis, „verstis per galvą“, bet vargu ar kas pasikeis. Bent aš įsivaizduoju, kad sustyguoti komandą bus itin sunku.

- Ar pykstate ant V.Romanovo už jo keistą sprendimą jus atleisti?

- Aš darau viską sąžiningai, turiu savo strategiją, todėl esu ramus. Nepykstu ant V.Romanovo – jei jam taip atrodo geriau, tegul būna taip. Juk ne aš klubo prezidentas.

Tačiau tik nepritariu jo mintims, kad komanda žaidė blogai.

Įsivaizduojate, Eurolygoje laimime prieš galingus klubus, šalies čempionate pagrindinį varžovą „Lietuvos rytą“ daužome 25 taškų skirtumu. Ir kaip daužome – per visas rungtynes nepaėmiau nė vienos minutinės petraukėlės, aikštėje buvo net trečiasis penketas, kuris nieko nesugadino, o tau aiškina, kad komanda žaidžia blogai.

Kaip komanda gali žaisti blogai, jei ji laimi 25, 18, 16, 35 taškų skirtumu ir skina pergalę po pergalės. To aš taip ligi šiol ir nesuprantu.

Modestas Krukauskas | lrytas.lt

Vladimiras Romanovas akis į akį Kaune susitiko su dar vienu krepšinio treneriu užsieniečiu. Po pokalbio su serbu Aleksandru Trifunovičiumi „Žalgirio” komandos savininko pageidavimus išgirdo ir kroatas Aleksandras Petrovičius.

V.Romanovo kabineto duris šią savaitę vienas po kito varsto bedarbiai treneriai.

Antrąsias savo komandos rungtynes Eurolygoje „Žalgirio” šeimininkas stebėjo kartu su naujais savo svečiais.

Kai Vitoldo Masalskio vadovaujami LKL čempionai antradienio vakarą 78:85 Malagoje pralaimėjo vietos „Unicaja”, V.Romanovui savo įspūdžiais apie žalgiriečių žaidimą dalijosi į Kauną skubiai atvykęs kroatas Aleksandras Petrovičius.

Legendinio Kroatijos krepšininko Draženo Petrovičiaus brolis su „Žalgirio” savininku susitiko po to, kai tą pačią dieną iš Kauno namo į Belgradą jau keliavo ankstesnis V.Romanovo svečias – buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto” treneris Aleksandras Trifunovičius.

„Buvau susitikęs su klubo savininku, mes pasikalbėjome, bet, atrodo, jis nusprendė eiti kitu keliu”, – „Lietuvos rytui” vakar neslėpė A.Petrovičius.

Išrinktas Metų treneriu

„Žalgirio” dėmesio sulaukęs 52 metų kroatas pastaruosius du sezonus treniravo Zagrebo „Cedevita” komandą.

Šiemet su šia Kroatijos komanda jis pateko į Europos taurės finalo ketvertą ir buvo išrinktas geriausiu Europos taurės sezono treneriu. Turnyro atradimu tapusi „Cedevita” iškovojo trečiąją vietą, mažajame finale 59:57 nugalėjusi Trevizo „Benetton”.

Tačiau A.Petrovičius tapo bedarbiu, kai ambicingus planus puoselėjęs ir apie Eurolygą svajojęs klubas 2011-ųjų Kroatijos čempionato finale nusileido „Zagreb” krepšininkams – būsimiems „Žalgirio” varžovams Eurolygos B grupėje.

Beje, kroatas dažniausiai vadinamas Aco vardu, kaip ir buvęs Kauno „Žalgirio” treneris serbas Aco Petrovičius.

„Jei sutikau atvykti į Kauną, vadinasi, šis pasiūlymas tikrai domino. Kitaip nebūčiau palikęs Zagrebo, – neslėpė A.Petrovičius. – „Žalgiris” turi didį vardą, istoriją, gerų žaidėjų. Tačiau klubo savininkas nusprendė eiti kita kryptimi.”

Kroatui nerūpi pinigai

Po trumpų derybų su V.Romanovu kroatas trečiadienį iš Kauno grįžo į Zagrebą. Kodėl A.Petrovičiui ir jį pakvietusiam „Žalgirio” savininkui nepavyko sukirsti rankomis?

„Nežinau, kodėl. Šeimininkas yra šeimininkas, jis neaiškino. Bet mūsų pokalbis buvo korektiškas ir nuoširdus”, – po pažinties su V.Romanovu teigė A.Petrovičius.

Kroatijos žurnalistai „Lietuvos rytui” teigė, kad sumaniam treneriui per visą karjerą labiau rūpėjo ne pinigai, o kiti iššūkiai.

A.Petrovičius neturi jokių finansinių rūpesčių, nes būtent jis iki šiol valdo visą tragiškai žuvusio legendinio brolio palikimą. Tiesioginių įpėdinių neturėjęs ir NBA rungtyniavęs D.Petrovičius savo šeimai paliko apie 12 mln. JAV dolerių vertinamo turto.

„Aleksandras visada garsėjo kaip labai principingas treneris. Jam svarbiausia – veiksmų laisvė ir pasitikėjimas, – „Lietuvos rytui” pasakojo kolegos iš Kroatijos. – Italijoje jis treniravo komandą, kurią valdė į V.Romanovą savo būdu ir charakteriu labai panašus savininkas. 

Po penkių pergalių iš eilės Aleksandras pats paliko komandą, vos tik turtuolis italas pamėgino kištis į jo darbą.”

„Galbūt mano minusas, kad nekalbu rusų ir lietuvių kalbomis. Galbūt kiti kandidatai šias kalbas moka. Tai galėjo būti priežastis”, – po nepavykusių derybų su V.Romanovu svarstė A.Petrovičius.

„Lietuvos ryto” šaltinių duomenimis, „Žalgiris” taip pat dar domėjosi ir Velimiru Perasovičiumi, kuriam atstovauja ta pati „XL Basketball” agentūra.

Bet dar vienas treneris iš Kroatijos, kuris 2011-ųjų pavasarį buvo atleistas iš Stambulo „Efes Pilsen”, iš karto atmetė pirminį Kauno klubo pasiūlymą.

Kritikavo lietuvius

Užsieniečiai treneriai V.Romanovui patinka labiau už lietuvius.

„Man atrodo, kad silpna rungtynių antra pusė – visų Lietuvos krepšinio trenerių liga. Ko gero, į „Žalgirį” teks kviesti užsienio krepšinio specialistą”, – po antrojo pralaimėjimo Eurolygoje teigė V.Romanovas, nepatenkintas Malagoje vadovavusio V.Masalskio darbu.

„Turiu prisiimti didelę kaltę. Kadangi tai buvo pirmosios mano rungtynės Eurolygoje, tikrai padariau klaidų, – atgailavo savininko kritikos sulaukęs „Žalgirio” sporto direktorius. – Pirmiausia per mažai keičiau žaidėjus, jie greitai pavargo ir rungtynių pabaigoje jėgos išseko.”

Komandos vairą laikinai perėmus V.Masalskiui, „Žalgirio” stratego pareigos pirmiausia buvo pasiūlytos Kęstučiui Kemzūrai. Lietuvos rinktinės treneris praėjusį penktadienį lankėsi V.Romanovo kabinete, bet su milijonieriumi bendros kalbos nerado.

„Manau, kad viską išsiaiškinome ir neradome bendrų sąlyčio taškų”, – „Lietuvos rytui” po pokalbio sakė K.Kemzūra.

V.Romanovas tą pačią dieną pareiškė, jog Lietuvos rinktinės strategas nesuprato, ko atėjo.

Favoritai – serbai

V.Romanovas ieško trenerio „Žalgiriui”, kai po pirmųjų Eurolygos rungtynių atleido graiką Ilią Zourą.

Prieš pokalbį su A.Petrovičiumi „Žalgirio” savininkas Kaune buvo susitikęs su A.Trifunovičiumi. „Lietuvos rytui” vadovavęs 44-erių serbas šiuo metu neturi kontrakto su jokiu klubu.

A.Trifunovičiaus sugrįžimas į Kauną irgi nebūtų staigmena, bet neaišku, kokias pareigas jis eitų Kauno klube. Pagal vieną versijų, A.Trifunovičiui atitektų konsultanto pareigos, o treneriu būtų paskirtas Oliveris Kostičius.

Šis praėjusį sezoną I.Zouro asistentu dirbęs 38 metų serbas nuo rugsėjo treniruoja „Baltus” – antrinę „Žalgirio” komandą.

Ir A.Trifunovičių, ir O.Kostičių sieja glaudūs ryšiai su Obradu Fimičiumi – krepšinio agentu, turinčiu didelę įtaką V.Romanovui.

Kęstutis Rimkus ir Giedrius Janonis | lrytas.lt

Namie, bet kartu ir ne namie. Taip antradienio vakarą per pirmąsias jos aikštėje vyksiančias Europos taurės rungtynes jausis Prienų „Rūdupio“ komanda. Prieniškiai žais savo aikštėje, bet nevisai namie – neseniai atidaryta Prienų kūno kultūros ir sporto centro salė neatitinka Europos taurės reikalavimų, todėl „Rūdupis“ svečius priims Kauno sporto halėje.

„Rūdupis“ ne pirma ir tikrai ne paskutinė komanda, kurią Europos turnyrus rengianti Eurolygos organizacija privertė tarptautinėms rungtynėms ieškoti laikinų namų. Lygiai toks pat likimas yra ištikęs ne tik kelias Europos taurės komandas, bet ir ne vieną Eurolygos ekipą.

Šį sezoną ieškoti laikinos prieglaudos teko šiuolaikinėje Eurolygoje debiutuojančiam Kantu „Bennet“ klubui. Kantu miesto arenoje nėra nė 4000 vietų, todėl „Bennet“ su iš užsienio atvykstančiais varžovais grumiasi Dezijuje, kurio arenoje telpa 5500 žiūrovų.

Dėl to, kad Italijos vicečempionų ekipa per tarptautinius mačus būna iškeldinama iš jos tikrųjų namų, sirgaliams neįveikiamų kliūčių nekyla. Nuo Kantu iki Dezijaus yra vos apie 20 kilometrų, o savo transporto priemonių neturinčius aistruolius „Bennet“ klubas į varžybas nemokamai veža dviem autobusais.

Kantu krepšininkams problemų irgi nekyla – jie Dezijaus arenoje šį sezoną laimėjo visas trejas rungtynes.

2005 metais pirmą kartą patekusi į Eurolygą namie žaisti negalėjo ir Bambergo komanda. Šiame Bavarijos mieste nauja arena buvo atidaryta visai neseniai – 2001-aisiais, tačiau joje iš pradžių buvo tik 4750 vietų.

Nors iki reikalaujamų penkių tūkstančių trūko visai nedaug, turnyro rengėjai nesutiko Bambergo klubui padaryti išimties ir jis pirmąjį Eurolygos sezoną žaidė Niurnberge.

Tuo tarpu miesto valdžia nedelsdama pradėjo 6 mln. eurų kainavusią dar visai naujos arenos rekonstrukciją. Per ją viena pastato siena buvo pastumta 20 metrų ir vietų skaičius arenoje padidintas iki 6800.

2007-2008 metų sezone savo miesto Eurolygos varžybomis negalėjo nudžiuginti tuometinis Prancūzijos čempionas Roano „Chorale“ klubas. Jis tarptautines rungtynes žaidė Klermon Ferane.

Dažniausiai laikinų namų tenka ieškti į Europos turnyrus patekusiems nedidelių miestų klubams. Tačiau kartais atsitinka priešingai – 2006 metų rudenį apie milijoną gyventojų turinčio Neapolio miesto krepšininkai per Eurolygos varžybas glaudėsi tuziną kartų mažesnėje Kazertoje.

Pernai tinkamos arenos Europos taurės turnyrui Kijeve nerado „Budivelnyk“ klubas. Ukrainos sostinė ruošėsi priimti pasaulio ledo ritulio pirmenybių pirmosios pakopos varžybas, todėl Kijevo sporto rūmai buvo uždaryti rekonstrukcijai ir „Budivelnyk“ namais tapo Dniepropetrovsko arena.

„Rūdupio“ likimo broliai yra Nimburko ČEZ ir Zgoželeco „Turow“ klubai. Jie dėl Europos taurės kovoja ne pirmą sezoną, bet nei Nimburkas (14 tūkst. gyventojų), nei Zgoželecas (32 tūkst. gyventojų) šio turnyro dvikovų dar niekada nematė.

ČEZ nuo pat debiuto visas tarptautines rungtynes žaidžia už pusšimčio kilometrų esančiuose Pardubicuose. Tuo tarpu „Turow“ yra tikas klajoklis. Šį rudenį Turovo klubas nusprendė rungtyniauti Zieliona Guroje, anksčiau svečius priimdavo Vroclave, o debiuto sezoną netgi buvo išsikraustęs į užsienį – „Turow“ namais tada tapo Čekijos miesto Libereco arena.

Zgoželeco gyventojams arčiausia buvo nusigauti iki Libereco, kuris yra vos už pusšimčio kilometrų. Tuo tarpu iki Vroclavo ar Zieliona Guros kelias tris ar keturis kartus ilgesnis.





Rolandas V.Eidvilas | lrytas.lt

Lietuvos krepšinio federacija turi noro ir pinigų rengti olimpinį atrankos į Londoną turnyrą. Tai savo parašu šią savaitę turėtų patvirtinti naujasis šalies krepšinio vadovas Arvydas Sabonis.

Legendinis vidurio puolėjas A.Sabonis, užvakar tapęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu, jau tą patį vakarą apsisprendė: mūsų šalis pretenduos tapti kitų metų liepos 2–8 dienomis vyksiančio olimpinio atrankos turnyro rengėja.

A.Sabonis abejojo tik dėl to, ar būtų verta varžytis su kitomis Europos valstybėmis, tačiau sulaukęs patikinimo, kad Rusijos krepšinio federacija į kovą dėl šio turnyro greičiausiai nestos, pritarė dar jo pirmtako Vlado Garasto apmąstytam planui.

Nutarė pakalbėję su rusais

Jau šią savaitę LKF turėtų pateikti prašymą Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) ir sumokėti 20 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 56 tūkst. litų), kad taptų kandidate rengti atrankos varžybas.

„Tai daryti nutarėme pakalbėję su Rusijos krepšinio federacija, kuri patikino: jeigu mes pateiksime prašymą, ji to nedarys, nes nenori su mumis varžytis.

Anksčiau kalbėjome su graikais ir makedonais, kurie taip pat tvirtino nekelsiantys savo kandidatūrų, todėl turime realių galimybių laimėti šias varžybas, nes, kiek žinome, daugiau jokia Europos šalis nesvarsto šio varianto”, – tvirtino buvęs LKF vadovas V.Garastas, užvakar tapęs federacijos garbės prezidentu.

Atrankos varžybas taip pat nori surengti Puerto Rikas, tačiau neoficialiai visi sutaria, kad realiausia kandidatė bus Europos šalis, nes 2012-ųjų liepos 27-ąją prasidėsiančios olimpinės žaidynės vyks Senajame žemyne.

„Būtų tikrai nelogiška, jei likus mažiau nei mėnesiui iki olimpiados rinktinės skristų į Ameriką ar Aziją, nes ten joms reikės aklimatizuotis.

O Europoje jos ne tik žaistų atrankos turnyre, bet ir vėliau galėtų likti ir treniruotis, kad išvengtų aklimatizacijos sunkumų”, – svarstė V.Garastas.

Valstybės pinigų neprašo

Kad galėtų siekti teisės Lietuvoje surengti atrankos turnyrą, LKF privalo iki gruodžio 5-osios į FIBA sąskaitą pervesti 3,5 mln. Šveicarijos frankų (beveik 10 mln. litų).

Tik tokiu atveju, jei iki nustatytos datos bus gavusi visus pinigus, gruodžio 12-osios posėdyje FIBA svarstys Lietuvos kandidatūrą rengti atrankos turnyrą.

„Galima sakyti, kad šią sumą jau turime, – vakar patikino V.Garastas. – Neprašome paramos iš valstybės, o sutarėme su privačiais rėmėjais.

Jie tuos pinigus mums ne duos, o paskolins, tikėdamiesi susigrąžinti, kai bus parduoti bilietai į atrankos turnyrą.”

Jei Lietuva nelaimėtų varžybų dėl teisės rengti olimpinę atranką, FIBA pinigus grąžintų.

Paramą pažadėjo ir LTOK

Pateikti paraišką FIBA galima iki spalio 31-osios, tačiau LKF tai padaryti žada rytoj arba poryt.

„Turime padaryti viską, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvautų ir šeštosiose iš eilės olimpinėse žaidynėse.

O rungtyniaudama namie ji turi daugiau galimybių laimėti kelialapį į Londoną”, – aiškino V.Garastas.

LKF tikisi, kad FIBA atsižvelgs į tai, jog rudens pradžioje Lietuvoje surengtas Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko sklandžiai, mūsų šalyje yra pakankamai naujų modernių arenų ir užtektinai viešbučių apgyvendinti dvylika rinktinių, kovosiančių dėl trijų paskutinių kelialapių į olimpiadą.

Tiesa, be turnyro rengimo mokesčio, reikėtų papildomų lėšų rinktinėms apgyvendinti, maitinti, apsaugai ir transporto išlaidoms.

LKL vadovų teigimu, jei Lietuva iškovotų teisę rengti atrankos turnyrą, finansinę paramą varžyboms pažadėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Eglė Šilinskaitė | lrytas.lt

Denzelis Bowlesas – talentingas 22 metų 208 cm ūgio puolėjas, savo profesionalią karjerą pradėjęs tik šiais metais. Jaunasis amerikietis šiuo metu vilki Šiaulių „Šiaulių“ ekipos marškinėlius ir jau yra pripažintas BBL lygos mėnesio žaidėju.

Pateikiame Baltijos krepšinio lygos portalo (BBL.net) interviu su šiuo krepšininku.

- Denzeli, sveikinimai tapus BBL lygos mėnesio žaidėju. Ar tikėjotės šio apdovanojimo?

- Ačiū. Tai man buvo labai netikėta, tačiau išties svarbu. Tiesą pasakius, net nežinojau, jog BBL iš vis turi tokį apdovanojimą.

- Ar esate patenkintas savo žaidimu?

- Taip, esu. Atsižvelgiant į tai, jog profesionaliame krepšinyje rungtyniauju vos pirmus metus, rezultatai mane tenkina, tačiau stengiuosi neužmigti ant laurų bei tobulėti kartu su kiekviena diena.

- Kaip sekėsi prisitaikyti prie Šiaulių ekipos žaidimo stiliaus?

- Nebuvo taip sunku, kaip tikėjausi. Perprasti puolimo strategiją buvo lengva, gynyboje – kiek sunkiau, tačiau mokausi ir stengiuosi viską atlikti kuo geriau.

- Na, o kaip sekasi prisitaikyti prie Lietuvos kultūros?

- Be abejo, prisitaikyti nėra labai lengva. Sunkiausia yra kalba - anglų kalbą lietuviai moka silpnai, lygiai kaip ir aš lietuvių. Komandoje yra dar du mano tautiečiai, džiaugiuosi tuo, ypač Rashaunu Broadusu – jis Lietuvoje gyvena jau kelerius metus, tad padeda man.

- Sakoma, jog lietuviai yra tiesiog pamišę dėl krepšinio. Ar teko tai pastebėti?

- Manau, jog Lietuvoje meilė krepšiniui panaši kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai labiausiai atsispindėjo Europos krepšinio čempionato metu - šalies rinktinė sulaukė ypatingai didelio gerbėjų dėmesio.

- Sezonas prasidėjo ganėtinai sunkiai, ekipa neteko galimybės rungtyniauti VTB Vieningoje lygoje. Ar tai nuliūdino komandą?

- Nelabai, nes turime galimybę žaisti tiek Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) tiek Baltijos krepšinio lygoje (BBL). Taip pat, jaučiu, jog ši nesėkmė dar labiau sustiprino ekipą. Galbūt, jei Camas Longas nebūtų patyręs traumos, dabar viskas būtų kitaip, tačiau yra kaip yra.

- Dalį savo karjeros Jums teko praleisti Jameso Madisono Universitete. Kaip vertinate ten įgyta patirtį?

- Žinoma, tai neįkainojama patirtis, padėjusi tobulėti. Būtent ten gavau šansą parodyti savo talentą ir pakelti savo žaidimo kartelę į aukštesnį lygį.

- Karjerą Europoje – tai visada buvo Jūsų planuose ar tai padaryti paskatino NBA sukaustęs lokautas?

- Rungtyniavimas senąjame žemyne buvo planas B. Savo profesionalią karjerą pradėti norėjau būtent NBA, tačiau šiuo metu viskas susiklostė kitaip ir aš nuoširdžiai mėgaujuosi buvimu Europoje.

BasketZone.lt

Kol iš uostamiesčio į Saulės miestą su žmona Laura persikėlęs aukštaūgis taikliarankis pluša krepšinio aikštelėje, jo mylimoji laiko namų kertes ir dėl Valdo Vasyliaus meilės sportui nepriekaištauja. „Ji taip pat mėgsta krepšinį ir visuomet mane palaiko”, - šypteli sportininkas.

Dėl sporto nukėlė medaus mėnesį

Draugų supažindinti, iškart vienas kitam simpatiją pajautę ir daugiau nei ketverius metus draugavę Valdas ir Laura šių metų liepos 20-ąją Juodkrantėje atšoko dideles ir storas lietuviškas vestuves.Valdas Vasylius atskleidė, kad norėjosi šventę sukurti visiems – draugams ir artimiesiems, ne sau ir žmonai.

Nors nuo vestuvių praėjo jau beveik trys mėnesiai, jaunavedžiai medaus pakopinėti dar nespėjo.„Laura norėjo kur nors išvažiuoti į užsienį, bet nutariau, kad jau reikia pradėti sportuoti. Todėl medaus mėnuo nukeltas kitai vasarai. Pažadėjau žmonai, kad tikrai kur nors išvyksime”, - atskleidžia praėjusį mėnesį 28-ąjį gimtadienį atšventęs krepšininkas.

Draugiškas ir atlaidus optimistas

Jis neslepia – šeimoje atlieka galvos vaidmenį, tačiau Laura vyrui vis primena esanti kaklas, kuris galvą sukioja į visas pusas.Paprašytas save apibūdinti trimis žodžiais, Valdas Vasylius nustemba: „To manęs dar niekas neprašė. Geras klausimas...”.

Po ilgokų svarstymų krepšininkas nusprendžia: „Esu draugiškas, optimistas ir atlaidus”. Savęs romantišku pavadinti sportininkas nedrįso: „Galbūt mano žmona yra labiau tokia. Jai tenka kartais kumštelėti man į šoną ir priminti, kad seniai dovanojau jai gėlių...”

Valdo Vasyliaus teigimu, kaip ir kiekvienuose namuose, taip ir jų šeimos lizdelyje būna pykčių: „Visko būna. Tačiau stengiamės to nelaikyti savyje, išsikalbame ir viskas palengvėja”.

Šiauliuose jaučiasi puikiai

Paklaustas, kaip jaučiasi Šiaulių mieste, nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos čia gyvenantis krepšininkas nė nedvejodamas atsakė: „Tiesiog puikiai. Jaučiuosi čia kaip senbuvis. Pažįstami, draugai ir komanda mane priėmė puikiai, tad ir jaučiuosi labai gerai. Visi dirbame noriai, kaunamės dėl pergalių. Treneris turi savo taktiką, žino, ką daro. Vienas malonumas čia būti ir dirbti. Klubas suteikė puikias sąlygas.„Šiauliai” - laiptelis aukštyn mano karjeroje. Manęs nebaugino tai, kad praėjęs sezonas šiauliečiams buvo labai nesėkmingas. Priešingai. Manau, kad ekipa kaip tik išalkusi pergalių ir nori sugrįžti į tą kelią, kuriame visada buvo. Žinoma, viskas paaiškės tik sezono metu, tačiau aš tikiu, kad viskas bus labai gerai”.

Krepšinis turi tik vieną minusą

Aukštaūgis sako, nebuvo tokios dienos, kai staiga atėjo suvokimas, jog krepšinis – jo gyvenimo kelias: „Visada taip maniau. Nuo pat krepšinio treniruočių lankymo pradžios. Visada maniau, kad ilgai žaisiu krepšinį. Tai – mano hobis, darbas ir malonumas viename. Tiesiog nemaniau, kad galiu daryti ką nors kita. Kokie krepšinio pliusai ir minusai? Neigiamų dalykų čia nematau. Nebent tik tai, kad aikštelėje atiduodi daug sveikatos. Visa kita – tik teigiami dalykai”.Valdo Vasyliaus mama Vida – taip pat glaudžiai susijusi su krepšiniu – ji dirba medicinos sesele Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) varžybose.

„Ji dažnai pasakoja apie traumas. Kas kam nutiko ir kaip susižeidė ir ką prasiskėlė, tačiau dėl manęs pernelyg nesijaudina. Ji mane pažįsta... Tiesa, pataria pasisaugoti...”

Iš futbolo aikštės – į krepšinio aikštelę

Klaipėdoje gimęs ir augęs Valdas Vasylius savo sportinę karjerą, kaip ir daugelis krepšininkų, pradėjo futbolo aikštelėje.„Tai buvo pirmasis mano sportas, tačiau dėl sveikatos problemų buvau priverstas jį mesti. Po kurio laiko tėtis, pats seniau žaidęs krepšinį, pasiūlė pabandyti šią sporto šaką. Sutikau, nes ir vyresnysis brolis Vaclovas taip pat ėjo į krepšinio mokyklą. Taigi, krepšinį žaisti pradėjau antroje klasėje, būdamas kokių septynerių. Šis žaidimas man patiko iškart. Tai buvo kažkas naujo mano gyvenime, o ir buvau vienas iš aukščiausių savo grupėje”, - vakar prieš rytinę krepšinio treniruotę „Šiaulių naujienoms” savo meilės krepšiniui pradžią pasakojo Valdas Vasylius.

Vos septyniolikos – į krepšinio tėvynę Ameriką

Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje tuomet dar septyniolikametis Valdas Vasylius nusprendė palikti gimtųjų namų lizdą ir įgyvendinti kiekvieno pradedančio krepšininko svajonę - išvykti į tolimąją Ameriką.

Anot krepšininko, išvažiuoti jam padėjo Stepas Kairys: „Jis man sakė, kad tai būtų puikus žingsnis mano karjeroje. Būtent jo dėka ir atsidūriau JAV vidurinėje mokykloje. Amerikoje žaisti krepšinį ir mokytis – puikios sąlygos. Išvykau būdamas beveik aštuoniolikos metų, kalbos beveik nemokėjau, tačiau per du ar tris mėnesius jos pramokau ir buvo kur kas lengviau. Žinoma, kamavo namų, draugų ilgesys, tačiau šeima, kurioje gyvenau, mane priėmė labai šiltai, rūpinosi kaip savo vaiku”.

Vėliau Valdu Vasyliumi susidomėjo Old Dominion universitetas (NCAA), kurio komandoje krepšininkas žaidė visą sezoną. Paprašytas apibūdinti metus, praleistus Amerikoje, krepšininkas sako pamatęs kitą kultūrą: „Manau, JAV nemažai patobulėjau, treneris manimi pasitikėjo, gaudavau daug laiko žaisti. Universitete pamačiau, koks yra gyvenimas be tėvų. Nematau neigiamų aspektų. Galbūt kartais pasvarstau, kas būtų, jei būtų... Kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje, galbūt būčiau labiau atsiskleidęs...”

Arba NBA, arba atgal į Europą...

Pabaigęs universitetą Valdas Vasylius turėjo pradėti profesionalo karjerą ir buvo nuvažiavęs į Malagos „Unicaja” peržiūrą. Jie krepšininkui siūlė pasilikti ir atstovauti jų antrajai komandai, kuri žaidė trečioje lygoje, tačiau jis norėjo kuo daugiau žaisti ir tuo pat metu gavo pasiūlymą iš Lenkijos klubo „Anwil”, kurį ir priėmė.

„Kodėl Lenkija? Kas nepatenka į NBA, važiuoja į Europą... Kadangi Lenkijos klubas rungtyniavo ULEB taurės turnyre ir Lenkijos pirmenybėse, priėmiau jo pasiūlymą. Tiesa, ten žaidžiau tik du mėnesius – negavau daug žaidybinio laiko, o troškau tobulėti ir treneris į mano vietą nusprendė pirkti kitą žaidėją, tad jau lapkričio mėnesį buvau priverstas krautis daiktus ir keliauti namo. Vėliau tą patį sezoną žaidžiau Kėdainių „Nevėžio” ekipoje, dar kitą sezoną - „Neptūne”, - sakė Valdas Vasylius, kurį likimas buvo nubloškęs ir į Rusiją.

Rusijoje, anot Valdo Vasyliaus, viskas buvo puiku: „Sąlygos, komanda, sirgaliai... Rusijos krepšinis yra aukšto lygio, tačiau, anot taisyklių, visada aikštelėje turėjo žaisti du rusai, o ekipoje netrūko legionierių. Trūko žaidimo laiko ir abipusiu susitarimu nutraukėme sutartį”.„Visur gerai, bet namuose geriausia, - sako Valdas Vasylius, paklaustas, kurioje komandoje žaisti jam buvo mieliausia. - „Neptūnas” visada buvo ir bus mano gimtojo miesto ekipa.

Apie ateitį negalvoja

„Kaip save įsivaizduoji po dešimties metų?” - smalsaujame.Mažiausiai dviejų atžalų su žmona susilaukti trokštantis krepšininkas, paskaičiavęs, kad jam tuo metu bus 38-eri, atsakė: „Manau, kad tuomet krepšinio jau nebežaisiu... Geras klausimas... Niekada apie tai negalvojau... Galbūt mažus vaikus treniruosiu. Būtų įdomu išbandyti save trenerio amplua.”

Valdo Vasyliaus karjera: 2006-2007 m.: Old Dominion universitetas (NCAA); 2007/2008 m.: iki lapkričio vidurio Vroclaveko „Anwil” (Lenkija); 2007-2008 m.: iki sezono pabaigos Kėdainių „Nevėžis” 2008-2009 m.: Klaipėdos „Neptūnas”; 2009-2010 m.: Samaros „Krasnyje Krylja” (Rusija); 2010-2011 m.: Klaipėdos „Neptūnas”; 2011-2012 m: „Šiauliai”.

BcŠiauliai.lt

Šią vasarą Vilniaus „Lietuvos ryto“ gretas papildęs Vilmantas Dilys, nesenai buvo priverstas apsilankyti pas chirurgus. Puolėjui iš Utenos buvo atlikta čiurnos operacija. Po jos puolėjas jaučiasi gerai ir tikisi kuo greičiau išbėgti į aikštelę bei padėti ekipai siekti užsibrėžtų tikslų.

- Vilmantai, kaip jaučiatės po čiurnos operacijos?, - „BasketZone.lt“ pasiteiravo krepšininko.

- Jaučiuosi gerai. Čiurna gyja, netrukus bus ištraukti siūlai ir prasidės reabilitacijos procesas, kuris turėtų užtrukti 2-3 savaites.

- Turite daugiau laisvo laiko. Kuo užsiimate?

- Iš tiesų, laisvo laiko turiu daugiau. Jį leidžiu su drauge, bičiuliais, taip pat einu į treniruoklių salę, žiūriu filmus.

- Po kiek laiko žadate būti pasirengęs pilna jėga išbėgti į aikštelę?

- Žinoma, norėčiau kuo greičiau, pasiilgau treniruočių, rungtynių, tačiau, pasak medikų, pilnai pasirengęs turėčiau būti po 3 savaičių.

- Esate naujokas „Lietuvos ryto“ ekipoje. Kaip sekasi prisitaikyti prie komandos bei Aleksandro Džikičiaus diktuojamos žaidimo filosofijos?

- Sekasi ganėtinai gerai. Trenerio filosofija nėra labai sudėtinga – jis reikalauja kietos gynybos bei kokybės išpildant derinius.

- Nors sužaistose LKL rungtynėse buvote gana rezultatyvus, treneris dažnai Jus palikdavo ant atsarginių žaidėjų suolelio. Ar tam, kad visiškai atsiskleistumėte, trūksta daugiau aikštėje praleidžiamų minučių?

- Žinoma, aikštelėje norisi būti kuo ilgiau, tačiau viskas priklauso nuo trenerio. Nesvarbu kiek laiko gauni – visada stengiesi jį išnaudoti kuo geriau.

- Kokie tikslai šį sezoną keliami „Lietuvos ryto“ komandai?

- Svarbiausias komandos tikslas - laimėti kuo daugiau turnyrų, kuriuose rungtyniaujame.

- Ar rungtyniaudamas Vilniaus klube sulaukėte didesnio gerbėjų dėmesio?

- Ne, nesulaukiau.

- Kaip įvertintumėte „Lietuvos ryto“ sezono pradžią. Ar klubas jau pasiekė geriausią savo sportinė formą?

- Sezono pradžia tikrai nebloga. Be abejo, gaila, jog nepavyko patekti į Eurolygą, tačiau kituose turnyruose žaidžiame tikrai neblogai ir manau, jog bėgant laikui tapsime dar pajėgesne komanda.

- Metus laiko teko gyventi Austrijoje ir vilkėti Traiskircheno „Lions“ marškinėlius. Kaip vertinate svetur įgytą patirtį?

- Žinoma, bet kokia patirtis yra gera, tačiau tų metų prisiminti nenorėčiau – ten patirta trauma kamuoja iki dabar.

- Galite palyginti, kur žaisti maloniau, užsienyje ar vis tik Lietuvoje?

- Visada maloniau rungtyniauti yra Lietuvoje. Čia savi sirgaliai, artimieji, draugai, namai – viskas šalia. Užsienyje to labai trūksta.

- Atskleiskite, kokių tikslų ir svajonių turite krepšinio aikštelėje?

- Svarbiausias tikslas – praleisti aikštelėje kuo daugiau laiko ir padėti savo komandai siekti pergalių.

Gabrielė Miknevičiūtė | BasketZone.lt

Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis per šiandien Kaune vykusią Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ataskaitos-rinkimų konferenciją išrinktas naujuoju LKF prezidentu. 46 metų A.Sabonis vėliau surengtos spaudos konferencijos metu atskleidė, jog stojus už naujojo posto vairo jam teks atsistatydinti iš Kauno „Žalgirio“ prezidento pareigų, pasakojo apie dabartinę sveikatos būklę, galimus ateities sprendimus.

„Džiaugiuosi, kad Arvydas sutiko kandidatuoti. Tokia figūra yra labai reikalinga ir vaidina didelę rolę, o A.Sabonis turi autoritetą visame pasaulyje. Lietuva išsirinko labai tinkamą federacijos prezidentą.“ – sakė postą buvusiam auklėtiniui užleidęs Vladas Garastas.

„Noriu padėkoti visiems už pasitikėjimą manimi, – kalbėjo naujasis LKF prezidentas. – Šios pareigos – neeilinės. Būti LKF prezidentu – didelė garbė. Džiaugiuosi, kad galėsiu prisidėti prie Lietuvos krepšinio vystymo. Norėčiau padėkoti treneriui už didelį indėlį į krepšinį, pergales ir pralaimėjimus, o labiausiai – surengtą šių metų Europos čempionatą. Svečiai iš užsienio gyrė renginį ir jo metu, ir vėliau, todėl gėdos tikrai nebuvo padaryta. Atvirkščiai – pakilome į kitą lygmenį.“

 - Jūsų kandidatūra sulaukė absoliutaus palaikymo, niekas Jums pasakius kalbą net neuždavė jokio klausimo. Ar tikėjotės būtent tokio vienbalsio palaikymo? - žurnalistai paklausė A.Sabonio.

- Matote, pirmą kartą dalyvauju tokiuose dalykuose, todėl nieko nesitikėjau. Man viskas nauja. O klausimų, manau, dar užduos ateityje.

 - Kaip tęsite darbus, ar bus kokių permainų?

 - Viskas paaiškės ateityje. Pastaruosiuos metus federacija dirbo gerai, viskas vyko sklandžiai. Man reikės prisiderinti prie šio ritmo, bet kol kas sunku, nes esu čia naujokas. Pirmas darbas po konferencijos – papietauti.

 - Ką manote dėl olimpinės atrankos? Ar pirmasis sprendimas bus dėl jos rengimo?

 - Laiko yra nedaug. Dar reikia viską apsvarstyti ir apsispręsti. Aišku, viskas priklausys nuo pinigų. Kol kas anksti apie tai kalbėti. Kai kažkas paaiškės, pasakysime.

 - Ar išliksite ir Kauno „Žalgirio“ prezidentu?

 - Ne. Šią savaitę vyks akcininkų susirinkimas, kurio metu atsisakysiu šio posto. (To reikalauja LKF įstatai – aut.past.)

 - Dabar tapsite dar viešesniu asmeniu. Ar neatitiks taip, jog taps sunkiau bendrauti su žiniasklaida?

 - Juk mane pažįstate, ar ne? Manau, ir toliau draugiškai gyvensime.

 - Kaip Jūsų sveikata?

 - Dėl sveikatos... Darau pritūpimus, vaikštau po du kilometrus per dieną. Žodžiu, esu gyvas. Dabar reabilituojuosi (Juokiasi – aut.past.).  Iš tikrųjų viskas gerai. Kas įvyko, tas įvyko, bet dabar sveikata gera.

- Buvote vos vienintelis kandidatas. Ar tai, kad neturėjote konkurentų, kaip nors keitė jūsų nusiteikimą?

 - Kaip ir sakiau - aš čia dar naujokas ir apie tai negalvoju, ar būtų dar keli kandidatai, ar jų nebūtų. Juo labiau, dar ir susirgau. Ėjau pabandyti, pažiūrėti, kaip čia viskas vyksta iš vidaus.

Dabar žiūrėsiu, kaip seksis. Žinoma, dėsiu visas pastangas, kad būtų ne blogiau, o tik geriau. Ir be tų keliamų ažiotažų, išpūstų, nereikalingų burbulų visiems gyventi būtų linksmiau ir mūsų krepšinis pasiektų daugiau. Juk kaip ir visur, čia taip pat nėra lengva. Čia turbūt vienas iš mūsų turtų Lietuvoje, kurį visi mylime ir suprantame.

Būna, kad įvyksta taip kaip šiais metais, kamuolys apvalus, ką padarysi. Labai daug norėjome, bet nepavyko. Dabar turime dar galimybę, nenorime laužyti tradicijų ir kovoti dėl kelialapio (Į Olimpines žaidynes – aut.past).

 - Tapęs LKF prezidentu daugiau laiko praleisite Lietuvoje, nei Ispanijoje. Ar neplanuojate čia atsivežti šeimos?

 - Šeima, manau, liks ten, kur yra. Vaikams reikia baigti mokslus. O aš kaip anksčiau skraidžiau, taip ir toliau skraidysiu. Niekas nuo to nesugrius.

***

Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi ir toliau lieka Mindaugas Balčiūnas. Šias pareigas jis užima nuo 2007 metų.

Federacijos prezidentais liko Kęstutis Pilipauskas, Šarūnas Kliokys ir Rimantas Cibauskas. Prie jų prisidėjo Antanas Guoga.

Basketzone.lt

„Daugiau laiko skiriu sau - žiūriu filmus, vaikštinėju po miestą, mėgaujuosiu artėjančia žiema“, - šyptelėjo Bradas Newley.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ legionierius iš Australijos jau kurį laiką gyvena be krepšinio.

Lapkričio 6-ąją, sekmadienį vakare, krepšininką netikėtai užklupo skausmai ir pykinimas. Jau kitą dieną sostinės Baltijos ir Amerikos klinikoje atlikę tyrimus gydytojai nustatė ūminį apendicitą ir B.Newley buvo iškart operuotas.

„Tada buvo baisu“, - prisimena B.Newley.

Tačiau dabar 26 metų 201 cm ūgio puolėjas skausmo beveik nejaučia, gali lengvai juoktis, laisvai vaikšioti, beveik nejaučia skausmo ir laukia dienos, kada vėl galės sportuoti su komanda.

- Bradai, kaip šiuo metu jaučiatės? - lrytas.lt paklausė B.Newley.

- Jau geriau. Kurį laiką nieko neveikiau, buvau tik namuose. O dabar džiaugiuosi, kad gali išeiti į lauką ir pasimėgauti geru oru.

Bet tą sekmadienį linksma nebuvo (šypteli). Visą naktį negalėjau užmigti, jaučiau skaumus, bet iš karto nepagalvojau, kad tai rimta. Pamaniau, kad suvalgiau netinkamo maisto ir apsinuodijau. Bet kai nuvykau pas gydytoją, jis man nustatė ūminį apendicitą. Mane operavo ir dabar džiaugiuosi, kad viskas gerai.

- Kiek dar laiko negalėsite sportuoti?

- Iš pradžių medikai pasakė, kad be krepšinio turėsiu praleisti apie mėnesį. Tikiuosi, kad dar iki gruodžio pabaigos galėsiu pradėti sportuoti ir treniruotis su komanda.

Praėjusią savaitę negalėjau daug vaikščioti - sėdėjau namuose, žiūrėjau filmus, žaidžiau kompiuterinius žaidimus. Dabar jau galiu daugiau judėti - pasivaikštau po senamiestį, užsuku kur nors išgerti arabtos. Skiriu laiką sau.

- Prieš jums nustatant ūminį apendicitą per treniruotę patyrėte čiurnos traumą, nors viskas galėjo baigtis ir rimčiau - jums vos nelūžo koja. Komandos treneris Aleksandras Džikičius liūdnai juokavo, kad esate nelaimėlis. Buvo blogas periodas?

- Tikrai taip (juokiasi). Gal prieš mane per gatvę prabėgo juoda katė ar kažkas panašaus ir tai man prišaukė nelaimę? Bet toks gyvenimas ir tikiuosi, kad blogi laikai greitai bus praeitis.

- Antradienį Vilniaus „Lietuvos rytas“ pirmosiose Europos taurės turnyro rungtynėse nugalėjo Novo Mesto „Krka“ komanda. Kokį įspūdį paliko šios rungtynės?

- Mačą stebėjau per televiziją. Tris kėlinius labai nervinausi, jaudinausi dėl vaikinų. Tačiau lemiamomis akimirkomis jie puikiai gynėsi, puikiai sužaidė ketvirtąjį kėlinį. Tikiuosi, kad ir toliau taip žaisime, o ir aš netrukus galėsiu padėti komandai.

Tautvydas Mikalajūnas | lrytas.lt

Kauno „Žalgirio“ komandos laukia antroji dvikova Eurolygoje. Kauniečiai antradienį susikaus su Malagos „Unicaja“ komanda.

Svarbiausia laikinai „Žagirio“ trenerio pareigas einančiam Vitoldui Masalskiui užduotis - paruošti ekipą dvikovai su galingai Ispanijos pirmenybėse kovojančiais varžovais.

Kita užduotis ir sporto direktoriaus pareigas einančiam V.Masalskiui - rasti naują kandidatą į trenerio postą. Tikimasi, kad atleisto Ilias Zouros įpėdinis komandoje pasirodys jau šią savaitę.

„Aš tikiuosi, kad naująjį trenerį „Žalgirio“ ekipa turės jau šią savaitę. Jei man, kaip sporto direktoriui, reiktų rinktis trenerį, tai aš rinkčiausi lietuvį. Bet, kaip patys suprantate, aukšto kalibro lietuvių trenerių dabar laisvų nėra. Mums, ko gero, trenerį teks rinktis iš užsieniečių“, - kalbėjo V.Masalskis.

Vienu rimčiausių kandidatų į trenerio postą buvo minimas Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra. Derybos vyko, bet K.Kemzūra ir komandos savininkas Vladimiras Romanovas nesusitarė.

Tiesa, V.Masalskis patikino, jog K.Kemzūrai durys į Kauno klubą neuždarytos.

„K.Kemzūra dar turi laiko pagalvoti. Nėra taip, kad visiškai pasakyta „ne“. Jie Kęstas apsispręs ir sutiks su sąlygomis, kurios buvo išdėstytos, mes tikrai norime jį matyti“, - kalbėjo V.Masalskis.

lrytas.lt

Jūsų dėmesiui trumpas pokalbis su neseniai iš Aleksandro Gomelskio turnyro grįžusia Gintare Jasiunskaite. 185 cm puolėja su Lietuvos U17 rinktine turnyre iškovojo 3-iąją vietą.

Primename, jog svaigaus grožio krepšininkė Lietuvos moterų krepšinio lygoje atstovauja "LKKA Aistes", Nacionalinės moterų krepšinio lygos čempionate rungtyniauja vilkėdama krepšinio centro "KTU Kaunas" marškinėlius.

Gintare, neseniai grįžote iš A. Gomelskio turnyro, kuriame užemėte 3 vietą. Kokie įspūdžiai iš šio turnyro?

Įspūdžiai geri. Turnyras buvo organizuotas, viskas vyko pagal planą. Užimta trečioji vieta, kas yra gana neblogai.

Kokius tikslus prieš turnyrą kėlė Lietuvos U17 merginų rinktinės trenerė D. Velišajeva?

Tikslai kaip ir visuomet buvo aukščiausi, siekėme pirmosios vietos tačiau yra kaip yra. Trenerė norėjo, kad mes žaistume ir darytume tai, ką geriausiai mokame ir kas mums teikia malonumą.

Užemėte 3 vietą. Trumpai, papasakokite kaip sekėsi žasti turnyre?

Kaip jau minėjau sekėsi gana neblogai. Pirmosios rungtynės prieš baltaruses buvo gana lengvos, nes varžovės žinomos ir jau ne kartą sutiktos. Antrosiose rungtynėse prieš Ukrainą sekė apmaudus pralaimėjimas. Ilgą laiką pirmavome, tačiau vėliau „įlipome“ į duobę, nebeužpuolėme ir nebepataikėme, o varžovės tuo ir pasinaudojo. Na, o rungtynėse prieš Rusijos rinktinę turėjome pripažinti jų pranašumą. Jos buvo kovingesnės, aktyvesnės, geriau pataikė. Kadangi mūsų rinktinė kartu treniravosi tik kelias dienas, teko greitai priprasti vienoms prie kitų (prie tų, su kuriomis dar nebuvome niekada žaide vienoje komandoje), tai manau, kad rezultatas nėra prastas. Taip pat stengėmės priprasti ir prie naujos trenerės, jos reikalavimų.


Aplankėte Maskvą. Ar galima teigti, jog ši kelionė šiek tiek prablaškė Tave nuo kasdieninės sportinės rutinos, treniruočių ir pan.?

Taip, tai buvo puikus prasiblaškymas. Tokie turnyrai ir kelionės man visuomet patiko. Tai yra puikus pasitikrinimas prieš kitas rinktines, tobulėjimas, mokymasis iš savo klaidų. Žaisti už Lietuvos rinktinę visuomet yra vienas malonumas (šypsosi).

Pati Lietuvos komanda, kaip ji atrodo tavo akimis, ar turnyras buvo naudingas jai?

Komanda yra jauna, jai atstovavo po šešias 1994 ir 1995 metais gimusias krepšininkes . Kaip jau minėjau, trūko dar treniruočių iki gero susižaidimo, bet jau ir dabar buvo galima matyt viena kitos supratimą, kitų žingsnių numatymą, kas mano nuomone yra gerai.

Su Laura ir Justina, su kuriomis žaidžiu krepšinio centre „KTU KAUNAS“ ir „LKKA Aistės“ klube, žaisti buvo lengva, nes mes esame ir taip gerai susižaidę.

Turnyras buvo be abejo naudingas, pamatėme, kad dar yra labai daug kur tobulėti ir dirbti.

Kuom šiuo metu gyvena Gintarė Jasiunskaitė, kokie pagrindiniai tikslai, uždaviniai?

Šiuo metu treniruojuos ir ruošiuosi artėjančioms varžybos, sezonas jau įsibėgėjąs, todėl tikslai yra aukščiausi - laimėti visas rungtynes.

Gintare, žaidi berods 4 čempionatuose, ar ne per sunku suderinti krūvius, psichologinį spaudimą?

Ne, nesunku, jei labai nori, viskas įmanoma. Gauname laisvų dienų, tai gaunu ir laiko pasiilsėti. Krepšinis tai malonumas, o kai laimi varžybas ar čempionatus supranti, kad verta buvo visa tai daryti.

Po turnyro tikriausia vėl kasdieniniai darbai – treniruotės, pamokos mokykloje?

Taip, norisi atgal sugrįžti į treniruočių ritmą su komandomis ir ruožtis rimtoms varžyboms ateityje.





Aistes.lt

Prasidėjo naujas Eurolygos sezonas, todėl tenka dar kartą grįžti prie šios temos. Jau antri metai, kai tūkstančių krepšinio sirgalių paraginti siekiame, jog Eurolygos varžybos, kuriose žaidžia Lietuvos komandos, būtų grąžintos į nemokamus kanalus ir laisvai prieinamos šimtams tūkstančių krepšinio mėgėjų visoje šalyje. Kas Lietuvos žmonėms yra krepšinis, kokį jis kelia susidomėjimą, tikiuosi, po įvykusio Europos krepšinio čempionato, aiškinti nebereikia, nors veikėjai, kurie būdami valstybės tarnautojais, bet akivaizdžiai gynę privataus TV kanalo interesus, bandė sakyti, jog krepšinis lietuviams nėra įdomus, todėl transliuojant nemokamu kanalu nebūtų pakankamai žiūrimas.

Kitos televizijos nemokamais kanalais transliuoja LKL, NKL, VTB Jungtinės lygos varžybas. Tai negi Eurolyga yra mažiau įdomi? Neabejoju, jog jei būtų tiesiogiai nemokamu kanalu transliuojamos užvakar vykusios Eurolygos rungtynės „Žalgiris“ – CSKA, šios transliacijos pagal žiūrimumą butų pirmoje vietoje.

Kanalo interesams atstovavę veikėjai taip pat bandė teigti, jog kitose šalyse analogų, kai komerciniai sporto turnyrai transliuojami nemokamu kanalu taip pat nėra, kol jiems nebuvo pateikta surinkta įvairių šalių praktika, kai ir futbolo Čempionų lyga, ir dviračių lenktynės, ir kriketo varžybos, ir teniso turnyrai, ir net Formulės etapai yra įtraukti į atskirų valstybių Ypač svarbių įvykių sąrašus, atsižvelgiant į tradicijas, rezultatus, žmonių pomėgius, o tai reiškia transliuojami nemokamais kanalais. Europos Komisija dėl to ir patvirtino tokią tvarką, kad komerciniai TV kanalai, įsigiję išskirtines teises, negalėtų spekuliuoti visuomenės interesu, kaip dabar tai daro VIASAT grupė.

Lietuvoje dėl aktyvios TV kanalo lobistų veiklos ir prieštaringos jų interesus gynusių kai kurių valdininkų pozicijos. Ypatingai svarbių įvykių sąrašo sudarymas labai sunkiai skynėsi kelią, bet dar gegužės mėnesį Vyriausybės posėdyje pagaliau pavyko balsavimu gauti pritarimą sąrašo sudarymui, įtraukiant į jį ir Eurolygos varžybas. Bet ir vėl procesas sustojo, nors per šį laikotarpį buvo galima suderinti sąrašą su Europos Komisija ir jau šį sezoną Eurolyga būtų grįžusi į visų krepšinio mėgėjų TV ekranus, nes argumentų, jog Europos Komisijai įrodyti, koks lietuviams svarbus krepšinis, daugiau nei reikia.

Tikiuosi, kad naujai išrinktas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas kryptingai tęs pradėtą darbą, kuriam visa komisija pritarė bendru sutarimu jau beveik prieš dvejus metus. Liūdina, kad Kultūros ministerija tik dabar, neva, pradeda derinimo su Europos Komisija procedūras, o vyriausybės valandoje apie tai paklaustas Kultūros ministras pasakoja apie tebevykstančias diskusijas šiuo klausimu, kai diskusijos pasibaigė jau minėtu vyriausybės sprendimu ir pats ministras tame posėdyje dalyvavo bei viską žino. Maža to, iš ministro lūpų dar pasigirdo kaltinimas, jog kai kurie politikai skubina šį procesą. Norisi paklausti ministro - jei du metai yra labai greitai, tai kas tada yra ilgai...? Ar ne dėl tokio požiūrio mūsų Valstybė buksuoja daugelyje sričių?

Kita vertus, sunku tikėtis rezultato, kai atsakingu už derinimo su Europos Komisija procedūras paskiriamas tas pats Kultūros ministerijos valdininkas, kuris viso proceso metu vis išgalvodamas nebūtų argumentų darė viską, jog Eurolygos varžybos, kuriose žaidžia Lietuvos komandos, nebūtų įtrauktos į jau minėtą sąrašą?

Kiek dar iki galutinio rezultato truks procesas, ministras taip pat negali atsakyti. Suprantu, jog kai kuriems politikams ir valdininkams nelengva priimti teisingą sprendimą, kai tai paliečia įtakingo TV kanalo interesus, net jei jo labai laukia šimtai tūkstančių krepšinio mėgėjų. Kai nebėra argumentų, dar lieka spaudimas atitinkamai parengtais reportažais bei laidomis. Tikiuosi, TV vadovai suvoks, kad primityvus spaudimas kitaip manantiems netinkama priemonė ir šiuo klausimu, išskyrus viešą interesą, nėra nieko asmeniško, todėl suvedinėti sąskaitas TV pagalba - neefektyvu ir žema.

Dar kartą raginu kultūros ministrą nedelsiant užbaigti prieš dvejus metus pradėtą procesą, o VIASAT ir TV3 kanalui linkiu ne tik deklaruoti, bet ir būti tikrai šviesiu.

Žilvinas Šilgalis | lrytas.lt

Artėjant į pabaigą pirmojo rato kovoms Lietuvos moterų krepšinio lygos turnyrinėje lentelėje daugiau klausimų nei atsakymų. Pagrindinė to priežastis yra įtemptas ir nenuspėjamas čempionatas, kuris po ilgo laiko tarpo moterų krepšinio mėgėjams dovanoja daug įdomių kovų, intrigų.

Pažvelgti į šį sezoną pabandėme žaidėjos akimis, tad pakalbinome „LKKA Aistės“ komandos atakuojančią gynėją Ugnę Avižienytę. 174 cm ūgio snaiperė su savo ekipa po septynerių rungtynių iškovojo 4 pergales ir šiuo metu LMKL čempionate žengia antros.

Taigi Ugne, „LKKA Aistės“ pirmą LMKL ratą baigė su 4 pergalėmis ir 3 pralaimėjimais. Nugalėtos tokios komandos, kaip Utena, „Lemminkainen“. Kokios nuotaikos ekipoje?

Jeigu atvirai, tai giliai širdyje nesitikėjau tokio gero mūsų pasirodymo. Taip kalbėdama turiu omenyje pasiektas pergales prieš praėjusio sezono mūsų tikras konkurentes – Utenos ir minėtą Klaipėdos komandą. Daug prakaito išliejome ir prieš Šiaulius bei gerai finansuojamą Vilniaus klubą. Reikia pripažinti, jog daugelis pasistiprino užsienio krepšininkėmis, o mes esame tikra lietuviška ekipa. Esame jauniausia lygos komanda, bet pasirodo toli gražu, ne prasčiausia. Šis sezonas parodo, jog laukia daug įdomių ir nenuspėjamų kovų.

Šįmet pati rungtyniauji šauniai ir naudingai. Galima sakyti, jog tai trenerio nuopelnas?

Treneris tikriausiai čia ir vaidina didžiausią vaidmenį. Labai jaučiu trenerio pasitikėjimą. Žaidžiu iš tiesų nemažai laiko, kuris man yra labai brangus. Man patinka krepšinis, todėl džiaugiuosi kiekviena praleista aikštelėje minute. Taip pat man patinka, jog Ričardas Maceina negaili patarimų, paaiškiną situacijas ir aišku, linki ko geriausio. Tas labai jaučiasi ir motyvacija siekti pergalių išauga kone 100 procentų.

Ugne, išskirk pirmajame rate „saldžiausią“ pergalę ir pralaimėjimą, kuris labiausiai suspaudė širdį?

Labai visi nusivylėme, kai pralaimėjome Marijampolei. Tai buvo skaudi nesėkmė, kuri ilgai neišėjo iš galvos. Na, o džiuginanti pergalė, tai man asmeniškai buvo tada, kuomet įveikėme Uteną. Laikau šią komandą viena protingiausių ir labiausiai patyrusių lygoje.

Kuri LMKL komanda kol kas yra netikėčiausias faktorius?

Mane labiausiai stebina kol kas minėta Utena. Aš galvojau, jog ši komanda bus viena iš lyderių, bet kol kas taip nėra. Vilniaus krepšininkės dar sunkiai renka pergales, bet galvoju, jog greitai ten situacija pasitaisys, nes žaidėjos geros, reikia tik daugiau laiko susižaidimui.

Šiame sezone LMKL net 6 komandos rungtyniauja su užsieniečių pagalba. „LKKA Aistės“ komanda bene patriotiškiausia?

Geras klausimas. Jeigu mes sugebame žaisti ir laimėti savo, lietuvaičių jėgomis, tai kam jų reikia?
Iš vienos pusės tai labai gerai, mūsų jaunai komandai yra aktualu tobulėti, gauti daug patirties. Jaunos žaidėjos turi visus šansus žaisti ir nebūti šešėlyje kitų šalių atstovių. Be to, esame komanda suburta ne vienam sezonui. Aišku pasistiprinti dar būtų ne pro šalį, bet reik lietuvių (šypsosi).

„VICI Aistės“ komandos tema. Tau irgi jau teko susidurti akis į akį su šia komanda. Klausimas paprastas: baisu prieš jas žaisti?

Ne, tikrai ne. Tačiau jų žaidėjų individualus mesitriškumas jaučiasi kiekviename žingsnyje. Tai yra Eurolygos komanda, o tai manau, daug ką pasako. Jų komanda turi stiprias legionieres, geros patirties aukšto lygio rungtynėse, tas ir duoda savo. Bet finale surinksime LMKL likusių komandų žaidėjų rinktinę ir serijoje iki trijų pergalių 3:2 įveiksime jas (juokiasi).

Šiuo metu „LKKA Aistės“ turnyrinės lentelės viršuje. Ar sunku bus ten išlikti?

Kadangi moterų krepšinis nenuspėjamas, todėl kažką konkretaus prognozuoti sunku. Bet vertinant realiai, manau jog visos komandos tyliai mąsto tik apie aukščiausias vietas. Bus sunku, nes kiekvienose rungtynėse nugalėtojas sprendžiasi vos ne paskutinėse rungtynių epizoduose, atkarpose. Mano noras tai būtų užimti trečią vietą ir po reguliaraus, ir po viso sezono. Jei būtų aukštesnė pozicija, tai būtų kažkas neįtikėtino.

Kokia atmosfera šiuo metu komandoje?

Labai gera. Visi sutariame, dirbame bendram labui. Treneris yra geras specialistas, gerai išmano savo darbą, daug mums pataria, tad viskas šaunu. Labai vertiname tuos patarimus, padrąsinimus. Aišku, kartais nusipelnome griežtesnio tono, nes per daug „atleidžiame vadeles“, bet draugaujame visi (šypsosi).

Ugne, artėja kasmetiniai LMKL gražiausios krepšininkės ir jos šypsenos rinkimai. Lažybų kontorose esi viena iš favoričių, ką manai šiuo klausimu?

Moterys žaisdamos nelabai jau daug ir šypsosi, sukandusios dantis kovoja (juokiasi). Būtų malonu nugvelbti trofėjų, bet kad jau labai didelė konkurencija. Iš visų pusių viena už kitą gražesnės krepšininkės (juokiasi).

Pabaigai: kokią gėlę turėtų padovanoti krepšinio gerbėjas, kad sulauktų „LKKA Aistės“ 4 numerio plačios, baltos šypsenos?

Šiaip neturiu savo gėlės numylėtinės. Svarbu, kad gėlė būtų ne plastmasinė, o gyva ir kvepianti. Jei norit tokios šypsenos, jums tereikia nuoširdumo, o aš jį matau žmogaus akyse (šypsosi).

Aistes.lt

Nuo praėjusio sezono pradžios Kauno „Žalgiryje“ žaidžiantis jaunas krepšininkas Mindaugas Kuzminskas greitai įsiliejo į komandą ir įsitvirtino pajėgiausios Lietuvos ekipos gerbėjų širdyse. Duodamas interviu jaunajai „Žalgirio“ žurnalistei Simonai Šlefendoraitei antruosius metus „Žalgirio“ komandoje žaisiantis puolėjas atskleidė, jog kartais pasiilgsta mokyklos laikų, išsakė savo nuomonę apie „žvaigždžių ligą“ ir patikino, kad pats ja neserga.

- Ar turi autoritetą? Kas jis?
- Turiu daug autoritetų. Juk autoritetai turi buti nebūtinai krepšininkai, net nebūtinai sportininkai. Visada sakiau, kad man autoritetai — mama, brolis, tėtis. Iš jų yra ko pasimokyti. Kaip krepšininkas imponuoja Ramūnas Šiškauskas, kaip sportininkas žavi Virginijus Alekna. Štai kiek daug autoritetų turiu.

- Kokia Tavo nuomonė apie Kauno „Žalgirio“ areną?
- Įspūdis milžiniškas. Džiugu, kad man vis tenka treniruotis geromis sąlygomis. Taip buvo ir Šiauliuose, kur buvo nauja arena. Vėliau, pervažiavus į „Žalgirį“, sąlygos irgi buvo puikios. O dabar — trūksta net žodžių.

- Abu su broliu Sauliumi esate krepšininkai. Ar už aikštelės ribų irgi elgiatės panašiai?
- Iš tikrųjų, nesame panašūs nei išvaizda, nei charakteriu. Galbūt panašūs tik tuo, kad niekad negalime dėl ko nors apsispręsti. Tačiau sutariame tikrai puikiai, nebūna dienos, kad bent telefonu nepakalbėtume.

- Ar nekyla sunkumų dėl didelio ūgio?
- Sunkumų šiek tiek kyla. Ypač tada, kai reikia drabužėlių ar batų. Taip pat lovos dažnai būna trumpos, tad jau įpratęs esu, kad labai dažnai miegant kojos kabo.

- Ar sunku sportininkui derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, šeima? Visgi dažnai tenka išvykti į užsienį, kartais net žaisti užsienio klubuose.
- Neturiu šeimos ir dar nežaidžiau užsienyje, tad sunku atsakyti. Kol kas viską spėju. Kaip visad ir sakiau – kuo daugiau darai, tuo daugiau ir spėji.

- Tik atėjęs į „Žalgirį“ tapai žiūrovų, ypač merginų, numylėtiniu. Iš kur tas populiarumas? Ar jis netrukdo asmeniniame gyvenime?
- Nėra jau tokio didelio dėmesio. Šiaip dėmesys man patinka, tad dabar net nėra kalbos apie trukdymą.

- Kokia pasaulio įžymybė, Tavo nuomone,  yra ideali moteris? Kodėl?
- Sunku pasakyti, nes kuomet žmogaus nepažįsti, kažką spręsti nelabai gali. Nuotraukose juk matai tik išvaizdą, o tai yra tik viena iš daugelio idealios moters detalių.

- Vadinamoji „žvaigždžių liga“. Ką apie ją manai?
- Manau, jog jei esi pakankamai protingas, ja niekad ir nesusirgsi. Nei populiarumas, nei aplinkinių dėmesys negali ir neturi pakeisti žmogaus. Koks esi, toks ir turi būti.

- Neseniai prasidėjo nauji mokslo metai. Ar pats ilgiesi mokyklos? Kas joje tau labiausiai patiko? Kas nepatiko?
- Ilgiuosi. Mokykloje tikrai buvo smagūs laikai. Norėčiau grįžti porai mėnesių, tik, kad nereikėtų tuo metu rašyti kontrolinių. Mokykloje man patiko viskas. Kai dabar pagalvoju, tai net tos visos problemėlės, jauduliai dėl kažko buvo smagūs. Mūsų klasė buvo geriausiai besimokanti, bet, kartu, ir labiausiai išdykusi. Krėsdavome daug visokių išdaigų, kurias dabar smagu prisiminti.

- Kokius užsiėmimus, be krepšinio, lankei vaikystėje?
- Lankiau greitojo skaitymo būrelį, lengvąją atletiką, plaukimą. Labai trumpai —lėktuvėlių modeliavimą.

- Studijuoji ekonomiką. Kodėl būtent tai?
- Norėjau studijuoti žurnalistiką, tačiau baigęs gimnaziją išvažiavau į Šiaulius, o ten tokios specialybės nebuvo. Iš to, kas buvo, priimtiniausia buvo ekonomika.

Zalgiris.lt

Po savaitės du Lietuvos klubai - šalies vicečempionas Vilniaus "Lietuvos rytas" ir bronzinis prizininkas Prienų "Rūdupis" - startuos Europos taurės varžybose. Lyg tyčia prieš šį išbandymą abiejų ekipų gretos ėmė retėti.

Jau aišku, kad per pirmas Europos taurės rungtynes lapkričio 15-ąją sostinės klubui nepadės australas Bradas Newley ir Vilmantas Dilys. Prieniškiams teks verstis be Armino Urbučio ir Pauliaus Ivanausko.

Liko šešiese

"Sėdžiu, galvoju, nežinau...", - taip susidariusią klube situaciją LŽ apibūdino "Rūdupio" vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus. Šiuo metu ekipoje tik šeši sveiki krepšininkai.

Nenuostabu, kad traumų ir ligų išretintai Prienų ekipai sekmadienį per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes nepavyko pratęsti pergalių serijos. Septyniese susitikimą pradėję ir šešiese jį baigę "Rūdupio" krepšininkai svečiuose 86:98 pralaimėjo vienvaldžiais LKL lyderiais tapusiems "Šiauliams" (6 pergalės/0 pralaimėjimų). Prieniškiams tai buvo pirmoji nesėkmė po penkių iš eilės laimėtų rungtynių.

"Žaidėjai ne antžmogiai. Kiek gali traukti šeši krepšininkai?" - pirmą pralaimėjimą LKL bandė pateisinti V.Šeškus.

Tik 9 minutes aikštelėje spėjęs praleisti P.Ivanauskas patyrė čiurnos traumą. 24 metų 195 cm ūgio gynėjas LKL pirmenybėse šį sezoną rinko po 4,8 taško. P.Ivanauskas nerungtyniaus pusantros savaitės.

Prienų komandai sekmadienį nepadėjo ir čiurnos traumą patyręs Adas Juškevičius bei sirguliuojantis Edgaras Želionis. Be to, komandai teko verstis ir be vidurio puolėjo Armino Urbučio. Krepšininkas jau prieš kurį laiką patyrė traumą, jos gydymas užtruks apie mėnesį. 25 metų 205 cm ūgio A.Urbutis LKL pirmenybėse vidutiniškai pelnydavo 7 taškus ir kamuolį atkovodavo 6 kartus.

"E.Želionis antradienį jau turėtų atsikelti iš patalo. O A.Juškevičius atsigaus po kelių dienų. Žinoma, jei labai reikėtų, vaistų suleidus Adas galėtų žaisti", - sakė V.Šeškus.
Jis prisiminė praėjusį sezoną, kai du mėnesius dėl traumos nežaidė Povilas Butkevičius: "Būdavo, kad į treniruotę susirenka septyni žaidėjai: pasikalbi, pabėgioji, ir tiek. Į priekį judėti neįmanoma."

Tiesa, pernai "Rūdupio" nelaukė toks rimtas išmėginimas kaip dabar - Europos taurės varžybos.

"Vienas išgyja, kitas atkrenta. Dabar dirbame šešiese, - rūpesčiais dalijosi V.Šeškus. - Galbūt teks komandai ieškoti pastiprinimo - apie tai kalbėsiu su klubo prezidentu. Dabar svarbu rasti ne pajėgių žaidėjų, o tiesiog žaidėjų. Kad būtų bent dešimt žmonių ir galėtume normaliai treniruotis."

Stengsis žaisti protingai

Iki Europos taurės varžybų pradžios "Rūdupis" sužais dvejas Baltijos krepšinio lygos rungtynes - rytoj susitiks su Utenos "Juventus", penktadienį - su Kauno "Baltais". Tai bus paskutinis pasiruošimas prieš debiutą Europoje.

Pirmąsias Europos taurės C grupės rungtynes prieniškiai žais svečiuose lapkričio 15 dieną su "Groningen" (Olandija).

"Domimės varžovais, - neslėpė "Rūdupio" treneris. - Nors "Groningen" paskutines Olandijos čempionato rungtynes 72:86 pralaimėjo ketvirtąją vietą užimančiai "Leeuwarden", ji yra pirmenybių lyderė (6 pergalės ir 2 pralaimėjimai). Varžovų ekipa, kurioje yra nemažai legionierių, demonstruoja greitą žaidimą. Su savo vyrais pasikalbėjome ir sutarėme, kad kitą antradienį aikštelėje turėsime vadovautis protu, rungtyniauti ramiau, viską bandysime kompensuoti komandiniu žaidimu."

Australo nesėkmės

"Lietuvos rytas" Europos taurės turnyrą taip pat pradės rungtynėmis išvykoje. Kitą antradienį vilniečiai Slovėnijoje susitiks su Novo Mesto "Krka". Sostinės klubo strategas Aleksandras Džikičius, kaip ir jo kolega iš "Rūdupio", prieš būsimą žygį Europoje taip pat nerimauja.

Vilniaus komanda jau kurį laiką verčiasi be Vilmanto Dilio - 24 metų 208 cm ūgio puolėjui prieš savaitę operuota čiurna, jis nerungtyniaus apie mėnesį.

Mėnesį Lietuvos vicečempionams teks verstis ir be 26 metų 201 cm ūgio lengvojo karšto puolėjo B.Newley. Krepšininką iš Australijos įsuko nesėkmių virtinė. Jam diagnozuotas ūminis apendicitas ir vakar atlikta operacija. B.Newley po operacijos nerungtyniaus apie mėnesį.

Australas praleido sekmadienio VTB Vieningosios lygos mačą su Nymburko ČEZ (Čekija) komanda, nes buvo smarkiai susižeidęs koją.

"B.Newley persekioja nesėkmės - iš pradžių jis sirgo, o paskui vos nesusilaužė kojos", - po sekmadienio dvikovos apie krepšininko bėdas kalbėjo "Lietuvos ryto" strategas A.Džikičius.

Jo auklėtiniai 78:72 nugalėjo svečius iš Čekijos ir iškovojo ketvirtą pergalę iš penkių galimų. Po šio susitikimo vilniečiai Vieningosios lygos B grupėje užima trečiąją vietą. Nymburko krepšininkams tai buvo penktoji nesėkmė - šiame turnyre jie dar nepasiekė pergalių.

A.Džikičius labiausiai pyko, kad auklėtiniai prastai metė baudas - iš 21 bandymo tikslą pasiekė tik 12.

Būsimoji "Lietuvos ryto" varžovė Europos taurės turnyre "Krka" Adrijos čempionate nedžiugina žaidimu: per šešerias rungtynes laimėjusi tik sykį tarp 14 ekipų ji užima 11 vietą.

Rengdamasi pirmajai Europos taurės turnyro kovai "Lietuvos ryto" komanda sužais dvejas LKL rungtynes: trečiadienį namie išbandys jėgas su "Šiauliais", šeštadienį - su Pasvalio "Pieno žvaigždėmis".



Saulius Ramoška | lzinios.lt

Vakar Kauno „Žalgiris“ oficialiai nutraukė sutartį su legionieriumi iš JAV Omaru Samhanu. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų ekipoje neįsitvirtinęs vidurio puolėjas apsisprendė grįžti į tėvynę ir ieškotis klubo arčiau gimtųjų namų.

Šį tarpsezonį 22-ejų metų O.Samhanas praleido Kauno ekipoje, tačiau pralaimėjo konkurencinę kovą labiau patyrusiems „Žalgirio“ vidurio puolėjams Milovanui Rakovičiui ir Robertui Javtokui. Prieš pat sezono startą jo ir Mario Delašo paslaugų buvo atsisakyta. Kroatas buvo paskolintas klubo piramidės antroje pakopoje esančiai „Baltų“ komandai, o amerikietis nusprendė verčiau rinktis kelionę namo.

„Pasirengimo laikotarpyje pamatėme, kad Omaras akivaizdžiai silpniausias iš mūsų aukštaūgių. Tikėjome, kad po vasaros atostogų jis atvyks gerokai patobulėjęs, tačiau pamatėme, kad jis negali mums padėti ne tik rungtynėse, tačiau ir treniruotėse kitiems vidurio puolėjams yra per silpnas konkurentas. Žaidėjas nusprendė grįžti į JAV ir ten ieškosis sau tinkamos komandos“, - atsisveikinimą su aukštaūgiu komentavo „Žalgirio“ klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis.

„Žalgiris“ 211 cm ūgio puolėjui buvo pirmoji stotelė profesionaliajame krepšinyje. Į laikinąją sostinę O.Samhanas atvyko praėjusių metų liepą po sėkmingų metų praleistų „Saint Mary's“ koledže NCAA pirmenybėse.

Vis dėlto Kaune krepšininkui nepavyko įsitvirtinti. Praėjusį sezoną amerikietis tenkinosi atsarginio vaidmeniu ir dažnai nepatekdavo į rungtynėms registruojamų krepšininkų dvyliktuką. LKL čempionate O.Samhano statistika buvo kukli – per 28 rungtynes jis vidutiniškai pelnydavo po 5,2 taško ir atkovodavo 3,9 kamuolio.

„Esu jaunas žaidėjas ir norėjau aikštėje praleisti daugiau laiko. Visi kartu susėdome ir galiausiai nusprendėme, kad sutarties nutraukimas yra geriausia išeitis“, - atviravo krepšininkas.

O.Samhanas teigė, jog dar nežino, kur pakryps tolimesnė jo karjera, tačiau prasitarė, kad turi keletą pasiūlymų.  „Truputį sunku palikti Kauną, kadangi čia susipažinau su daug puikių žmonių. DC (DeJuanas Collinsas – aut.past.) visuomet liks mano puikiu bičiuliu, kad ir kur bežaistume. Galiu užtikrinti, kad komandoje vyravo puiki atmosfera, ekipoje žaidžia tikrai šaunūs vyrukai, kuriuos palikti bus šiek tiek gaila“, - prisipažino amerikietis.

Paklaustas, ar nenusivylė Senajame žemyne praleistas metais, O.Samhanas atviravo, kad jo svajonė visuomet buvo žaisti NBA lygoje, tačiau nepavykus į ją patekti buvo pasirinktas „Žalgiris“. „Prieš atvykdamas čia negalvojau, kad Europos krepšinis yra tokio gero lygio, gaila, kad man nepavyko čia įsitvirtinti“, - sakė krepšininkas.

Buvusiems savo komandos draugams O.Samhanas palinkėjo geros kloties ir sėkmės Eurolygoje. „Šiemet klubo savininkai surinko labai stiprią ekipą. Komanda puikiai sukomplektuota, visos grandys stiprios. Neabejoju, kad šiuo metu, tai yra viena stipriausių komandų Europoje. Linkiu jiems sėkmės“, - atsisveikindamas su Kaunu sakė O.Samhanas.

Marius Bagdonas, „Kauno diena“