Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonas po truputį įsibėgėja. Kaip sekasi visoms ekipoms po aštuntojo turo, nusprendė apžvelgti "BasketZone.lt" portalas.

Vladimiras Romanovas akis į akį Kaune susitiko su dar vienu krepšinio treneriu užsieniečiu. Po pokalbio su serbu Aleksandru Trifunovičiumi „Žalgirio” komandos savininko pageidavimus išgirdo ir kroatas Aleksandras Petrovičius.

V.Romanovo kabineto duris šią savaitę vienas po kito varsto bedarbiai treneriai.

Antrąsias savo komandos rungtynes Eurolygoje „Žalgirio” šeimininkas stebėjo kartu su naujais savo svečiais.

Kai Vitoldo Masalskio vadovaujami LKL čempionai antradienio vakarą 78:85 Malagoje pralaimėjo vietos „Unicaja”, V.Romanovui savo įspūdžiais apie žalgiriečių žaidimą dalijosi į Kauną skubiai atvykęs kroatas Aleksandras Petrovičius.

Legendinio Kroatijos krepšininko Draženo Petrovičiaus brolis su „Žalgirio” savininku susitiko po to, kai tą pačią dieną iš Kauno namo į Belgradą jau keliavo ankstesnis V.Romanovo svečias – buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto” treneris Aleksandras Trifunovičius.

„Buvau susitikęs su klubo savininku, mes pasikalbėjome, bet, atrodo, jis nusprendė eiti kitu keliu”, – „Lietuvos rytui” vakar neslėpė A.Petrovičius.

Išrinktas Metų treneriu

„Žalgirio” dėmesio sulaukęs 52 metų kroatas pastaruosius du sezonus treniravo Zagrebo „Cedevita” komandą.

Šiemet su šia Kroatijos komanda jis pateko į Europos taurės finalo ketvertą ir buvo išrinktas geriausiu Europos taurės sezono treneriu. Turnyro atradimu tapusi „Cedevita” iškovojo trečiąją vietą, mažajame finale 59:57 nugalėjusi Trevizo „Benetton”.

Tačiau A.Petrovičius tapo bedarbiu, kai ambicingus planus puoselėjęs ir apie Eurolygą svajojęs klubas 2011-ųjų Kroatijos čempionato finale nusileido „Zagreb” krepšininkams – būsimiems „Žalgirio” varžovams Eurolygos B grupėje.

Beje, kroatas dažniausiai vadinamas Aco vardu, kaip ir buvęs Kauno „Žalgirio” treneris serbas Aco Petrovičius.

„Jei sutikau atvykti į Kauną, vadinasi, šis pasiūlymas tikrai domino. Kitaip nebūčiau palikęs Zagrebo, – neslėpė A.Petrovičius. – „Žalgiris” turi didį vardą, istoriją, gerų žaidėjų. Tačiau klubo savininkas nusprendė eiti kita kryptimi.”

Kroatui nerūpi pinigai

Po trumpų derybų su V.Romanovu kroatas trečiadienį iš Kauno grįžo į Zagrebą. Kodėl A.Petrovičiui ir jį pakvietusiam „Žalgirio” savininkui nepavyko sukirsti rankomis?

„Nežinau, kodėl. Šeimininkas yra šeimininkas, jis neaiškino. Bet mūsų pokalbis buvo korektiškas ir nuoširdus”, – po pažinties su V.Romanovu teigė A.Petrovičius.

Kroatijos žurnalistai „Lietuvos rytui” teigė, kad sumaniam treneriui per visą karjerą labiau rūpėjo ne pinigai, o kiti iššūkiai.

A.Petrovičius neturi jokių finansinių rūpesčių, nes būtent jis iki šiol valdo visą tragiškai žuvusio legendinio brolio palikimą. Tiesioginių įpėdinių neturėjęs ir NBA rungtyniavęs D.Petrovičius savo šeimai paliko apie 12 mln. JAV dolerių vertinamo turto.

„Aleksandras visada garsėjo kaip labai principingas treneris. Jam svarbiausia – veiksmų laisvė ir pasitikėjimas, – „Lietuvos rytui” pasakojo kolegos iš Kroatijos. – Italijoje jis treniravo komandą, kurią valdė į V.Romanovą savo būdu ir charakteriu labai panašus savininkas. 

Po penkių pergalių iš eilės Aleksandras pats paliko komandą, vos tik turtuolis italas pamėgino kištis į jo darbą.”

„Galbūt mano minusas, kad nekalbu rusų ir lietuvių kalbomis. Galbūt kiti kandidatai šias kalbas moka. Tai galėjo būti priežastis”, – po nepavykusių derybų su V.Romanovu svarstė A.Petrovičius.

„Lietuvos ryto” šaltinių duomenimis, „Žalgiris” taip pat dar domėjosi ir Velimiru Perasovičiumi, kuriam atstovauja ta pati „XL Basketball” agentūra.

Bet dar vienas treneris iš Kroatijos, kuris 2011-ųjų pavasarį buvo atleistas iš Stambulo „Efes Pilsen”, iš karto atmetė pirminį Kauno klubo pasiūlymą.

Kritikavo lietuvius

Užsieniečiai treneriai V.Romanovui patinka labiau už lietuvius.

„Man atrodo, kad silpna rungtynių antra pusė – visų Lietuvos krepšinio trenerių liga. Ko gero, į „Žalgirį” teks kviesti užsienio krepšinio specialistą”, – po antrojo pralaimėjimo Eurolygoje teigė V.Romanovas, nepatenkintas Malagoje vadovavusio V.Masalskio darbu.

„Turiu prisiimti didelę kaltę. Kadangi tai buvo pirmosios mano rungtynės Eurolygoje, tikrai padariau klaidų, – atgailavo savininko kritikos sulaukęs „Žalgirio” sporto direktorius. – Pirmiausia per mažai keičiau žaidėjus, jie greitai pavargo ir rungtynių pabaigoje jėgos išseko.”

Komandos vairą laikinai perėmus V.Masalskiui, „Žalgirio” stratego pareigos pirmiausia buvo pasiūlytos Kęstučiui Kemzūrai. Lietuvos rinktinės treneris praėjusį penktadienį lankėsi V.Romanovo kabinete, bet su milijonieriumi bendros kalbos nerado.

„Manau, kad viską išsiaiškinome ir neradome bendrų sąlyčio taškų”, – „Lietuvos rytui” po pokalbio sakė K.Kemzūra.

V.Romanovas tą pačią dieną pareiškė, jog Lietuvos rinktinės strategas nesuprato, ko atėjo.

Favoritai – serbai

V.Romanovas ieško trenerio „Žalgiriui”, kai po pirmųjų Eurolygos rungtynių atleido graiką Ilią Zourą.

Prieš pokalbį su A.Petrovičiumi „Žalgirio” savininkas Kaune buvo susitikęs su A.Trifunovičiumi. „Lietuvos rytui” vadovavęs 44-erių serbas šiuo metu neturi kontrakto su jokiu klubu.

A.Trifunovičiaus sugrįžimas į Kauną irgi nebūtų staigmena, bet neaišku, kokias pareigas jis eitų Kauno klube. Pagal vieną versijų, A.Trifunovičiui atitektų konsultanto pareigos, o treneriu būtų paskirtas Oliveris Kostičius.

Šis praėjusį sezoną I.Zouro asistentu dirbęs 38 metų serbas nuo rugsėjo treniruoja „Baltus” – antrinę „Žalgirio” komandą.

Ir A.Trifunovičių, ir O.Kostičių sieja glaudūs ryšiai su Obradu Fimičiumi – krepšinio agentu, turinčiu didelę įtaką V.Romanovui.

Kęstutis Rimkus ir Giedrius Janonis | lrytas.lt

Naujasis Nacionalinės krepšinio lygos prezidentas Remigijus Štaras nusiteikęs ambicingai.

Šešerius metus ėjęs telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ viceprezidento komercijai pareigas R. Štaras sukauptą vadybos patirtį žada panaudoti populiarindamas lygą ir pritraukdamas naujų rėmėjų.

„Galbūt žmonės matė mano įsitraukimą į darbą ir gebėjimus, todėl ir pasiūlė. Juo labiau, kad birželį išėjęs iš darbo užsiimu savo verslu ir turiu truputį daugiau laisvo laiko. Esu gavęs pasiūlymų ir anksčiau, bet buvau labai užsiėmęs“, – sake R. Štaras.

43 metų naujajam lygos vadovui krepšinis – ne naujiena. Ne vienus metus dirbęs su įvairiais sporto rėmimo projektais R. Štaras nevengia ir pats paimti kamuolio į rankas. Tiesa, pirmenybę teikia golfui arba tenisui.

„Renkuosi ne mažiau kontaktines sporto šakas, nes buvo ir traumų pasitaikę. Bet šeimos rate mėgstame užsukti į salę pažaisti krepšinio“, – pasakojo NKL vadovas.

Ketverių ir vienuolikos metų dukras su žmona auginantis R. Štaras vaikams kamuolio į rankas nebruka: „Jaunesnioji dar per maža bet kokiam sportui. Vyresnėlę auginame kaip savarankišką žmogų. Leidome jai išbandyti nemažai sporto šakų ir pastaruoju metu ji apsistojo ties tenisu. Tiesa, turiu du krikštasūnius, kurie lanko Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją.“

Ko šiuo metu trūksta Nacionalinei krepšinio lygai?
Žinomumo, patrauklumo visuomenei, naujiems rėmėjams ir tos pačios elementarios vadybos.

Ką planuojate nuveikti per trejus metus truksiančią kadenciją?
Vieni prezidentai būna patys kaip rėmėjai, kiti – seni sporto funkcionieriai, ateinantys kaip žmonės, kurie daugiau niekuo neužsiima, aš į šias pareigas žiūriu kaip į visuomeninę veiklą. Ketinu pasidalyti savo žiniomis vadybos, rinkodaros, ryšių su visuomene srityse. Pritaikant šias žinias, bus kuriamas NKL produktas, tai, ką galima remti naujiems rėmėjams, mėgti ir mylėti žiūrovams ir gerai jaustis patiems klubams. Mano tikslas – produkto sukūrimas.

Gal jau šiemet sulauksime naujovių?
Sezonas jau prasidėjo, todėl ką nors dabar keisti būtų mažų mažiausiai neatsakinga ir nepatogu nei žaidėjams, nei žiūrovams. Iki metų pabaigos susidėliosime savo tikslus, rinkodaros plėtros kryptis, o pokyčiai bus matomi kitą sezoną.

Kadangi likome prie tos pačios čempionato organizavimo sistemos tai jau šiemet noriu įnešti naujovių į finalo ketverto varžybas. Jose turėtų būti daugiau pramogų, šou elementų, įtraukiančių tiek žiūrovus, tiek žaidėjus. Kadangi tai vyks balandžio mėnesį, dar turime laiko pasiruošti.

Šiaip, pokyčiai lygoje vyksta natūraliai, nes atsirado keturios naujos komandos: Molėtų „Ežerūnas-Karys“, Vilniaus „Statyba“, „Gargždai-Bremena“ ir Marijampolės „Sūduva“. Pernai čempionatas vyko pakankamai intensyviai, komandos buvo lygiavertės, tik Pasvalio „Pieno žvaigždės“ buvo aiškus lyderis, o antrą–septintą vietas reguliariajame sezone užėmusias komanda skyrė vos keturi taškai. Tas intensyvumas, nenuspėjamumas ir žaidimas taškas į tašką, neabejoju, bus ir šių metų išskirtinis lygos bruožas.

Lyga – iš arčiau

NKL rungtyniauja 16 komandų:
Šiaulių „ABRO-Universitetas“, Joniškio „Delikatesas“, Molėtų „Ežerūnas-Karys“, Gargždų „Gargždai-Bremena“, Joniškio „Juodeliai“, Kauno „LKKA-Atletas“, „Mažeikiai“, Pakruojo „Meresta“, Klaipėdos „Nafta-Universitetas“, Vilniaus „Perlas-MRU“, Vilniaus „Š. Marčiulionio krepšinio akademija“, „Šilutė“, Vilniaus „Statyba“, Marijampolės „Sūduva“, „Jonavos sporto klubas“ ir Kauno „Žalgiris-Sabonio krepšinio centras“.

Reguliarusis sezonas vyks keturiais ratais. Pirmuose dviejuose ratuose visos 16 komandų žaidžia tarpusavyje po dvejas rungtynes. Trečiame ir ketvirtame ratuose ekipos bus padalintos į dvi grupes (užėmusios 1–8 ir 9–16 vietas) ir su savo grupių komandomis vėl žais po du kartus.

Į atkrintamąsias varžybas patenka pirmas aštuntukas ir keturios pirmos antro aštuntuko ekipos. Komandos reguliariajame sezone sužais po 44 rungtynes.

Reguliariajame sezone 5–12 vietas užėmusios NKL komandos aštuntfinalyje žaidžia iki dvejų laimėtų rungtynių (5–12, 6–11, 7–10, 8–9). Namų aikštelės pranašumą turi komanda, reguliariajame sezone užėmusi aukštesnę vietą.

Antroje dalyje (ketvirtfinalyje) aštuntfinalio porų nugalėtojai žaidžia su 1–4 vietas užėmusiomis komandomis iki dviejų pergalių. Namų aikštelės pranašumą turi reguliariajame sezone 1–4 vietas užėmusios komandos.
 
Sezoną vainikuos finalo ketverto turnyras.

Lina Motužytė | Sportas.info

Lietuvos krepšinio federacija turi noro ir pinigų rengti olimpinį atrankos į Londoną turnyrą. Tai savo parašu šią savaitę turėtų patvirtinti naujasis šalies krepšinio vadovas Arvydas Sabonis.

Legendinis vidurio puolėjas A.Sabonis, užvakar tapęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu, jau tą patį vakarą apsisprendė: mūsų šalis pretenduos tapti kitų metų liepos 2–8 dienomis vyksiančio olimpinio atrankos turnyro rengėja.

A.Sabonis abejojo tik dėl to, ar būtų verta varžytis su kitomis Europos valstybėmis, tačiau sulaukęs patikinimo, kad Rusijos krepšinio federacija į kovą dėl šio turnyro greičiausiai nestos, pritarė dar jo pirmtako Vlado Garasto apmąstytam planui.

Nutarė pakalbėję su rusais

Jau šią savaitę LKF turėtų pateikti prašymą Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) ir sumokėti 20 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 56 tūkst. litų), kad taptų kandidate rengti atrankos varžybas.

„Tai daryti nutarėme pakalbėję su Rusijos krepšinio federacija, kuri patikino: jeigu mes pateiksime prašymą, ji to nedarys, nes nenori su mumis varžytis.

Anksčiau kalbėjome su graikais ir makedonais, kurie taip pat tvirtino nekelsiantys savo kandidatūrų, todėl turime realių galimybių laimėti šias varžybas, nes, kiek žinome, daugiau jokia Europos šalis nesvarsto šio varianto”, – tvirtino buvęs LKF vadovas V.Garastas, užvakar tapęs federacijos garbės prezidentu.

Atrankos varžybas taip pat nori surengti Puerto Rikas, tačiau neoficialiai visi sutaria, kad realiausia kandidatė bus Europos šalis, nes 2012-ųjų liepos 27-ąją prasidėsiančios olimpinės žaidynės vyks Senajame žemyne.

„Būtų tikrai nelogiška, jei likus mažiau nei mėnesiui iki olimpiados rinktinės skristų į Ameriką ar Aziją, nes ten joms reikės aklimatizuotis.

O Europoje jos ne tik žaistų atrankos turnyre, bet ir vėliau galėtų likti ir treniruotis, kad išvengtų aklimatizacijos sunkumų”, – svarstė V.Garastas.

Valstybės pinigų neprašo

Kad galėtų siekti teisės Lietuvoje surengti atrankos turnyrą, LKF privalo iki gruodžio 5-osios į FIBA sąskaitą pervesti 3,5 mln. Šveicarijos frankų (beveik 10 mln. litų).

Tik tokiu atveju, jei iki nustatytos datos bus gavusi visus pinigus, gruodžio 12-osios posėdyje FIBA svarstys Lietuvos kandidatūrą rengti atrankos turnyrą.

„Galima sakyti, kad šią sumą jau turime, – vakar patikino V.Garastas. – Neprašome paramos iš valstybės, o sutarėme su privačiais rėmėjais.

Jie tuos pinigus mums ne duos, o paskolins, tikėdamiesi susigrąžinti, kai bus parduoti bilietai į atrankos turnyrą.”

Jei Lietuva nelaimėtų varžybų dėl teisės rengti olimpinę atranką, FIBA pinigus grąžintų.

Paramą pažadėjo ir LTOK

Pateikti paraišką FIBA galima iki spalio 31-osios, tačiau LKF tai padaryti žada rytoj arba poryt.

„Turime padaryti viską, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvautų ir šeštosiose iš eilės olimpinėse žaidynėse.

O rungtyniaudama namie ji turi daugiau galimybių laimėti kelialapį į Londoną”, – aiškino V.Garastas.

LKF tikisi, kad FIBA atsižvelgs į tai, jog rudens pradžioje Lietuvoje surengtas Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko sklandžiai, mūsų šalyje yra pakankamai naujų modernių arenų ir užtektinai viešbučių apgyvendinti dvylika rinktinių, kovosiančių dėl trijų paskutinių kelialapių į olimpiadą.

Tiesa, be turnyro rengimo mokesčio, reikėtų papildomų lėšų rinktinėms apgyvendinti, maitinti, apsaugai ir transporto išlaidoms.

LKL vadovų teigimu, jei Lietuva iškovotų teisę rengti atrankos turnyrą, finansinę paramą varžyboms pažadėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Eglė Šilinskaitė | lrytas.lt